Oldfield'as buvo kietas... Šitas video vienas smagiausių mano matytų dalykų...
2007 m. liepos 30 d., pirmadienis
2007 m. liepos 23 d., pirmadienis
Dar iš Vaidos palydėtuvių. Tik tos buvo mano nuotraukos, o čia Rūtos
Ir iš visų Rūtos nuotraukų atsirinkau tas, kuriose esu aš. Nes kažkai
p smagu, kai kitas fotografuoja, o ne aš amžinai lieku už kadro. Taigi čia aš paparacinu.
Čia vėl aš su fotiku, kurio kažkaip nesugebu paleisti net persirengdama:)
Rugilė, aš, vestuvininkai ir ypatingas žvilgsnis.
Čia irgi beveik ypatingas žvilgsnis, tik kad vestuvininkų nebesimato. Bet jie niekur nedingo. Čia jų buvo PILNA.
Per tą žaidimą, kai reikia lapukus ant kaktos klijuotis.
http://picasaweb.google.co.uk/r.gajauskaite/BirTonas/photo?authkey=MPStyzHtMDM#5090084924892239826
o čia tai kaip mes mineralinį gėrėm.
Normalus fotoreportažas iš Vaidos palydėjimų
Vaida ir Rūta prie ežero, kuriame maudėsi mažamečiai ir vaidino, kad yra labai kieti tam, kad mus suviliotų. Arba ne.
Vaida perduoda Eglei prezidento naštą.
Kūrybinė užduotėlė - prijuostėlių dizainas.
Rugilės prijuostė, bet tai ir taip aišku.
Mūsų maisto dėžė, iš kurios jau išimtos mėsos, mišrainės, sultys ir tortas.
Šeimininkutė Rūta ir smulkinami česnakai.
Šeimininkutė Eglė paparacina.
Spagečių padažas pagal Vaidos specreceptą.
Šeimininkutė aš. Fotografavo Eglė.
Žaidžiam žiauriai gerą žaidimą "Kas aš?".
Rūta, žaidimo įranga ir užkandžiai.
Užkandžiai specialiai Rugilei:)
Atokvėpis kai buvo pastebėta, kad atėjo naktis.
Rugilė netyčia pučia į tortą. Po ugnies pliūpsnių prasikrapštėmė akis ir išėjome Vaidos sveikinti. Tada lygiai vidurnaktį kažkas paleido fejerverkus. Iš tiesų tai mes juos užsakėme, bet per daug nesigiriame.
Rūta ir jos dovana.
Rugilė ir jos dovana.
Eglė ir jos dovana.
Aš ir mano dovana.
Vaida ir dovanų priėmimo šypsena.
Naktis. Man rodos, niekas nesitikėjo, kad imsiu naktį paparacinti.
Dabar jau tikėjosi, todėl nutarė pasigražinti:)
Rugilė ir pusrytinis torto gabaliukas.
Aš ir pusrytinis arbūzas.
2007 m. liepos 20 d., penktadienis
Kelly Family - Streets Of Love
Šitą dainą nuklausiau Indrajos grotuve. Nežinau, iš kur ji ją gavo, bet... Žiauriai kieta daina. Ji tokia...su savitumais. Ir klipas kažkiek atitraukia dėmesį nuo teksto. Klausyti žodžių reikia, va:)
Aš
Ir vėl Šalčininkai
Čia klaikiai fotogeniška ožka, kuri nenusigandusi mano griuvinėjimo nuo dviračio leidosi fotografuojama.
O čia Šalčininkų dvaras, kuriame dabar yra muzikos mokykla ir fotografuojasi vestuvininkai, nes vidus irgi kažkokiais pinigais labai šauniai suremontuotas.
Čia cerkvė. Tiksliau, Didieji Išdidieji Cerkvės Vartai, o pati cerkvė tolumoje. Lietuvių ir lenkų bažnyčia daug kietesnė. Didelė, graži, ant kalno, su vitražais irš šiaip...normali, o ne kažkoks plytų mūrelis su svogūnu ant viršaus.
Čia tvenkinys, kuriame būna drakonų ir skenduolių. Dažniausiai skenduolių.
Autoportretas, kurį bedarant prie manęs priėjo senis ir rusiškai paklausė, ar aš pažįstu kažkokį Grincevskį. Pasakiau, kad ne. Senis pasakė, kad jis irgi nepažįsta ir nuėjo.
Karvė grakščiai.
Serbentai sode.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)