Žalia arbata

Šiandien iš ryto po lova radau žalios arbatos puodelį. Buvo labai keista, nesvarbu, kad pati jį ten buvau vakare pastačiusi. Bet tokie maži netikėtumai labai linksmina. Dar liksmina katė. Ji yra dar keistesnė už mane, bet visgi mane mėgsta. Kartais. O kartasi ne. Kandangi šiandien nėjau mokyklon, sugalvojau, kad ilgai ilgai miegosiu, nes pastaruoju metu kažkoks klaikus nuvargimas užplūsta. Bet miegu miegu, tada katei atsibodo, kad aš miegu, ir ji man užšoko ant veido ir įkando į nosį. Labai tradicinis mano žadinimo būdas, neturėčiau nustebti, bet visad sunervina.
Tada radau tą arbatą ir sugalvojau, kad reikia ją išgerti, bet nespėjau, nes išlėkiau savo vargšei rankai įtvaro pirkti. Tada sutikau savo fantastinius bendradarbius. Jie visad be galo nuoširdžiai apsidžiaugia mane pamatę. Kvailai malonus jausmas, kai tave kažkas taip mėgsta.
Ir tada gerai bastytis po miestą su įtvariuku ant riešo.
Ir klausyti scissor sisters.
Ir mintyse juoktis iš rūkančių žmonių.
Ir pirsiminti, kaip vakar vakare per balas bėgau tokiu greičiu ir su tokia jėga, kad mane olimpiadon paimti reikėtų:)

Ir suvokti, kad žmogaus sąmonė ir protas yra niekas. Viską valdo pasąmonė. Nes anksčiau aš kažkaip naivokai galvojau, kad pati kontroliuoju savo gyvenimą. O nutiko taip, kad tris naktis iš eilės pasąmonė man išmetė tris sapnus, maždaug tokius pačius, kurie vėl apvertė viską aukštyn kojom, nes baisiai taikliai pataikė - tai, ko aš noriu, ko aš siekiu, bet nedrįstu prisipažinti. O kai viską pamatai realybėje, (na, sapne, bet vis vien tikroviškai atrodo viskas), tai kažkaip hm. Reikia susimąstyti ir vėl per naują dėliot prioritetus ir šiaip viską pergalvot.

O scissor sisters tikrai veikia raminančiai.
O šimtadienis yra šikna.