apie darbus, bet iš tikro tai nelabai

Kitą pirmadienį priduodam projektą, prie kurio dabar dirbam. Kitaip tariant, rytoj paskutinis pasibuvimas su tutoriais prieš peržiūras, taigi šią savaitę baisus darbymetis. Bloga darosi vien pažiūrėjus į sketchbooką arba didelių lapų krūvą ant spintos. Dirbu kartais keistu laiku, gana dažnai trečia valanda nakties būna pakankamai svarbus taškas dienoje. Nes tuomet arba einu miegot dirbusi visą vakarą ir dalį nakties, arba keliuosi damušti likusio darbo iki paskaitų, tokiu atveju vakare nedirbau, bet miegojau. Manau, nemažai žmonių turėdami krūvą darbo prieš nosį, daro visokius niekingus darbelius atidėliodami tą didįjį sunkųjį, tarkim, tvarkosi kambarį, atrašo ilgai atsakymo laukusius meilus ir panašiai. Pati tai tikrai taip darau, tik anksčiau kažkaip nepajutau, kol pusę keturių nakties atėjusi į skalbyklą neradau dar vienos panelės, lyginančios drabužius, kad nereikėtų rašyt esės, po to, kitą savaitę, tokiu pat metu atėjusi į skalbyklą, radau jau kitą panelę, bet su lygiai tokiu pačiu tikslu:) Nerealios mes studentės, ane?
O šeštadienį atsikėliau septintą ryto, kad dirbčiau, bet atidėliodama nuėjau pabėgioti ant super duper naujo bėgimo takelio bendrabučio gym'e ir koridoriuj sutikau savo draugę japonę, kuri nutarė apeiti visą visą bendrabutį pasivaikščiodama, kad nereikėtų dirbti. Labai juokėmės, kai pradėjom abi klausinėt viena kitos, ką tokiu metu galima veikti.
Tada ėjom pas ją kambarin ir iki popiet žiūrėjom fantastišką japonišką multiką - ji turi visą sezoną dvd, laimei su angliškais tikrais, bo kitaip nebūčiau nieko supratus. Vadinasi "Mushishi", baaaisiai nerealus. Mėgstu aš ir šiaip anime, tai nenuostabu, kad šitas man patiko. Toks baisiai ramus, daug žalios spalvos, miško ir visokių mitologinių būtybių. Gal kažkiek primena princesę Mononokę su miško dvasiom, bet labai mažai, nes veiksmo praktiškai nėra, o mononokė toks labai jau veiksmo multikas.
Žodžiu. Ieškojau dabar paveiksliukų, bet neradau nieko, kas nors kiek atspindėtų paties multiko nuotaiką, tai įdedu porą iš live action filmo pagal tą patį multiką sukurto. Siužetas tas pats, personažai irgi, ir kad ir kaip keista, filmo su gyvais žmonėm kadrai daug geriau apibūdina animaciją:)
Beje, blogger labai kvailai apkarpė paveiksliuką - nesimato lygiai pusės, ant jo paspaudus matysis viskas.


Toliau.
Po to buvo toks visai nieko oras, kas pakankamai reta anglijoj gyvenant, tai išėjau į miestą pasivaikščiot. Kažkodėl nesusimąsčiau, kad savaitgalis ir Kalėdos artėja, nes niekur kalėdinės nuotaikos nei pėdsakų, žiemiško oro irgi nėra... Miestas prikimštas žmonių. Parduotuvėse tai išvis kažkoks košmaras, bet ir gatvėmis sunku praeit. Jausmas toks, kaip per kokią mugę grūdantis netoli prekystalių. Judėti teoriškai įmanoma, bet tik labai lėtai ir tik ta kryptimi, kur visa žmonių minia traukia.

Dar prisijuokiau iš anglų klimato. Nors čia ne juoktis, o gailėti jų reikia. Miesto centrinėj aikštėj stovi dirbtinis kalniukas, nuo kurio čiuožiant galima įsivaizduoti, kad rogutėmis leidiesi, dar yra didelis bubulas su dirbtiniu sniegu, į kurį trumpam galima įeiti ir įsivaizduoti, kad žiema. Aišku, abi pramogos mokamos.
Cha.
Bet tikrai, gaila žmonių, ypač vaikų. Pas juos visą laiką toks oras, tarsi spalio pabaiga - lapkričio pradžia būtų. Stebiuosi, kaip jie kokia nors masine depresija neserga ar panašiai. Mane tai darbai atitraukia nuo pro langą žiūrėjimo, plius dažnai nelabai orientuojuosi paros laike, kitaip tai irgi nelabai smagu būtų.
Bet bent jau nešalta. Jaučiu, į Lietuvą parvažiavus, kas bus kitą antradienį, gruodžio penkioliktą, taiiip sirgsiu, nes būsiu pripratus prie kad ir drėgno ir bjauraus, bet nešalto oro...
Šiaip gal ir visai noriu namo - pasiilgau savo katės ir didelės lovos, bet kai pagalvoju, kad tą pirmadienį prieš išvažiavimo antradienį laukia žudikiškai griežtos peržiūros, kažkaip nefainai pasidaro.

O dabar, aišku, rašau blogą, o visos grindys nuklotos brėžiniais piešiniais. Ahaaa, reikia dirbt.