Mano gyvenimas yra didžiai pakrikęs, du iš trijų kartų pabudus naktį nenusiorientuoju, kur esu ir tamsoje dažnai trankausi į durų staktas.
Pradėkim nuo to, kad savaitgalį mane iškraustė iš Vilniaus, voos sutilpo mano daiktai į dvi tėvų mašinas, kurios yra TIKRAI didelės ir TIKRAI talpios. O atrodo, atvažiavau su dviem lagaminais:)
Tai viena didelė sunki mašina išvažiavo sekmadienį, paskui naktį dar parskrido mama ir liko pas mane nakvoti, kad nereiktų tamsoj į Kauną važiuot, susirinkom paskiau ryte mano lagaminus ir pasidžiaugę fantastiniu oru išlėkėm į Trakus. Trakai visada yra gėris ir grožis, o čia dar buvo pirmadienis, tai maloniai tuščia. O mes turėjom ir laiko, ir pinigų, tai paatostogavom kaip už savaitę:)
Čia matote neypatingai gražią mano nuotrauką, bet aš ir pati buvau neypatingai graži tą dieną - juk ruošiausi tai lagaminų nešiojimui, o ne kokiam gražiam vaikščiojimui. O ir tiltas buvo pontoninis, siūbuojantis ir krypuojantis, o žinant, kad aš bijau vandens...
Bet šiaip tikrai džiaugiuosi, kad apskritai turiu kokią nors, kad ir neypatingai gražią nuotrauką, nes nelabai seniai pastebėjau, kad turiu beprotiškai mažai savo nuotraukų. Nes visada arba nebūna fotiko, arba aš būnu tas žmogus, kuris fotografuoja.
O paskui važiavom į mišką, tada į Birštoną, tada buvau truputį Kaune, truputį Vilniuj, truputį Šalčininkuose, truputį verčiau, truputį kovojau su daiktų krūvomis - mes kraustomės į savo prašmatnų namą, tai vakar ar užvakar porą valandų ieškojau šepečio kalne daiktų, tada suradau pagaliau, bet kažkas ėmė ir paskambino, tai nuėjau prie telefono, o grįžus neberadau vėl šepečio ir iki šiol nerandu. Pasiutimas kažkoks.
Dar kažkurią visą dieną praleidau pas tėvus virtuvėj. Kažką tvarkiau gaminau ploviau ir dar nežinia ką dariau, bet faktas, kad iš virtuvės praktiškai ir neišėjau nuo ryto.
Be to, tik šiandien mano kompiuterį pavyko prijungti prie interneto - tėtis buvo pamiršęs bevielio interneto stotelės slaptažodį, tai tik dabar ir prisėdau.
Nes ir laiko nebuvo, ir tėvų kompas kažkoks nepatogus - jie jį nusipirko žiemą turbūt, žodžiu, kai manęs nebuvo, tai aš labai nepratus prie jo - klaviatūra kitaip išdėliota ir šiaip. Bet mes dabar prašmatniai gyvenam kai dviejuose kompuose vienu metu internetas veikia, nors pagal teisybę, man toks jausmas, kad darbe būčiau, tai gal ir nelabai fainai...
Bet tėvų internetu tikrai negaliu skųstis, nors ir bevielis, ir du kompai pajungti, bet palyginimui duosiu pavyzdį su torrentais. Vilniuj vidutiniškai man filmas per bittorrent siųsdavosi 110kb/s, maximumas kokie 150kb/s. Kaune varo vidutiniškai 450kb/s, maximumas iki 600kb/s. Neturiu supratimo, kokiu greičiu kitur tokie dalykai siunčiasi, bet man žymiai jaučiasi didesnis greitis. Nes Vilniuj būdavo, užsimanai filmą pažiūrėt, tai valandą siunčiasi ir per tą laiką ir užmigt, ir pamiršt galima. O čia op ir per dešimt - penkiolika minučių yra.
Žodžiu, nespėju dabar net baigt rašyt, einu vėl daiktų nešiot.
Mes turim per daug daiktų.
Akivaizdžiai per daug.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą