Kaip nekabinti panų

Taip jau nutiko, kad man nusišypsojo viena iš Didžiausių Įmanomų Moteriškų Laimių dirbti visiškai vyriškame kolektyve. Net jei ir neaiškinčiau, vis vien visi suprastų, kad dėmesio gavau tiek, kad užteks dar kokiems Daug Metų. Kabina mane visi be išimties, nuolat grasindami vienas kitam, kad žmonoms pasakys.
Mane vadina širdele arba katinuku, parveža namo su savo mašinom, kurios yra oje, kokios įdomios... Žodžiu, fainai...
Bet anaiptol ne visi kabinimai yra vykę.
Bent jau mano nuomone nereikia daryti keleto dalykų:

• pasakoti apie visas savo gyvenimo nelaimes, vaidinti nenusisekusį nevykėlį traumą, nes ji tikrai nebėgs jūsų guosti. Greičiau jau nubėgs į šalį...
• skambinti telefonu ir sakyti "Ė, bičas, varyk čia...", nes mergina nėra bičas...
• sakyti: "kai mes susitiksim tamsiam skersgatviuky, tai aš tau kai ką padarysiu", nes tai yra grubu ir pavojinga, ir pana greičiau jau įskųs jus policijai.
• girtis savo sekso pasiekimais, nes na, bent jau aš, tai niekada daugiau su tavimi, nesveikas iškrypėli, niekada daugiau nebesikalbėsiu. Man visai neįdomu, ką, kur ir kiek kartų tu darei. Aš dar maža, tai prašyčiau tokius dalykus kunigui pasakoti, o ne mergaitėms. Fu.

Tiesą pasakius, čia tik antras patarimas iš darbo. Visi kiti iš mano Šiaip Gyvenimo. Taigi kai kas nors galvos, kad aš keista, nes bijau bernų, tai tegul pasidomi, su kokiais man tenka susidurti.