2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Ochochochocho

Atsikėliau šiandien ketvirtą rytą, nes mama važiavo į oro uostą, o aš turėjau lagaminą jos į mašiną nunešt. Tai po to nei miegot vėl, nei dirbt pradėt.
Todėl ėmiau ir pažiūrėjau tris filmus. Jau seniai norėjau filmų pažiūrėt, tik kad su laiku sunkiai sekėsi. Pirmas ir antras tai labai labai nauji rusiški fantastiniai gyvenama sala ir gyvenama sala du, berods taip vadinasi. Cha cha, visi žvengiam. O man visai nieko, nes rusiškų naujų filmų nelabai esu mačius. Gražiai pas juos viskas padaryta, gali laisvai su visais tais holivudiniais varžytis. Išradingai, pinigų pakanka, pagrindinio aktoriaus gražūs antakiai, o ir kalba man labai prie širdies. Tai pakankamai kvailas fantasninis siužetas ir per daug realistiškos muštynių scenos, kai jie ten kraujais apsilieję tikrai pernelyg tikroviškai, visai suėjo. O va niekada nebūčiau pagalvojus. Matyt didžiausias pliusas buvo rusų kalba. Ir nors kirilica man labai bado akis ir niekada gyvenime dar nesu perskaičius rusiško žodžio, prieš tai nepagalvojus - oi, kokios raidės - kai šneka rusiškai visai kitas reikalas. Pavyzdžiui, sudužo berniukui kosminis laivas ir sako ji "ot zanuda". Tiesiog širdį paglosto:)
O antras tai neeesveikai fainas Coraline. Svaigau jau dėl jo trailerio. Neprisiruošiau nueit į kiną, kai rodė, o torrentuose irgi pakankamai neseniai atsirado. Ten toks tooobulas džiazuojantis siaubiakas. Man labai labai labai patiko. Labai vizualiai gražus. Labai spalvotas. Labai Burtono stiliaus filmas, labiausiai primena turbūt Edvardą žirkliarankį. Muzika irgi oooch, parsisiunčiau iškart garso takelį, tai šiandien visą dieną atominę fiziką verčiant sukosi.

Labai jau mano stiliaus filmas

2009 m. gegužės 26 d., antradienis

Kažkokia visiška vasara užgriuvo ir prispaudė miegui. Lauke dabar nesuvokiamai karšta, o "dabar" reiškia pusę devynių vakaro, tai net keista. Ėjau čiobrelių gėrimo pirkti ir praėjau pro tujas. Todėl viskas man kvepia tuo nuo karščio išdegusių tujų kvapu, tujos kvepia krymu, krymas kvepia mano sena ruda gėlėta suknele, o galvoj visiškai tuščia.
Namie švilpia vėjai, vėlgi, "švilpia", tai švilpia tiesiogine žodžio prasme, nes katė jau iškraustyta į Kauną ir nereikia bijot, kad iškris pro langą, todėl visi langai durys balkonai atdari. Pati irgi savo lobius susirinkus savaitgalį kraustaus pas tėvus, tik įdomu, kur kulmaną padėsim. Nes jis net išardytas tik į krovininę mašiną telpa, bet to sveria nežmoniškai daug.
Pati vargstu su vertimais. Sakiau, kad neimsiu daugiau apie atominę fiziką, bet pinigai yra pinigai. Ir kadangi gerokai daugiau gaunu už tokį sudėtingą tekstą, tai vėl šiandien gavau. Tai ir keliavau čiobrelinio gėrimo pirkti tam, kad sugebėčiau neužmigti. Nes kai toks tingiai karštas metas, net ir dieną sunku nemiegot, o va čia nakčiai darbas ir dar proto įdėt reikia.
O šiaip vėl gėris, taika ir grožis. Patinka man vienai gyvent, tikrai baisiai sunku ir nesinori vasarai pas tėvus važiuot. O ką ir kalbėt apie bendrabutį anglijoj rudenį...

