Vėpūtiniai: rugsėjo 2007

2007 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

2007 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

2007 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Mano blog'as jau buvo pradėjęs priminti mano seną rašyk'ų dienoraštį. Reikia pravalyti. Pravaliau.
Ir dar reikia smegenis pravalyti.
Nes puikus berniukas iš dailės, kuris parvežė mane namo toli gražu ne mano nosiai.
Ir su kiekvienu užsiėmimu dailėj, tebūnie ir labai fainu, mano pasitikėjimas savimi smarkiai krenta ir šansų įstoti į akademiją vis mažėja ir mažėja.
Apmaudoka, sakyčiau.
Bet nesvarbu.
Nes dailėj yra Jonas, kuris vaikšto su maike, ant kurios užrašyta "proud of myself". Ir jam nereikia mokytojo pagalbos, jis lyderis, jis rūko tris kartus per tris valandas ir jis "su savo transportu", bet nieko niekada nepaveža namo iš to užkampio, kur mes bazuojamės.
Nes dailėj yra fyfutė iš arbatos parduotuvėlės ir mes turime skanios arbatos. Ir fyfutės draugas, kuris atvažiuoja jos pasiimti yra forsas ir jie abu (fyfutė ir forsas) be proto faini ir gražiai atrodo.
Nes dailėj yra jaunasis Picaso, kuris šiaip yra nefainas, bet aš jam patinku ir jis man atneša maisto ir su manim eina namo šviečiant mėnesienai. Tada man būna žiauriai juokinga, nes man jis tikrai nepatinka.
Nes dailėj yra mergaitė, kuri žvairuoja ir su kuria kalbėdama aš vis nežinau, į kurią akį žiūrėti ir labai apsikvailinu.
Nes dailėj yra Smailoji Nosytė, kuri yra be galo kieta.
Nes dailėj yra Gražus Gražus Berniukas, kuris mane mėgsta ir parvežė namo, bet, kaip sakė mano mama, "jis tau per gražus".
Nes dailėj lubos taip aukštai, kad bežiūrėdama į jas pamirštu, kad dar daugiau yra ten žmonių, ne tik tie, kuriuos paminėjau. Pvz, yra mergaitė, kuri vaikšto su žaliai leopardine storų operos dainininkių palaidine ir su mumis nesibičiuliauja, yra dar ir dauniukų grupė, bet čia jau per daug pasakojimo. O aš dabar turiu laisvas tik penkiolika minučių, kol mano pietūs išvirs, nes šiandien man yra tapyba ir vėl juoksiuosi iš Jono, kuris vėl daug daug rūkys ir negražiai tapys, ir vėl džiaugsiuosi, kad jaunasis Picaso ateina tik pirmadienį ir antradienį, ir vėl su Smailąja Nosyte bandysim paguosti save besišaipydamos iš visų kitų. Ir vėl bus ramu-neramu, kad man per gražus berniukas ateis irgi tik kitą pirmadienį, nes jis irgi nelanko tapybos, bet jo linijos kaip chirurgo, o mano kaip... kaip bangelės. Bet čia per švelniai pasakyta.
Ir vėl neturėsiu niekam niekam niekam laiko. Nes nespėju pasikraut iPod'o, nors iš tiesų tai kada jo klausyti?
Nes pastaruoju metu neturiu net kada galvoti - keliuosi, mokausi, valgau, vairuoju, piešiu, tada miegu. Ir kitą dieną vėl tas pats. Tik važiuodama iš vieno užssiėmimo į kitą turiu laiko, kai būnu autobuse. Taigi visas mano mintis galima pavadinti autobusiniais apmąstymais.
Sėkmės.
Einu persikelt šitą dainą į iPod'ą, tada keliausiu pešt ir vėl gilintis į save autobusinių apmąstymų metu.
Visgi indie tikriausiai mėgstamiausias muzikos stilius.

oh_no_oh_my_the_pa...

