Visų pirma tai krikštynos. Labai norėjau krikštynų, nes tai turbūt vienas iš nedaugelio studentiškų renginių, kurio metu nėra be saiko geriama. O kai sulaukiau, tai sulaukiau :) Tema buvo eko fux. Visą savaitę kasdien gavom užduotis, kurias turėjom vykdyt, laukdami penktadienio - tikrosios didžiosios krikštynų dienos. Ikikrikštyninės užduotys tai visai fainos - vieną dieną reikėjo atsinešt šiukšlių visokių, perdirbamų atliekų ir paskui iš jų konstruot kažkokį statinį - visgi architektai mes. Viena grupė padarė dramblį (hm, kur čia architektūra), kita sūpuokles, dar kita - šiukšlių perdirbimo kažką (atseit) o mes padarėm kioską - sendaikčių parduotuvę.
Kita faina užduotis buvo panaši į orientacinį: gavom iš ryto eiliuotus posmus su hint'ais, kur ieškot punktų ir lakstėm po visus savo korpusus. Gera idėja, kurios nebuvo pvz gimnazijos orientaciniuose, kad punkte yra paliekami tam tikri žetonai, daiktai ar dar kas nors, kurių yra lygiai tiek, kiek ir ieškančių komandų. Ant kiekvieno žetono yra taškų suma. Taigi pirmi atbėgę pasiima daugiausiai taškų ir t.t. Tada iškart aišku, kurie pirmi punktus surinko, jei visi visus paima. Beieškodami tokiųųųų nerealių vietų radom... Radom kažkokį baisų didžiulį požeminį tualetą, kurio antisanitariškumu pašiurpinome kolegą belgą, radom didžiulius tamsius požemius, kuriuose lygiai taip, kaip fortuose - tamsu, drėgna ir daug visokių pavojingų duobių. Dar radom vietą (hint'as buvo bla bla bla viso posmo neatsimenu bla bla šiknų kampelis bla bla) su daug statulų užpakalių tiesiogine žodžio prasme - kai būna tos antikinės statulos, tai jų tik užpakaliai išpjauti ir į vieną kampą sunešti. O tam kampe dar gyvena diedukas, kuris mums papilstė kažkokio degtinės stiprumo gėrimuko.
Žodžiu, jau vien iki krikštynų prisilinksminom iki valiai, o kai jos pagaliau atėjo, buvo tokia klaiki diena... Visą dieną žiauriai lijo ir pūtė nesveikai smarkus vėjas. Taigi nors mes ir buvome pasidarę super ekologiškus kostiumus iš eko medžiagų, maišelių ir plastikinių lietpalčių, jie greit buvo nupūsti vėjo ir mes likom kiaurai kiaurai absoliučiai kiaurai šlapi. Tada, aišku, turėjom daug tipiško krikštyniško purvo iš miltų, kiaušinių, aliejaus, kečupo, acto ir viso kito tradicinio gėrio, irgi tradicinių užduočių - "o dabar - žasele iki rotušės aikštės", bet buvo tikrai nesveikai fainai. Pati kiečiausia dalis buvo pirma, kai mus vos susirinkusius, bet jau perlietus lietaus ir acto, po vieną suleido į tokį tunelį, kuriame reikėjo šliaužti. Jis buvo padarytas iš suolų ir kėdžių ir apvyniotas stora juoda plėvele, taigi tamsu kaip maiše, šliauži palei žemę ant žirnių ir aliejaus, aplink bėgioja ir baladojasi ir stūgauja antrakursiai, o tunelis taip vingiuoja, kad kartais tekdavo ilgam užstrigti apgraibom beieškant tolesnio kelio. O baigėsi jis prie lango, pro kurį reikėjo iššokti. Iš gana aukštai, bet buvo apačioj geri berniukai, kurie gaudė mergaites :)
Kitaip tariant, man tikrai labai patiko ir visai nesupratau tų panelių, kurios pabaigoj vos ne verkė, kokios jos pažemintos ir kaip jos visų nekenčia.
O kas dar - susiradau naują simpatiją - visai linksma, kai kas nors kažkiek patinka. O šiaip tai žiauriai neturiu laiko, nes kitą savaitę visokie atsiskaitymai - juk vidurys semestro.
O nuotraukoje koloristikos paskaita, aš ir vaizdas pro mūsų langus. Gyventi senamiestyje juk nerealu:)
