Bet visa tai ne esmė. Iš tiesų norėjau sumesti keletą puslapių iš savo juodraščių sąsiuvinio. Juodraščiuose gyvena aplinkos vaizdai, nelabai vykę piešiniai, eskizai, idėjos iš žurnalų, arba tiesiog tokie piešiniai, kurie skirti ne kitiems, o sau. Labai asmeniška... Dėl to kiek kenčia darbų kokybė, bet nuoširdumas oi oi, kaip pakyla:)
Todėl prašau neteisti dėl neprofesionalumo. Man tiesiog buvo smagu piešti.
Kai šitą piešiau, buvau pasiutusiai pikta... Net iš toli jaučiu dabar...
O šitas labai keistas ir jei ne barbiški mergelių veidai, kurių visgi negaliu atsikratyti, (bet ir nenoriu), būtų išėjęs tarsi koks liaudiškai išmargintas piešinys... Už tokius keistumus galiu ir dėkoti ir pykti ant Vieno Tokio Žmogaus. Visi žino, kas jis yra:)
O čia... Čia man gražu. Nusipirkau tuos paprastus stiklinius rėmelius be kraštelių ir sukišau į juos tą piešinį. Tada pasikabinau virš darbastalio. Čia jau mano stilius. Iš juodraščių, tai irgi labai asmeniškas, niekam nerodytas ir brangintas, bet... Ar labai daug kas jį pamatys, kai patalpinsiu čia? Juk ne. Daugiausia koks vienas žmogus, neskaitant manęs. Nes mečiau rašyk'us ir neiakm nieko nesakius išsikrausčiau čia. Galvojau keltis į deviantart, bet ten visi per daug mandri.
