Ieškau lazdynų pelėdos

Tataigi tautiečiai, pasineriu į egzaminų maratoną. Ne į tą niekam tikusį, lengvą ir šiaip nesvarbų, bet į mano visų metų darbo atpildą. Laukia VGTU ir VDA egzai (į KTU jau įstojau).
Jau dabar bijau, bet kadangi į Vilnių važinėsiu iš Šalčininkų rytais - iš Kauno reikėtų kvailai anksti keltis - na, Šalčininkuose kažkaip ramiau viskas, tikiuosi, kad iki egzo pradžios truputį bus ramiau galvoj.
O dar -
Mano dailiokai draugai dauguma surašė pirmu pageidavimu VDA, bet Kauno fakultetą, o ten nesveikai lengva įstot. Kitaip tariant, jie ten tikrai įstos ir aš liksiu viena VGTU arba VDA. (Aišku, arba KTU, bet tokio varianto net nesvarstau:) )
Labai gaila, kad dailė baigės, bet ta proga dar viena nuotrauka - čia mūsų dėstytojas ateina mūsų darbų tikrint, kai piešiam jezuitų kieme. Ne aš fotkinau ir ne aš sugalvojau "ieškau lazdynų pelėdos", bet vis tiek viskas nerealu.
Ir dailę baigti buvo kokį milijoną milijonų kartų liūdniau negu mokyklą. Nuoširdžiai.
Dabar fjūūūūch aaatsikvepiam ir einam morališkai ruoštis egzam. Ate.

Egzai #1

Na, šiendien jau yra matkės rezultatai. Aš gavau 97%. Iš pradžių džiaugiaus, tada sužinojau, kad daugelis klasiokų gavo apie 99, tada nebesidžiaugiau, bet paskui ne pati supratau, o man subtiliai užsiminė, kad aš gi Totaliai Nevaikščiojau Į Mokyklą ir visiškai nieko nesimokiau, o mano klasiokai mokėsi. Ir aš gavau iš esmės tiek pat, kiek ir jie.
Nu čia tai nerealu...
Matyt, kad aš geniali!
Juokauju :)tikrai nelaikau savęs genialia.

Vasara

Vakar iš ryto tykiai paišiau jezuitų kieme ir stebėjau M., kuris vaikščiojo pirmyn atgal, atrodė baisiai kvailai ir šiaip fu:)
laimei, jis mūsų nematė ir jaučiu šiaip nieko nematė :D
Žodžiu, buvo linksma.
O paskui dainų šventė, kuri yra šiaip mėgstamiausias mano renginys. O po dainų šventės - baisiai jaukus tamsus šiltas ąžuolynas. Viskas kvepėjo kažkokiais augalais, kurie smarkiau kvepia vakare. Iš tikro tai nebuvo Baisiai Šilta, bet buvo tokių vietų, kaip ežere - eini eini, vėsu, bet praeini pro neišjudinto oro vietą ir tokia šiluma ateina. Daug linksmų seneliukų su gintarais ir šviesiais drabužiais tipeno tarp medžių ir viskas kaip iš kokios siurrealistinės istorijos atrodė. Ir tada supratau, kad vasara.
Dienom piešiu ir geriu bananinį Miau, vakarais piešiu ir klausau vasariškos muzikos.
Ir slapta žaviuosi niujorkiečiais, kad jie taip rengiasi.

Ir gyvenu keistai be rūpesčių.
Ir valgau guminukus ne iš maišelio, bet supilu į vazelę. Arba aš pagaliau suaugau, arba čia gyvenimo pilnatvė.

Nusisekimai

Mano trijų dienų savaitgalis pas senelius po medžiu žolėj ant saulės be absoliučiai jokių minčių - pailsėjo protas.
Netikėtas GGB nusileidimas ir tai, kad jis užsimanė susitaikyti - mano principai laimėjo, nereikėjo nieko daryti ir šiaip maloniau ant širdies, nes prieš tai viskas buvo maždaug "pagauk, jei gali". Aš sėkmingai bėgiojau, o jis nesėkmingai gaudė.
Dailėj piešiam lauke - nerealu. Baisiai patinka, nors baisiai netikusiai, bet man labai gražiai gaunasi.

Nors eisim į jėzuitų kiemą piešt. Uoj:)