2007 m. rugsėjo 20 d., ketvirtadienis

Nežinau, kaip pavadinti

Palaimingas nuovargis su visais atributais.
Iki dabar neturėjau nė trupučio laisvalaikio ir net ne laisvalaikio. Net pamokų neruošiau - grįždavau iš nerealumo šalies naktį ir tada valgyt ir miegot. Viskas.
Bet taip oi oi, kaip gerai.
Pagaliau gavau dėmesio:)
Ir šiaip dailėj fainai. Tos aukštos lubos nuteikia kūrybiškai. Ir žmonės visi tokie tokie tokie nerealūs... Beje, aš jau seniau tikėjausi (slapta), kad iš tų kursų gausiu kažką geresnio,nei vien tik piešimas ir tapyba.
Uuuuf, kaip laukiu pirmadienio. Nedalauksiu, neįsivaizduoju, kur dėsiuos iki to laiko. Gal nueisiu ir tupėsiu studijoj, kol visi ateis:)
Mano playlist'e palaimingai pakili rami muzika.
Aš laiminga. (nors ir praradusi kai kuriuos įgūdžius, kurių reikia, bet ai...).
Pavargusi, bet laiminga.

edith_piaf-non_je_...

2007 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis

Dar rusiškos muzikos

07 ti kidal.mp3

Čia iš Julijos...

2007 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis

Mano rusiškas popsas

Kaip jau Jonas sakė, aš esu keisčiausia mergaitė pasaulyje. Ir dar klausau rusiško popso. Ir dar tokio žiauraus - popsas ir dar remixas. Bet man gražu. Ir nors flourescent adolescent vis dar veža, šitos klausausi eidama į mokyklą ir mokykloje. Ir moku žodžius:)
Žiauuuuri?
So?

09.Faktor2 - Mc DJ...

2007 m. rugsėjo 11 d., antradienis

Šiluva

Čia mes savaitgalio žygyje į Šiluvą.
Fotkino Jankauskas. Labai gražu, turiu pasakyti. Aplamai man jis kažkaip gražiai fotkina:)

2007 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

:)

Šiandien padariau tris stambias kvailystes. Visai nesusijusias, bet tokias kaip reikiant...
Ir dar netgi pamiegojau.
Todėl jaučiuosi nerealiai gerai.
Nes daryti bet ką...ir dar tris kartus... Žiauriai jėga:)
Ir netgi savaitgalio žygis buvo pusė šūdo.

(kaip žiauriai pasakiau...)

2007 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis

anhepy

Kažkaip viskas nefainai - vietoj kažko prie arbatos skaitau biologijos vadovėlį.
Dar prieš tai šešias valandas vaikščiojau ir galvojau, kodėl man taip skauda kojas - pasirodo, į mano batelių kulnus prikalta vinių, kurie išėjo kiaurai ir prabadė man kojas. Labai nefainai. Dar pamačiau, kad akropolyje atidarė mano mėgstamiausią restoraną nuo Vokietijos laikų - Pizza Hut, bet šiandien į ją kažkaip nenuėjome, nes kažkas (Indraja) vietoj mokyklos pietų užsisakė picą. Labai nefainai.
O dar - kaip parėjau namo ir įsijungiau kompą pagalvojau, kad visgi dauguma mėgsta fotografuoti negražius žmones. Ir tai yra nefainai. Gal nelabai aiškiai pasakiau, tai patikslinsiu:
mano mėgstamas fotografas vokietis fotkina tokius žmones:

tokie žmonės yra gražu.
o tipo labai meniškas dizaineris, kuris man šiaip nepatinka, fotkina tokius žmones:

mane asmeniškai nuo tų mėlynai baltų moters kojų perto šiurpas ir iškart imu nagrinėti medicininiu požiūriu. Kadangi nelabai nusimanau medicinoje, tai vienintelis paaiškinimas - baisus narkotikų kiekis. Aišku, gal taip nėra, bet mano galva taip galvoja ir nieko negaliu padaryti.

Ir dar - mane kamuoja daug nuoskaudų kelioms mergaitėms ir nepaaiškinamas pyktis Jonui. Labai nefainai.
Beje, skaitant šitą mano pasisakymą reikia klausyti šitos dainos:

Queen - Death On T...