2008 m. kovo 19 d., trečiadienis

Labai prasmingi mano užsiėmimai

Šiandien išmečiau ir užblokavau daugiau nei pusę savo skaipo kontaktų. Tegul tie žmonės neįsižeidžia, bet jei su jais nebendrauju arba šiaip nemėgstu, tai kuriem galam man juos skaipe laikyti ir sau protą užkraut kažkokiom nesąmonėm?
O piešinys - tai mano šedevriukas, kurį nutapiau labai seniai, bet ir dabar man jis labai mielas :)

Taip taip, kaip visad jokios savikritikos...

2008 m. kovo 15 d., šeštadienis

Senais laikais visi buvo kieti

Šiandien per fiziką Jonas kompe klausė kažkokios dainos, kurią aš žiauriai gerai žinojau, bet neturėjau. Tad jis man atsiuntė ją, o aš susiradau orginalą. Dieve, jie nerealūs...

2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienis

Tutukas ir kutukas

Yra toks dėdulė menininkas. Ji žiauuuuuriai kietas. D.K. Vilniaus dailininkų sąjungos galerijoj atradau tris jo paveikslus. Pamačius pirmą dar žiūrėjau, kokia pavardė, o kai radau antrą ir trečią, jau nebereikėjo nė pavardės ieškot - iš karto supratau, kad ten jo darbai. Dieve, jis fantastiškas. Jis architektas, tapo grynai taip, kaip man idealiai gražu. Man patinka visi jo darbai.
Bet nerealiausias tai "Tutukas ir Kutukas". Niekur nepavyko man jo surasti, tai įdėsiu tokią versiją, kokią nupiešiau matematikos sąsiuvinio gale. Aišku, ji nepanaši ir šiaip ją suprantu tik aš, bet vis vien jis ne re a lus :)

Nepamirškit, kad aš noriu į dailės akademiją įstot ir kad man tuoj egzaminai, taip kad mano piešimo lygis savotiškas:) Įdedu dar dėdulės G.K. nuotrauką.

2008 m. kovo 11 d., antradienis

Apie dailę ir dar kažką

Tarp subtilaus ir šiaip ignoro yra labai nedidelė riba, kurią yra tikrai sunku pajusti. Aš kartais persistengiu, bet nieko baisaus - išeina ir man į sveikatą, ir berniukams į gera.
Mano laikas kažkur paslaptingai dingsta, o realybė susimaišė su sapnais.
A. į dailę atėjo tik su kojinėm, bet dėl to nė kiek nesutriko, mes su GGB žaidžiam gangsterius, o dėstytojas iškasė duobę vidury kambario. Beveik haliūnkės.
A. mašina su neonkėm :)
Miegu po kokias max keturias valandas per parą. Ir ką padarysi, su kate kitaip neišeina.
GGB bajerius reikia užsirašinėti, va vienas:
Stovim mes gyvūnų parduotuvėj, ant prekystalio apvaliam akvariume plaukioja žuvelė. Aš sakau:
-Ar žinojai, kad tokiuose akvariumuose žuvys išprotėja?
GGB:
-O kas jom atsitinka? Pasidaro... paplaukę?

Viskas, čia buvo bajeris. Tada tai žiauriai nejuokinga, bet kai vėliau prisimenu, tai numirti galima.
O kad jau taip pakrikai sąmonės strautu pasakoju, tai dar vienas apsikvailinimas buvo.
Šeštadienį.
Nuvažiuoju aš į Vilnių, į kompoziciją, ateinu jau prie salės - ups, užrakinta. Truputį pasimečiau, išsitraukiau telefoną, iš L. sms'as "kažkaip šiandien mažai žmonių". Susiradau L., tada pasijautėm žiauriai kvailai, ens buvo tik gal penkiese, o iš viso šešiasdešimt... Tada aš (AŠ) paskambinau dėstytojui (buvo labai baisu) o jis buvo piktas, kad anksti prikėliau ir pasakė, kad užsiėmimų nebus ir reikėjo internete pasiskaityti. Žooodžiu :)
O šiandien namo važiavau ne su GGB, bet su mergaite, kuri gyvena netoliese, tai jai vieni juokai mane pavežti. Man atrodo, jis įsižeidė :)
Tikiuosi, kad ne, nes šiaip jis gana piktas.