Lygiai dvi minutės nulis sekundžių nuo filmo pradžios ir žiūrovas arba prilimpa prie ekrano, arba rėkdamas bėga tolyn. Gerai, perdedu, bet aš, aišku, iš tų, kurie prilimpa.
Markas Zacharovas (režisierius) pastatė beveik visus Tuos Fantastinius Rusiškus filmus, kurie man patinka: Формула любви, Обыкновенное чудо, Тот самый Мюнхгаузен, Дом, который построил Свифт, Убить дракона - visi jo. Man jis baisiai primena Burton'ą, nes irgi visur išlaiko tą patį stiliuką ir komandą. Pats, kaip ir Burtonas, dažniausiai ne tik režisuoja, bet ir rašo scenarijų. Kompozitorius - Genadijus Gladkovas (Burtono atveju - Elfmanas). Visi žinot ir mylit Gladkovą, gal ne visi surišat pavardes su kūriniais. Jis ir Bremeno muzikantų kompozitorius... Gal dėl to tokie smagūs garso takeliai. Aktoriai irgi daugmaž tie patys - Jankovskis, Abdulovas ir Farada. Dėl to ir gaunasi kažkas panašaus. Tie filmai rimti, bet ne slegiantys. Taigi nors mėgstu rusišką kiną, neapsimetinėju intelektualesne nei esu ir nesakau, kad man patinka koks, tarkim, Tarkovskis. Užsidepresuot galima jo filmus pažiūrėjus... Mačiau, aišku, bendram išsilavinimui reikia. Juolab, kad ir Banionis vaidina. Bet tuo ir baigėsi viskas:)
Dar pagalvojau - o kuris iš išvardintų mano mėgstamiausias? Nes norėjau parašyt, bet ilgai galvojau ir niekaip neišsirinkau. Apskritai turbūt neturiu mėgstamiausio filmo. Tikrai daug yra laaabai patinkančių, bet kad vieną išskirti... Nelabai išeina.
O čia Abdulovas, kai buvo jaunas ir gražus. Čia gal tame ir esmė buvo, kad Farada juokingas, Abdulovas gražus, o Jankovskis turi Tą Žvilgsnį. Lengva, matyt, jam vaidint buvo, kai tokios akys. Nes gi tuose senuose filmuose, tiek rusiškuose, tiek užsienietiškuose, jokių emocijų nebuvo, kitaip tariant, "aš tave myliu", "aš tave nužudysiu" ir "paduok man laikraštį" sakydavo tokia pačia susikausčiusia veido išraiška be jokios mimikos, tuo pačiu balsu - baisiai greitai išberia ir t.t. Gal dėl to ir visai patinka man seni filmai, nes dabar labai dažnai kai kurie aktoriai, ypač jauni, perdeda su ta vaidyba. Bet iš tiesų tai kartais darosi nuobodu su senais vakarietiškais filmais. Pradeda vargint tie žmonės - robotai. O va rusai - jie turi toookias akis... Veidai šalti, ramūs, bet akys... Ojėj. Aišku, suabsoliutint negalima, bet visgi čia, man atrodo, ir yra tas didysis skirtumas.
Na, senuose vakarietiškuose filmuose yra irgi yra aktorių su Tokiais žvilgsniais :)
AtsakytiPanaikintiNors, beje, Jankovskis man išliko su tuo pačiu užburiančiu žvilgsniu net nesename seriale "Daktaras Živago", kur vaidino nelabai simpatišką Laros tvirkintoją :)
O prie Zacharovo nuolatinių aktorių pridėčiau ir Jevgenijų Leonovą, kartais jį pakeisdavo Bronevojumi. Ir paskui dar neapsiėjo be savo dukrelės Aleksandros Zacharovos - "Meilės formulė", "Namas, kurį pastatė Sviftas", "Užmušti drakoną"
O taip, ir Leonovas. Tik man jis per daug toks tragiškas herojus, kad eitų į mėgstamiausius aktorius. Kažkada mačiau su juo interviu, tai gerai neprisimenu, nes labai jau seniai buvo, bet lyg pasakojo, kaip jis baisiai nelaimingas buvęs ir šiaip į pykčius, depresijas linkęs, o tokius vaidmenis kūrė, kad neįtikimai skamba. Nors kita vertus, gal kaip tik logiška?
AtsakytiPanaikintiAš tai jį visad pirmiausia atsimenu kaip karalių iš Обыкновенное чудо, kai dar pačioj pradžioj ateina toks mažas storas suvargęs žmogelis ir sako "Sveiki, aš karalius" ir nusiėmęs karūną pasikabina ją ant kabliuko sienoje.