Šita daina pas mane jau sukasi nežinia kelintą kartą, atradau aname filmuke, kai tas gražus baltarusas dainavo, o paskiau parsisiunčiau ir orginalią versiją. Nežinau ir nenoriu žinot, kaip atrodo dainininkas ar kai skamba jo kitos dainos, nes šita man patinka ir nenoriu susigadint nuomonės. Baisiai tinka tokiam tingumo metui, todėl itunes pas mane beveik nuolat atidarytos. Nes last.fm pasakė mokėk už mane, o šaunusis Jono spotify sakė che che, tik keturiolika dienų manęs gali klausyti, o tos keturiolika irgi praėjo. Tai belieka itunes:)
Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

2009 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

musgaudis

Atrodau kaip žvėriukas, nes kai jau galvojau, kad pamiegosiu po kelias dienas trukusio vertimo apie mentally disordered people, ėmiau ir gavau tekstuką apie atominę fiziką.
Kas, po galais yra li-like ions? Žinau, kas yra li-ions, bet li-like???
Žodžiu, linksma bus.

Mano naminis musgaudis siautėja balkone - isibėgėja ir trenkiasi į stiklą. Jauuu linksma...
Papildymas:
Pažiūrėsiu kaip gražus berniukas kažką taikiai dainuoja ir turėtų susitvarkyt protas. Bet vis dar neįsivaizduoju, ką sukursiu vietoje to li-like ions...


Dar vienas papildymas - išmokau kietų naujų žodžių, pvz hamiltonianas ir kvazilaisvi elektronai. Dabar taip išvadinsiu žmones supykusi, nes man šitas vertimas nelabai nelabai. Kiekvieną terminą reikia googlint. Gaila, kad neturiu pažįstamų gudrių fizikų, nors kita vertus, net jei turėčiau, naktim turbūt nenervuočiau klausimais.

Kad aš daugiau tokį tekstą imčiau...

2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

-

Nežinau, kas kvailiau - ar galvoti pavadinimus įrašams, ar rašyti brūkšniukus taškiukus nesąmones.
Bet čia nesvarbu. Norėjau parašyt iš ryto (mano rytas yra penkta - šešta valanda, kai kambary pasidaro karšta kaip nežinia kur), bet kvailas kompiuteris atsisakė keisti kalbą, o šveplai rašyt nenorėjau. Tai aplėkiau turgų, sugrįžau ir dabar jau veikia viskas...
Bet čia vėėėl nesvarbu.
Per radijo rytines žinias sakė, kad Jankovskis numirė.
Man labai liūdna, nes jis gi vienas iš tų tobulųjų aktorių...

2009 m. gegužės 18 d., pirmadienis

Snusmumrikas

Spėju, kad taip rašosi, nes ilgai galvojau Smusmumrikas, Snusnumrikas ar kaip ten vadinasi padarėlis.
Savaitgalis buvo kažkoks labai psichodelinis, nes mano laiko pojūtis ir taip be galo išbalansuotas, o dabar pagalvoju, kad jei neturėčiau galimybės kalendoriuj pasižiūrėt, neturėčiau jokio supratimo, kiek praėjo laiko.
Didelę dalį pramiegojau. Čia vėl bėda, nes dažnokai neatskiriu, ar iš tikro taip buvo, ar išsigalvojau, ar sapnavau. Aišku, jei kažkas pritrenkiamai neįtikėtina, tai nesunku atspėt, kad sapnavau, bet kitais atvejais bėdelės bėdelės.
Buvo eurovizija, dėl kurios šeštadienio vakarą dardėjau į Kauną (dar ir dėl balsavimo, aišku, nes aš labai pilietiška). Aišku, laimėjo mano gražutis nužiūrėtas berniukas ir buvo baisiai miela, kai jis kažką neatsimenu ką pasakė rusiškai. Bet tada labai neromantiškai galvojau - cha, baltarusas apdėjo visas šalis:)
Tada gėrėm spalvotus kokteiliukus džiakūzėj, o aš sugebėjau užmigt normaliu miegu baseine. Aišku, ten buvo vos penkiasdešimt cm gylio ir šiaip labai plūdru, tai visiškai įmanoma miegot. Faktas, kad šalia irgi vandeny miegojo tėtis parodo, kad neišsigalvojau ir kad mes labai nuvargusi šeima.
Pailsėjau truputį nuo vertimų, bet dabar vėl krūva atsirado, tai tiek iš to poilsio savaitgalinio...

