Aš kraustausi iš proto

Arba protas kraustosi iš manęs, čia kaip pažiūrėsi.
Taigi, idėja tokia: vakar pamačiau tobulą filmą, kuriame viskas buvo tobula, tada šiandien aplaksčiau pusę miesto, kol galiausiai nusipirkau tobulą knygą, pagal kurią tas filmas buvo pastatytas ir viskas toliau tobula.
BET
tas filmas ir knyga yra skirti kokių 11 - 13 metų paauglėms mergaitėms, nes tai yra absoliuti popsinė meilės istorija. Bet absoliučiai DZIN, nes pagooglinus supratau, kad pusė pasaulio (ir turiu omeny normalius suaugusius žmones) yra pametę galvas dėl tos knygos ir filmo (ir tikrai dar daugiau tokių pametusių galvas atsiras, ypač moterų, nes pagrindinis aktorius toks... dreamy...), kuris, beje, tik šią savaitę pasirodė, tai žiūrėjau tokį su kamera kino teatre filmuotą įrašą, bet tai nei kiek nesumenkino bendro įspūdžio, kuris buvo Tobulas, ir iš ryto atsibudus tas tobulumo jausmas dar nebuvo dingęs.
Vienu žodžiu, man žiauriai gėda, bet jaučiuosi nesveikai laiminga.
Ta knyga ir filmas - kaip Killers'ų muzika, kai absoliučiai visos dainos patinka:)
Einu džiaugtis,
Ate

P.S.
vėl įdedu savo triumfo dainą. Jau buvau kartą ją įdėjus, bet negaliu dar kartą to nepadaryt, nes visad skamba man galvoj, kai nutinka kažkas beprotiškai gero:


papildymas 11.29

Vis dar vaikštau totaliai apdujus. Vakar nusipirkau knygą, o ji tikrai normaliai stora, bet per vakar dieną, naktį Šalčininkuose ir šiandieninius paryčius damušiau. Nesveikai patiko. Ir dabar klaikiai noriu nusipirkt antrą dalį, bet negaliu taip žiauriai žudyt savo laiko ir pinigų, savaime suprantama, nes to knygos, nors ir tikrai storos, bet ne tokios kaip storiausia Hario Poterio knyga, kainuoja po 40Lt. O vargšams studentams reikia taupyti. Išvis knygos kažkaip klaikiai pabrangę. Mačiau vakar knygyne Sputnik Sweetheart lietuviškai išleistą, tai knygutė nedidukė, plonutė, o irgi kažkas netoli keturiasdešimt. Baisu. O beje, kur aš tas knygas pirkau - pati nerealiausia vieta Vilniuje - baltų lankų knygynas akropolyje. Vakar įėjau ir numiriau. Ir nenorėjau išeit. Tada čiupau savo knygą, kurios norėjau ir kuri buvo padėta tiesiai man po ranka, ir (paklaikus iš džiaugsmo, kad gavau knygą) labai labai lėtai vaikščiojau po tą knygyną. Negaliu tiksliai pasakyti, kas man konkrečiai patiko, bet...:)

Žodžiu, dar kartą - istorijos magija dar neišsisklaidė, visus rūpesčius gaubia toks malonus rūkelis - manau, taip narkomanai jaučiasi.

Žiaurus bajeris, dabar tai tikrai einu....

Dar vienas papildymas 11.29 tik dabar jau vakaras:
viskas, turiu naują mėgstamiausią literatūros personažą. Anksčiau mano topas buvo toks - pirmoj vietoj Hamletas, antroj Turas Hejerdalas ir Mark Eveleigh (jie abu realūs žmonės, tik rašė knygas apie save), trečioj Haris Poteris. Dabar visi čiuožia žemyn, nes viršūnę užkariauja Nesakysiu Kas, bet iš tos mano knygos...
Oooooooch.