2009 m. lapkričio 24 d., antradienis

ir dar

Kai užaugsiu, noriu būti juo.

Ir vieną dieną, kai snigs pinigais, nusipirksiu šitą.

taigi jis nerealus

Esmė ne pačioje dainoje (nors disnėjaus multikų garso takeliai yra nesveikai tobuli), bet kaip šitas žmogelis, idealiai padainavęs vyro partiją net neatsikvėpęs pereina prie moters.

2009 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Truputis miesto ir kalėdinė mugė

Ketvirtadienį kažką dariau mieste ir užmačiau rotušės aikštėj montuojamas tas medines mugės trobikes. Pakraipiau galvą, kad beprotiškai anksti ir nuėjau manydama, kad užtruks bent keletą dienų, kol visą mugę įkurs. Įsivaizduokit mano nustebimą, kai kitą dieną vėl pataikiau eiti pro rotušę, o ten jau viskas bruzda. Aišku, nepagailėjau laiko ir apėjau. Laabai fainai. Žmonių daug, nuo trobikių sklinda šiluma ir visokie kvapai. Anglai nesuka per daug galvos ir viens prie vieno kopijuoja tradicinę vokišką kalėdinę mugę. Ir kai sakau "viens prie vieno", tikrai neperdedu. Visi užrašai vokiški, spalvos bavariškos, maistas vokiškas - pavyzdžiui, dešrelės su kopūstais, tas karštas kalėdinis vynas ir bavariški meduoliai-širdelės. Pardavėjai su trachten, mane į pabaigą jau net toks nervingas juokas paėmė, kad šitaip labai kopijuoja. Bet pagal teisybę daugeliui užsieniečių vokiečiai (ypač bavarai) ir šveicarai asocijuojasi su kalėdom. Jų šalys tvarkingos, spalvotos ir kaip iš atvirukų, tai nėra ko stebėtis.
Žodžiu.
Pavaikščiojau ten gal kokią valandą, labiausiai patiko kvapai (mmm, karštas vynas) ir spalvos. Nes Anglija pilka, šlapia ir niūri, tai šiltos gelsvos švieselės ir visi kalėdiniai grožiai laaabai maloni atgaiva. Gaila, tą dieną neturėjau fotoaparato. Nuėjau šiandien dar kartą su tikslu pafotkinti. Otusiaube, koks šiandien oras. Nors jau turėjau priprasti, kad devynias dienas iš dešimties lyja ir tris dienas iš keturių pučia uraganinis vėjas, kiekvieną kartą išėjusi laukan būnu nemaloniai nustebinta. Man iki centro nueiti užtrunka apie valandą, tai peršlampu, aišku, kiaurai. Bet nėra visiškai blogai, nes kojos neperšlampa. Kai einu per lietų, beveik visą laiką galvoju, kokie TOBULI yra mano batai. Su jais galima baloj stovėt nors ir pusę valandos, tikrai neperšlaps. Tiesa, kai važiavom į Liverpoolį, dėstytojas buvo su tokiais pačiais batais, kai pamatė mano, labai gyrė pasirinkimą ir dabar mane mėgsta:)
Dėl to lietaus nuotraukos gal ir ne tokios gražios, kokias norėčiau įdėti, bet garantuoju, kad eisiu į tą mugę dar kada ateity, gal tada bus geras oras (abejoju).
Ko nesimato nuotraukose: atrodo gal, kad mažai žmonių, bet čia mano pasiekimas - stypsojau vienoje vietoje po dešimt minučių, bandydama pagauti tarpą, kai atsiranda spraga sraute, nes tie skėčiai būtų viską užstoję. Nesimato, aišku, ir nuostabiųjų kvapų. Prasilenkdama su keletu anglų girdėjau, kaip jie tarėsi, kur pirmiausia eiti, tada nutarė, kad užsimerks ir eis ten, kur norsi veda:) Labai gera idėja.
Nesimato ir labai faino pučiamųjų mini orkestriuko, kuris kažkokią labai malonią muziką grojo. Ne, ne kalėdines melodijas, bet vis tiek labai tiko. O dar nesimato, kad pačioje rotušėje vyko pramoginių šokių pamokos ir labai gražiai pro langus atrodė šokantys žmonės. Tokia baisiai maloni atmosfera.
Kalėdos mano mėgstamiausia šventė.
Pastatas ne į temą yra centrinė biblioteka, man kažkodėl labai patinka ji.










Sori, jeigu palieku mistype'ų, bet esu sušalus ir šlapia, noriu miegot ir į karštą dušą.
Kitą savaitę pas mus bus dar viena oficiali vakarienė - padėkos dienos. Eisiu turbūt vėliau žiūrėt "home for the holidays" (vienas mėgstamiausių mano filmų, toks savotiškas, bet sušildantis) ir/arba klausyt elvio

aš truputį idealizuoju JAV pietines valstijas - man patinka jų akcentas, gyvenimo būdas, kai kurios elvio dainos, kurios yra nei tai rokenrolas, nei tai country, kaip kad ta kur video įdėjau ir esu maniakiška true blood fanė, gal net labiau knygų nei serialo, tai tas irgi prisideda.

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Šiandien

Dėstytojas:

Paskaita:

Studentai:

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

laimingi tie, kurie amerikoj gyvena

Kaip dabar norėčiau turėt galimybę nusigaut į New York'ą.
Nes pas juos šita paroda.

2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

nuvargimai suvargimai

Šiandien baisiai pavargau per paskaitas. Niekada gyvenime nebuvau nuo mokslo taip pavargus, į pabaigą net nerviškai viską skaudėt pradėjo
Buvom visą dieną absoliučiai.
Kątik parėjau, tai nuo pat ryto taip ir varėm.
Aišku, nespėjau į vakarienę, bet neturėčiau moralinių jėgų turbūt eiti, net jei ir būčiau spėjus.
Šiaip tai pagarba mūsų tutor'ei. Ji irgi visą dieną kaip robotas su mumis kamavosi, net į tualetą nebuvo nuėjusi (tikrai kaip robotas). Bet ji labai pikta ir griežta moteris. Year one leader'ė.
Bijo visi jos labai ir ji mūsų tutor'ė tik nuo šito projekto, tai žiaauriai bijojom visi. Įdomumo dėlei - iš vakaro prieš pirmą užsiėmimą su ja sapnavau, kad jai nepatiko mano darbas, tai metė į mane savo laptopą ir praskėlė kaktą. Įsivaizduoti galima, su kokiomis nuotaikomis atėjau į paskaitas kitą rytą:)
Bet stogas važiavo ir nuvažiavo, tai dabar noriu tik į dušą.

Buvau dar kartą Liverpoolyje.
Pirma diena
antra diena
Nuotraukos nepravalytos. Ta prasme, visokios susilieję, kreivais horizontais arba šiaip negražios tebėra čia, taip pat ir visos architektūrinės, tai sori.

Kai protas suvisam pasako viso gero (kaip man dabar), veža tokie dalykai:

Tas ketvirtas toooks nerealus:)

2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis

beje

Pamiršau į aną įrašą įdėt savo ketvirtadieninių nuo ryto iki vėlaus vakaro trunkančių paskaitų konspektų nuotrauką. Atpratau, pagal teisybę, ką nors rašytis, nes viskas internete, be to, auditorijose pritemdo šviesas, kad pateiktis geriau matytųsi, bet tas pritemdo realiai reiškia išvis išjungia, tai galas gali miegot ir rašytis nieko neišeina. Tai mano ranka automatiškai paišo, ką daugiau daryt:)
Paskui įjungia šviesą ir pamatai, ką nupiešei:) Atrakcija!