Toliau - arba aš kažkuriam važiavime (nes savaitgalį reikėjo daaauuug važinėt) užmigau ir sapnavau, arba iš tikrųjų mačiau du dėdules su Snusmumriko kepurėm kažkokiuose ūkuose. Visai tikėtina, kad mačiau, nes vienas važiavimas ir buvo tuo metu, kai vakariniai ūkai rūkai pradeda kilt. Dar figūravo alyvos, bet čia jau negarantuoju.
Savo dideliam džiaugsmui turiu nors kiek alyvų ir Vilniuj. Net mano kiemelyje žaviam, kur narkomanai krūmuose tupi, yra alyvų truputis. Tiesa, jos kažkiek apsusę ir mintis, kad jose tupi narkomanai, visai nedžiugina, bet vis šis tas.
Bet didžiausia sankaupa pažymėta va čia:

Daugmaž apskritimą primenanti figūra - tai namai, prie kurių baisiai daug alyvų,jei tiksliau, kampas tarp dviejų namų, tai alyvų daugiau prie dešiniojo, o rodyklė - geležinkelio stotis, kad būtų nors koks orientyras. Aš pro tą namą praeinu bent kartą per dieną ir visad stabteliu pasižiūrėt. Ir šiaip, net be alyvų tas namas yra pats gražiausias namas Vilniuje, tik gal reikia prieblandoj žiūrėt, nes dienos šviesoj kiek apšiuręs. Bet vis tiek - atsidarai langą ir patenki į alyvų krūvą. Mmmm...

2009 m. gegužės 13 d., trečiadienis

Rinkimai

Rinkimai dar tik nusimato, bet šiandien pamačiau eilinį kartą Algirdo Butkevičiaus reklaminį plakatą ir prisiminiau, kad vis noriu įdėt nuotrauką ir kaskart pamirštu.
Tai va, anksčiau jau rašiau apie labai keistą, labai fainą ir kaip reikiant siaubiakišką serialą Carnivàle. Jo pagrindinis neigiamas herojus, kuris man tikrai varo šiurpą yra čia:

O čia yra jau visiem turbūt matytas plakatas:


Jaučiat panašumą? Deja nepavyko surasti nuotraukos, kuri tas iš serialo žmogus būtų panašiu kampu, bet ir taip turėtų matytis. Nes aš tai pakraupstu kaskart pamatydama tą plakatą:) Nu sori dėde Butkevičiau, bet aš nebalsiuosiu už jus...

2009 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Vėl vėl Šalčininkai

Taikus dykinėjimas nėra blogai, ypač savo vietoj ir savo laiku. Pastaruoju metu pasidariau kažkokia sumurusiai nuvargusi, tai visai nudžiugau, kai sode beveik nieko nereikėjo daryt. Ką reikėjo, prasukau per kokią valandą, o visas likęs savaitgalis buvo katiniško tysojimo ant saulutės.
Kažkas beprotiškai nerealaus toks laiko leidimas. Juolab kad visas sodas daba vientisa sniego krūva plius dar visi tie medžiai ir kvepia net visai nusmurgusiam vėjui papūtus.
Aš sau įsirausiau į pienes ir su "forsaitų saga" taip ir prasigrožėjau. Vasarą geriausia skaityt arba labai lengvas, arba kaip tik sunkias knygas, nes nei vienose, nei kitose absoliučiai nesvarbu, kas vyksta. Forsaitai labai tiko :) Perskaičiau per visą laiką gal trisdešimt puslapių :))) Nes tai skaitai skaitai užmiegi, tai skaitai skaitai užsižiopsai į varnėnus, kurie atėjo šalia pavarnėninti.
Ir šiaip - forsaitus jau tris kartus skaičiau, bet nieko neprisimenu. Gera knyga, vadinasi:)
Žodžiu, paatostogavau.
Ir dar pasiėmiau tokį šūdfotoparatį pafotografuot. Bet nelabai kas gavos, nes tikrai kažkas baisaus toks fotoaparatas. Kita vertus, buvo kadaise laikai, kai mes juo džiaugėmės ir didžiavomės, nes dar nelabai kas skaitmeninius turėjo fotikus...
Aišku, aš ir su normaliu fotoaparatu nieko gražaus labai nepadaryčiau:)
Bet lakstydama po sodą galvojau, kad ech, būčiau aš koks Rakauskas, tai tokių grožių suskelčiau... Nes "žydėjimas" pas mus namie nuo labai senų senų laikų, atsimenu, maža žiūrėdavau ir galvodavau, vaje, kaip nepadoru, nes ten buvo nuogos moterys... O šiandienai tai vienintelis fotografijos albumas, kurį aš laikau menu. Nes nu atsiprašau, draugai, kalbant apie dailę, aš pripažįstu tapybą, grafiką, keramiką, skulptūrą ir tekstilę. Visokios fotografijos, instaliacijos ir kitos nesąmonęs yra išsidirbinėjimai. Fotografija išvis ne menas - tu paimi ir nufotografuoji daiktą, kurį arba dievas, arba kitas žmogus pagamino. Ir laimi dažniausiai tas, kuri technika geresnė. Nu tikrai nesąmonė. Taip galvojant ir automobilių stiklų tamsinimas yra menas.




