Vasara

Vakar iš ryto tykiai paišiau jezuitų kieme ir stebėjau M., kuris vaikščiojo pirmyn atgal, atrodė baisiai kvailai ir šiaip fu:)
laimei, jis mūsų nematė ir jaučiu šiaip nieko nematė :D
Žodžiu, buvo linksma.
O paskui dainų šventė, kuri yra šiaip mėgstamiausias mano renginys. O po dainų šventės - baisiai jaukus tamsus šiltas ąžuolynas. Viskas kvepėjo kažkokiais augalais, kurie smarkiau kvepia vakare. Iš tikro tai nebuvo Baisiai Šilta, bet buvo tokių vietų, kaip ežere - eini eini, vėsu, bet praeini pro neišjudinto oro vietą ir tokia šiluma ateina. Daug linksmų seneliukų su gintarais ir šviesiais drabužiais tipeno tarp medžių ir viskas kaip iš kokios siurrealistinės istorijos atrodė. Ir tada supratau, kad vasara.
Dienom piešiu ir geriu bananinį Miau, vakarais piešiu ir klausau vasariškos muzikos.
Ir slapta žaviuosi niujorkiečiais, kad jie taip rengiasi.

Ir gyvenu keistai be rūpesčių.
Ir valgau guminukus ne iš maišelio, bet supilu į vazelę. Arba aš pagaliau suaugau, arba čia gyvenimo pilnatvė.