Turkija

Nes čia vanduo toks:

Nes čia aš tokia: (taip, šitai nuotraukai kažkas negerai - spalvos tikrai tokios natūroj nėra)

Nes čia bariukai tokie:

Nes čia pliažai tokie:

Ir dar kartą - nes čia aš tokia. Taip, mano plaukai LABAI TAMSŪS. Taip, jie man nepatinka, bet ką padarysi.


O turkijoj keturiasdešimt penki, todėl man dabar juokingai šalta.
Ir šiaip viskas nerealu nes jau tuoj tuoj aš ir katė kraustomės Vilniun.
Aš be proto džiaugiuosi, kad ir katė yra. Įdomu ar keistas man katę padovanojęs žmogus suvokia, kokį gerą darbą padarė? :)

Spalvos!

Oje, daug turiu papasakot, bet lekiu į Šalčininkus - Visgi šiandien mano gimtadienis.
Bet čia tai tokios spalvos... Kompu nei kontrastų kėliau, nei spalvų ryškinau, žodžiu, taip iš tikro yra.

O seniai seniai Peru gyvenę indėnai močikai savo audinių ir keramikos raštus komponuodavo ne iš geometrinių ar augalinių motyvų, kaip kad kitos gentys, o iš kačių uodegų.
O jų dievai pasiversdavo į agurkus ir su jais šnekėdavosi.
Nes vien tik fantazija teikia laimę.
Ne aš taip sugalvojau:) Bijau primeluot, bet man rodos, kad taip pasakė dėdė Žanas Žakas Ruso.