Mano naujausias ir vienas smagiausių hobių

Iš tikro tai nežinau, ar galima tai vadinti hobiu, bet tarkim.
Taigi - yra toks dalykas, vadinamas postcrossing, kai atsitiktiniams žmonėms iš viso pasaulio siunti atvirlaiškius ir pats gauni taip pat iš atsitiktinių žmonių. Aš pati tuo užsiimu gal tik kokią savaitę, o jau gavau tris fantastiškas atvirutes, bet pati nerealiausia:



Nesitikiu net, kad kada nors gausiu gražesnę, nes šita tobula.
Negaliu atsidžiaugt:)

Viena iš tų žiauriai gerų dienų

Šiandien kažkokia nerealiai faina diena. Visų pirma tai man penktadieniais visad nėra paskaitų, na - trijų dienų savaitgalis :)
Taigi penktadieniais aš keliauju tvarkyti milijonų savo reikalų (iš tikro tai šią savaitę jų buvo tik septyni, bet vis tiek užtrukau beveik visą dieną).
Negana to,kad vakar buvo ketvirtadienis - mano mėgstamiausia savaitės diena su kūno kultūra ir trim (jėėėėj) piešimais, šiandien sugebėjau atsikelti anksti ir pradėti rytą nuo pastebėjimo delfyje, kad mano kaimynė kiemsargė laimėjo kiemsargių konkursą ir išvažiuoja į užsienį. Ji šiaip visai faina bobulytė ir kartais su manim šneka. Anądien sakė, kad aš labai balta ir man reikia valgyt burokėlius, dar klausė, kaip aš su savo gigantiška papke (B1) telpu į laiptinę. Ir dar sakė, jai aš patinku, nes esu labai intelektuali mergaitė (na, aš vienintelė iš viso namo nors kartais klausau klasikinės muzikos, tai gal čia dėl to). Žodžiu, reikės ją pasveikinti.
Tada keliavau į turgų, kur visad fainai, tada ėjau per miestą su klaikia daugybe užsieniečių. Tada važiavau autobuse, kuris buvo baisiai persigrūdęs, bet nuo to buvo tik dar geriau, nes aš pataikiau į tarpą tarp dviejų žavių jaunų vokiečių, kurie taip stovėjo, kad vienas tyliai šnekėjo man į vieną ausį, kitas į kitą. Ooooooch, kaip buvo nerealu. Dar vėliau sėdėjau danske banke saltoniškių 2, kuris mane žavi savo ohohoho kokia prabanga ir aptarnavimu. Ten kai ateini tai kaip į kokį kosminį laivą...
Tada grįžau kitu autobusu, kuriame sužinojau visas naujausias žinias iš būrelio diedukų, kurie, priešingai nei vokiečiai, šnekėjo labai garsiai.
O dar vėliau mieste sutikau savo mėgstamiausią dėstytoją su būriu - spėkit ko - aišku, kad vokiečių :)
Paskui nutariau nueit į kažkokią parduotuvę gedo prospekte šalia zaros, kur niekad nebuvau buvus, nes iš išorės pastatas diiiidelis ir nemalonus. O viduje buvau labai maloniai nustebinta, nes ten viskas žaviu užsienio parduotuvių stilium įrengta. Kitaip tariant, visur viena ardvė su eskalatoriais, o parduotuvės neatskirtos viena nuo kitos. Gal aš atsilikėlė, bet Lietuvoj niekad nebuvau tokio dalyko mačius, taigi likau baisiai patenkinta.
Viskas kažkaip per daug nerealu.
Pagal bendrą pasaulio santvarkos teoriją dabar turėtų nutikti kažkas labai baisaus, bet nieko tokio.
Einu braižyt krūvos lapų linijom kas penkis milimetrus. Labai intelektualus užsiėmimas:)
Ikiuks.

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

O čia modelis iš Alexander McQueen rudens - žiemos kolekcijos. Man tai labai gražu.

Rūūūžavai

Mano sąsiuviniai rūūūžavi, mano užrašų knygutė irgi, kaip ir mano nuotaika :)
Nors šiandien visą dieną prasimokiau - tik ką grįžau namo, po lova mačiau tarakoną ir šiaip šalta ir tamsu...
Bet pas mane ant lango auga rūžavas viržių krūmas iš maximos, groja Jack Johnson ir šiaip jau pripratau - kažkaip viskas visai neblogai :)

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Einu valgyt.
Ir katės maitint.
Ate :)

Highlights

Kitaip tariant, labai neturiu laiko.
Bet trumpai:
gyvenu Vilniuj, studijuoju architektūrą anglų kalba.
Mums nesveikai sunku mokytis.
Pas mane grupėj yra Jonas. Tik jis belgas ir angliškai kalba labai prastai, su ryškiu prancūzišku akcentu.
Pas mane grupėj yra daug turkų ir šiaip užsiniečių.
Dėstytojai belekaip faini.
Pro mano langą už dvidešimt metrų praskrido oro balionas (aš gyvenu antram aukšte).
Į paskaitas vaikštau pėsčiom ir savo smagumui mano kelias eina tik senamiesčiu, taigi rytais būna pilna žavių vokiečių.
Mėta gyvena gerai.
Visgi įsigijau kompą.
Ir dar kitą darinį įsigijau:

Kartais visai pasiilgstu Kauno, bet iš tikro tai nelabai. Va, piešimo pasiilgstu, nes čia tik kartą per savaitę turim, o kad savo malonumui piešt - laiko nėra.
Ikiuks, lekiu.

Turkija

Nes čia vanduo toks:

Nes čia aš tokia: (taip, šitai nuotraukai kažkas negerai - spalvos tikrai tokios natūroj nėra)

Nes čia bariukai tokie:

Nes čia pliažai tokie:

Ir dar kartą - nes čia aš tokia. Taip, mano plaukai LABAI TAMSŪS. Taip, jie man nepatinka, bet ką padarysi.


O turkijoj keturiasdešimt penki, todėl man dabar juokingai šalta.
Ir šiaip viskas nerealu nes jau tuoj tuoj aš ir katė kraustomės Vilniun.
Aš be proto džiaugiuosi, kad ir katė yra. Įdomu ar keistas man katę padovanojęs žmogus suvokia, kokį gerą darbą padarė? :)

Spalvos!

Oje, daug turiu papasakot, bet lekiu į Šalčininkus - Visgi šiandien mano gimtadienis.
Bet čia tai tokios spalvos... Kompu nei kontrastų kėliau, nei spalvų ryškinau, žodžiu, taip iš tikro yra.

O seniai seniai Peru gyvenę indėnai močikai savo audinių ir keramikos raštus komponuodavo ne iš geometrinių ar augalinių motyvų, kaip kad kitos gentys, o iš kačių uodegų.
O jų dievai pasiversdavo į agurkus ir su jais šnekėdavosi.
Nes vien tik fantazija teikia laimę.
Ne aš taip sugalvojau:) Bijau primeluot, bet man rodos, kad taip pasakė dėdė Žanas Žakas Ruso.

Įstojau

Tylus mano triumfas. Žodžiu, šiandien gavau meilą, kad įstojau būten ten, kur parašiau pirmu prioritetu - į VGTU architektūrą VF. Dideliai džiaugiuos, kad į VF, bo nemažai tūkstančių susitaupys. Dabar belieka susirast, kur mudvi su kiciu gyvensim ir.
Ir naujas gyvenimas.