Koala su palmėm

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Sveiki, aš esu koala ir gyvenu tam dideliam name su palmėm.
O jei rimtai, tai aš tikrai esu koala, ar bent jau taip mane vadina Indraja, nes mes buvom prie jūūūros ir aš nudegiau saulės akinius, o su tokiais ūkanotais Kauno orais nepanašu, kad greitai atitaisysiu įdegį vieton. O mūsų namas tikrai labai didelis ir tikrai su palmėm. Nes terasoj - balkone, kuri yra maždaug tokio dydžio, kaip gimnazijos klasė, sudėjom palmes, tai dabar truputį keistai atrodo, bet bent jau lengva pasakyt, kuris namas mūsų:)
Beje, dar apie tą jūūūrą - mes buvom Indrajos kanklių stovykloj. Tik esmė yra tame, kad nei aš, nei Indraja negrojame kanklėmis:)

Žodžiu, vakar name įvedė internetą, tai dabar gyvenam kaip daugmaž normalūs žmonės.
Iš tikro tai ne visai normalūs.
Nes oi dar be galo toli iki normalaus gyvenimo. Pavyzdžiui, pirmas žmogus, kurį aš pamačiau šiandien atsibudus buvo kažkokius pagalius tampantis statybininkas kaimyno sklype. Tada laukiau, kol jis nusisuks ir šokau persirengt į tolimiausią kampą, nes tokio dydžio langai man truputį varo stresą.
Nerandu absoliučiai nieko, nors daiktai jau lyg ir į vietas sudėti, o ne kokiose dėžėse, bet vis tiek nerandu. Iš ryto tik atsibudus norėjau nuskenuot vieną paveiksliuką, kurį planuoju laaabai išdidinus perpiešt kur ant sienos, bet iš dviejų printerio laidų radau tik vieną. Deja.

Bet užtat kiek knygų radau, kurias visai nenumaniau, kad turim... Prie lovos dabar kraunu tolygiai augantį bokštą knygų, kurias reikia perskaityt bent jau bendram išsilavinimui. Kiečiausia turbūt yra rasti kelis tos pačios knygos leidimus. Senas visada nepalyginamai gražesnis.
Iš tikrųjų tai nežinau, kada tas knygas skaitysiu, nes laiko absoliučiai nėra. Miegam visi baisiai mažai, dėl to esam labai nervuoti. Indraja dar serga ir kažką pasitempė/išsinarino/išsigalvojo, tai sakė, jaučiasi kaip katė.
O kaip jaučiasi katė, neblogai matosi šioje nuotraukoje. Čia pačią pirmą dieną atvažiavus į namą, mano kambary mano lovoje. Paskui naktim ji miegojo po mano pagalve. Beje, mano galva irgi buvo ant pagalvės, tai katė ten su kaip reikiant didele jėga turėjo įsitalpinti.

Bet bendrai paėmus gyventi čia nėra labai blogai - tiesa, mums neneša pašto ir iš čia nėra kaip nusigauti į miestą, taigi man reikia ieškot berniuko su mašina:) Bet nuolat čirškia miškiniai paukščiai, o virš galvos nekietai burgzdami skraido mažyčiai lėktuviukai, parasparniai ir visokios skraidyklės.
Beje, internetas kątik dingo ir reikėjo netrumpai laukt, kol jis atsiras.
Pas mus kažkoks gudrus šviesolaidinis internetas, atseit labai greitas. Bet ryškiai jis greitas tik iki garažo, kuriame stovi stotelė, o paskiau tolydžiai silpnėja, ypač esant antram aukšte.

O dar - dėjau tą nuotrauką su kate tris kartus ir kvailas blogger vis ją apversdavo šonu. Tai galiausiai teko apkarpyt. Tokia nesąąąąmonė. Anksčiau man niekad taip nebuvo. Labai erzina.