ir dar

Kai užaugsiu, noriu būti juo.

Ir vieną dieną, kai snigs pinigais, nusipirksiu šitą.

taigi jis nerealus

Esmė ne pačioje dainoje (nors disnėjaus multikų garso takeliai yra nesveikai tobuli), bet kaip šitas žmogelis, idealiai padainavęs vyro partiją net neatsikvėpęs pereina prie moters.

Truputis miesto ir kalėdinė mugė

Ketvirtadienį kažką dariau mieste ir užmačiau rotušės aikštėj montuojamas tas medines mugės trobikes. Pakraipiau galvą, kad beprotiškai anksti ir nuėjau manydama, kad užtruks bent keletą dienų, kol visą mugę įkurs. Įsivaizduokit mano nustebimą, kai kitą dieną vėl pataikiau eiti pro rotušę, o ten jau viskas bruzda. Aišku, nepagailėjau laiko ir apėjau. Laabai fainai. Žmonių daug, nuo trobikių sklinda šiluma ir visokie kvapai. Anglai nesuka per daug galvos ir viens prie vieno kopijuoja tradicinę vokišką kalėdinę mugę. Ir kai sakau "viens prie vieno", tikrai neperdedu. Visi užrašai vokiški, spalvos bavariškos, maistas vokiškas - pavyzdžiui, dešrelės su kopūstais, tas karštas kalėdinis vynas ir bavariški meduoliai-širdelės. Pardavėjai su trachten, mane į pabaigą jau net toks nervingas juokas paėmė, kad šitaip labai kopijuoja. Bet pagal teisybę daugeliui užsieniečių vokiečiai (ypač bavarai) ir šveicarai asocijuojasi su kalėdom. Jų šalys tvarkingos, spalvotos ir kaip iš atvirukų, tai nėra ko stebėtis.
Žodžiu.
Pavaikščiojau ten gal kokią valandą, labiausiai patiko kvapai (mmm, karštas vynas) ir spalvos. Nes Anglija pilka, šlapia ir niūri, tai šiltos gelsvos švieselės ir visi kalėdiniai grožiai laaabai maloni atgaiva. Gaila, tą dieną neturėjau fotoaparato. Nuėjau šiandien dar kartą su tikslu pafotkinti. Otusiaube, koks šiandien oras. Nors jau turėjau priprasti, kad devynias dienas iš dešimties lyja ir tris dienas iš keturių pučia uraganinis vėjas, kiekvieną kartą išėjusi laukan būnu nemaloniai nustebinta. Man iki centro nueiti užtrunka apie valandą, tai peršlampu, aišku, kiaurai. Bet nėra visiškai blogai, nes kojos neperšlampa. Kai einu per lietų, beveik visą laiką galvoju, kokie TOBULI yra mano batai. Su jais galima baloj stovėt nors ir pusę valandos, tikrai neperšlaps. Tiesa, kai važiavom į Liverpoolį, dėstytojas buvo su tokiais pačiais batais, kai pamatė mano, labai gyrė pasirinkimą ir dabar mane mėgsta:)
Dėl to lietaus nuotraukos gal ir ne tokios gražios, kokias norėčiau įdėti, bet garantuoju, kad eisiu į tą mugę dar kada ateity, gal tada bus geras oras (abejoju).
Ko nesimato nuotraukose: atrodo gal, kad mažai žmonių, bet čia mano pasiekimas - stypsojau vienoje vietoje po dešimt minučių, bandydama pagauti tarpą, kai atsiranda spraga sraute, nes tie skėčiai būtų viską užstoję. Nesimato, aišku, ir nuostabiųjų kvapų. Prasilenkdama su keletu anglų girdėjau, kaip jie tarėsi, kur pirmiausia eiti, tada nutarė, kad užsimerks ir eis ten, kur norsi veda:) Labai gera idėja.
Nesimato ir labai faino pučiamųjų mini orkestriuko, kuris kažkokią labai malonią muziką grojo. Ne, ne kalėdines melodijas, bet vis tiek labai tiko. O dar nesimato, kad pačioje rotušėje vyko pramoginių šokių pamokos ir labai gražiai pro langus atrodė šokantys žmonės. Tokia baisiai maloni atmosfera.
Kalėdos mano mėgstamiausia šventė.
Pastatas ne į temą yra centrinė biblioteka, man kažkodėl labai patinka ji.










Sori, jeigu palieku mistype'ų, bet esu sušalus ir šlapia, noriu miegot ir į karštą dušą.
Kitą savaitę pas mus bus dar viena oficiali vakarienė - padėkos dienos. Eisiu turbūt vėliau žiūrėt "home for the holidays" (vienas mėgstamiausių mano filmų, toks savotiškas, bet sušildantis) ir/arba klausyt elvio

aš truputį idealizuoju JAV pietines valstijas - man patinka jų akcentas, gyvenimo būdas, kai kurios elvio dainos, kurios yra nei tai rokenrolas, nei tai country, kaip kad ta kur video įdėjau ir esu maniakiška true blood fanė, gal net labiau knygų nei serialo, tai tas irgi prisideda.

