Taikus dykinėjimas nėra blogai, ypač savo vietoj ir savo laiku. Pastaruoju metu pasidariau kažkokia sumurusiai nuvargusi, tai visai nudžiugau, kai sode beveik nieko nereikėjo daryt. Ką reikėjo, prasukau per kokią valandą, o visas likęs savaitgalis buvo katiniško tysojimo ant saulutės.
Kažkas beprotiškai nerealaus toks laiko leidimas. Juolab kad visas sodas daba vientisa sniego krūva plius dar visi tie medžiai ir kvepia net visai nusmurgusiam vėjui papūtus.
Aš sau įsirausiau į pienes ir su "forsaitų saga" taip ir prasigrožėjau. Vasarą geriausia skaityt arba labai lengvas, arba kaip tik sunkias knygas, nes nei vienose, nei kitose absoliučiai nesvarbu, kas vyksta. Forsaitai labai tiko :) Perskaičiau per visą laiką gal trisdešimt puslapių :))) Nes tai skaitai skaitai užmiegi, tai skaitai skaitai užsižiopsai į varnėnus, kurie atėjo šalia pavarnėninti.
Ir šiaip - forsaitus jau tris kartus skaičiau, bet nieko neprisimenu. Gera knyga, vadinasi:)
Žodžiu, paatostogavau.
Ir dar pasiėmiau tokį šūdfotoparatį pafotografuot. Bet nelabai kas gavos, nes tikrai kažkas baisaus toks fotoaparatas. Kita vertus, buvo kadaise laikai, kai mes juo džiaugėmės ir didžiavomės, nes dar nelabai kas skaitmeninius turėjo fotikus...
Aišku, aš ir su normaliu fotoaparatu nieko gražaus labai nepadaryčiau:)
Bet lakstydama po sodą galvojau, kad ech, būčiau aš koks Rakauskas, tai tokių grožių suskelčiau... Nes "žydėjimas" pas mus namie nuo labai senų senų laikų, atsimenu, maža žiūrėdavau ir galvodavau, vaje, kaip nepadoru, nes ten buvo
nuogos moterys... O šiandienai tai vienintelis fotografijos albumas, kurį aš laikau menu. Nes nu atsiprašau, draugai, kalbant apie dailę, aš pripažįstu tapybą, grafiką, keramiką, skulptūrą ir tekstilę. Visokios fotografijos, instaliacijos ir kitos nesąmonęs yra išsidirbinėjimai. Fotografija išvis ne menas - tu paimi ir nufotografuoji daiktą, kurį arba dievas, arba kitas žmogus pagamino. Ir laimi dažniausiai tas, kuri technika geresnė. Nu tikrai nesąmonė. Taip galvojant ir automobilių stiklų tamsinimas yra menas.