2009 m. gegužės 8 d., penktadienis

oooooch

Na ir gražus....
Net akis skauda bežiūrint:)

2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

===

Niekad nebuvau Norvegijoj, niekad nemačiau norvegiškų filmų ir nepažįstu nei vieno norvego, taigi tik šiandien pirmą kartą gyvenime išgirdau norvegų kalbą.
Galvojau, apsiverksiu iš juoko.

Po to youtube kokią valandą žiūrėjau filmukus, kuriuose norvegiškai šneka.
Vis dar pralinksmina, bet jau skauda pilvą nuo juokimosi, tai reik nustot:)

Nu bet tokia kalba.. :D Ne, ne blogąja prasme, kaip pad lenkų pššš žžžž, bet tokia taikiai linksminanti:)

2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Jubiliejus


Šiandien nusipirkau Schöner Wohnen gegužės numerį ir dideliam savo džiaugsmui supratau, kad suėjo penki metai, kaip Schöner Wohnen yra mano mėgstamiausias žurnalas.
Jėėėėj!
Švenčiam :)

O čia iš šito numerio, kur skaitau dabar - rašo apie vaikiškai mielą knygutę. Man labai patiko pati idėja fotografuot tokius dalykus, nes mes mažos Šalčininkuose irgi siaubdavom gėlynus sode ir kažką tokio darydavom, tik va, nufotografuot taip ir nesugalvojom

2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Žuvytės

Radau tokį juokingą darinį ir įsidėjau į blogą, bet dar ir čia pridedu:

paspaudinėji tiesiog fone ir žuvytės atlekia prie maisto.
Labai žavu:) ypač kai pagalvoju, kad kažkokie žmonės gal pinigus gauna už tokių malonių niekų kūrimą.

Vienas bernas tarp mergų, smunka kelnės - negražu

Dar atsimenu tuos laikus, kai naudodavom tokį posakį:)
Žiūriu dabar filmą ir nesusilaukiau neįdėjus vieno kadro, nes man tai labai patiko:) Čia tos melžėjos šalia žavių karvių užpakalių žavisi tokiu melžėju vyru.
Pati dešiniausia moteris - pagrindinė veikėja, jau manau, kad jai kas nors turi gero išeit su tuo melžėju. Įdomu, kaip jiems toliau seksis, dar tik iki šito kadro ir dažiūrėjau.

2009 m. gegužės 1 d., penktadienis

Pokštai

Pokštas Nr.1 važiuoji važiuoji, nukrinta ratas
Pokštas Nr.2 medžiai ima ir pokšt išsprogsta per keturias (!!!) dienas. Dar sekmadienį buvau Šalčininkuose ir nei vieno apsususio lapeliūkščio nebuvo. Šiandien visi medžiai jau su lapais ir visos vyšnios žydi
Pokštas Nr.3 supranti, kad kažkur dingo metai. Nes kažkaip praeito pavasario nebuvo arba bent jau taip atrodo. Paskui prisimeni, kad buvo piešimas ir nieko daugiau, tik pieštukai ir cezarių galvos
Pokštas Nr.4 kelyje Vilnius - Šalčininkai yra dvi poilsio aikštelės. Normalios, su šiukšlinėm, ženklais ir asfaltu. Šiandien aikštelės yra, ženklai yra, šiukšlinės yra, bet kažkas nukniso asfaltą. Niekaip nešauna jokia mintis, kas, kodėl ir KOKIU BŪDU galėjo pagrobt asfaltą....