Šiandien

Dėstytojas:

Paskaita:

Studentai:

laimingi tie, kurie amerikoj gyvena

Kaip dabar norėčiau turėt galimybę nusigaut į New York'ą.
Nes pas juos šita paroda.

nuvargimai suvargimai

Šiandien baisiai pavargau per paskaitas. Niekada gyvenime nebuvau nuo mokslo taip pavargus, į pabaigą net nerviškai viską skaudėt pradėjo
Buvom visą dieną absoliučiai.
Kątik parėjau, tai nuo pat ryto taip ir varėm.
Aišku, nespėjau į vakarienę, bet neturėčiau moralinių jėgų turbūt eiti, net jei ir būčiau spėjus.
Šiaip tai pagarba mūsų tutor'ei. Ji irgi visą dieną kaip robotas su mumis kamavosi, net į tualetą nebuvo nuėjusi (tikrai kaip robotas). Bet ji labai pikta ir griežta moteris. Year one leader'ė.
Bijo visi jos labai ir ji mūsų tutor'ė tik nuo šito projekto, tai žiaauriai bijojom visi. Įdomumo dėlei - iš vakaro prieš pirmą užsiėmimą su ja sapnavau, kad jai nepatiko mano darbas, tai metė į mane savo laptopą ir praskėlė kaktą. Įsivaizduoti galima, su kokiomis nuotaikomis atėjau į paskaitas kitą rytą:)
Bet stogas važiavo ir nuvažiavo, tai dabar noriu tik į dušą.

Buvau dar kartą Liverpoolyje.
Pirma diena
antra diena
Nuotraukos nepravalytos. Ta prasme, visokios susilieję, kreivais horizontais arba šiaip negražios tebėra čia, taip pat ir visos architektūrinės, tai sori.

Kai protas suvisam pasako viso gero (kaip man dabar), veža tokie dalykai:

Tas ketvirtas toooks nerealus:)

beje

Pamiršau į aną įrašą įdėt savo ketvirtadieninių nuo ryto iki vėlaus vakaro trunkančių paskaitų konspektų nuotrauką. Atpratau, pagal teisybę, ką nors rašytis, nes viskas internete, be to, auditorijose pritemdo šviesas, kad pateiktis geriau matytųsi, bet tas pritemdo realiai reiškia išvis išjungia, tai galas gali miegot ir rašytis nieko neišeina. Tai mano ranka automatiškai paišo, ką daugiau daryt:)
Paskui įjungia šviesą ir pamatai, ką nupiešei:) Atrakcija!

00

Buvau Disnėjaus "Beauty and the beast". Brodvėjaus miuziklas, gastroliuoja dabar UK. Bilietą nusipirkau prieš du mėnesius, tai bent jau širdies neskaudėjo, nes pinigai seniai išleisti (o kainavo tai ojojoj kaip daug).
Bet žodžiu. Tikrai verta - taiiip labai patiko... Ne vien pats miuziklas - aišku, kad jis būtų patikęs, aš juk Disnėjaus fanė pamišusi, be to Brodvėjaus stilius yra wooow. Pats renginys, vieta, kur buvo - operos teatras, žmonės pasipuošę (neapsikvailinau visai užsidėjusi kablus ir savo šimtadienio suknelę - kiti irgi vakariniais rūbais buvo). Apie patį teatrą dar:
neėmiau fotoaparato, tai iš interneto dedu porą nuotraukų, deja, mažučių ir nelabai kokios kokybės, bet bendras vaizdas matosi -


Žodžiu, raudoni kilimai ir taip toliau. Labai teatriškas ir truputį kaip iš pasakos. Bet ir Brodvėjui kai su Indraja ėjom New York'e, buvo raudoni kilimai ir šiaip prašmatnu, tik tiek, kad čia pastatas antram dešimtmety statytas, tai žymiai puošnesnis ir toks šventiškesnis visas. Smagu toks pabėgimas nuo klaikaus oro, kuris niūrią kažkokią nuotaiką varo. Ir šiaip pastaruoju metu darbo truputį per daug, kad galėčiau susidorot. Tik truputį, bet ir to trupučio pakanka, kad erzinančiai pradėčiau nieko nespėt.

Bet visokiais niekais prasilinksminu save, pvz dabar žiūrėjau per bbc laidą iš serijos apie art deco, tai vienas kadras labai patiko:
Cha, Kaunas, o ne Vilnius:)


Kitaip tariant, kas bus, tas bus, bet Austėja nepražus.

angliškas oras

Atėjo ir pas mus tikras ruduo. Prieš kokią savaitę - dvi, džiaugiausi visai, girdėdama, kad Lietuvoj šalta ir vos ne žiema, o pas mus - plius šešiolika. Ne vasara, bet ir nešalta.
O dabar jau ateina tie Holmso stiliaus rūkai ūkai ir darganos. Lija klaikiai daug, vėjas tolygus audrai (iš skėčio nelieka nieko), o kai nelija, tai tokie rūkai drėgmės pilni visur kabo ir kažkokią makabrišką nuotaiką kuria. Kai buvo Gajaus Fokso naktis, lijo labai, bet visur vis tiek pilna laužų buvo. Tada tai iš vis kaip iš siaubiako vaizdas:) Bet bent jau įdomu gyvent, negaliu skųstis.

Įdedu keletą nuotraukų: pirmiausia tai kaip koridoriuje galima atskirt, kur azijietės gyvena - jos visos batus laiko už durų. Čia tik pora matosi, reiškia, kitos kažkur išėję, nes daugiau jų gyvena mano koridoriuj.


Toliau - ko reikia niūrių angliškų dienų praskaidrinimui:)) Gavau siuntinį su daug visokio gėrio, bet geriausia tai šitie dalykai:)


O čia mano bendrabutis ir tie rūkai ūkai. Nelabai matosi nuotraukose, tiesą pasakius. Nemoku naktį fotografuot.