Universiteto cementofkė.
Buvo berniukas, kuris labai tiktų į vyrus R. Nors aš jau apie daug ką taip sakau, jis toks idealus - šokėjėlis, su išraiškingais antakiais, artistiškas ir šiaip kažkoks Austin Powers pasekėjas. O toliau - hm, be komentarų, tik smagu, kad paryčiais sugebėjau pareit nuo prospekto pub'o iki savo namų prie stoties ir man visiškai nieko nenutiko :)
Dar - aišku, reikia daryt namų darbus, bet kažkodėl prabuvau Kaune, nes rinkimai, nes Kauno kino festivalis ir nes reikia su dailės draugais pabendraut.
O Kernagis kai buvo jaunas, tai buvo labai gražus bernas.
O Kaune spalvotas ruduo, o Vilniuj ne - gal čia dėl užterštumo...:)
O dar - parsivežiau flash'e savo džiazus, nes buvo striuka su muzika.
Žodžiu, kažkaip man toliau viskas labai gerai...
O dabar tikrai einu daryt namų darbų.
2008 m. spalio 12 d., sekmadienis
2008 m. spalio 5 d., sekmadienis
Kačiūkštis
Mano savaitgalis vėl Šalčininkuose, kur siaučia ruduo visais savo grožiais mosikuodamas man prieš nosį. Vilniuj bėgdama iš taško A į tašką B dažniausiai nepastebiu tokių žavesių. O ten visai kitas ritmas.
Per vieną valandą praleistą Šalčininkuose daug daug daug kartų gailėjaus, kad neturiu fotiko. Nes miestas ramus, tuščias (tingią sekmadienio popietę nevažiuoja nei viena mašina). Visi medžiai jau padoriai spalvoti, daug šermukšnių ir kačiūkštis, kuris prie manęs prisitrynė. Matyt dėl to, kad nebuvo jokių kitų žmonių. Tai mes su kačiūkščiu ieškojom Didžiai Svarbių Lobių lapų krūvose, stebėjom fotiko besiprašančius vaizdus - vienas man labai patiko: mažas kiemas, iš visų pusių trobos, tokios senos ir neprižiūrėtos, sukriošę, vandens klanai, vištos juose, o vidury - visų tų klanų kaltininkas - juodas naujas brangus BMW niauktais langais. Toks kątik nuplautas, blizgantis... Žiauriai kietai atrodo.
O dėdulė panašus į Zuoką, ne? Tik tikiuos, kad Zuokas nerūko, nes jei rūko, tai aš už jį nebalsuosiu...

O dar - Šalčininkuose prisiminiau savo vargšą apleistą iPodą. Nes tiesiog imti ir vaikščioti su juo stoties rajone man yra nedrąsu. O ten, kur nė vieno žmogaus nėra, tik kačiūkščiai - kas man uždraus;)O daina fantastinė...
Per vieną valandą praleistą Šalčininkuose daug daug daug kartų gailėjaus, kad neturiu fotiko. Nes miestas ramus, tuščias (tingią sekmadienio popietę nevažiuoja nei viena mašina). Visi medžiai jau padoriai spalvoti, daug šermukšnių ir kačiūkštis, kuris prie manęs prisitrynė. Matyt dėl to, kad nebuvo jokių kitų žmonių. Tai mes su kačiūkščiu ieškojom Didžiai Svarbių Lobių lapų krūvose, stebėjom fotiko besiprašančius vaizdus - vienas man labai patiko: mažas kiemas, iš visų pusių trobos, tokios senos ir neprižiūrėtos, sukriošę, vandens klanai, vištos juose, o vidury - visų tų klanų kaltininkas - juodas naujas brangus BMW niauktais langais. Toks kątik nuplautas, blizgantis... Žiauriai kietai atrodo.
O dėdulė panašus į Zuoką, ne? Tik tikiuos, kad Zuokas nerūko, nes jei rūko, tai aš už jį nebalsuosiu...

O dar - Šalčininkuose prisiminiau savo vargšą apleistą iPodą. Nes tiesiog imti ir vaikščioti su juo stoties rajone man yra nedrąsu. O ten, kur nė vieno žmogaus nėra, tik kačiūkščiai - kas man uždraus;)O daina fantastinė...
2008 m. spalio 1 d., trečiadienis
Vėl kažkaip man sekasi
Va taip. Čia nusižiūrėjau dainą nuo grupioko. Labai kieta.
O jeigu šiaip tai man tikrai kažkaip neblogai sekasi. Jau galima sakyt, kad pasveikau, galutinai apsipratau su paskaitom, nepersidirbu, bet ir nesibastau be darbo.
Vis dar džiūgauju pamačius/išgirdus vokiečius, kas teikia man tikrai daug smagumo, turint omenyje, kad aš juos sutinku kasdien po daug kartų.
Hm, kas dar - užsiprenumeravau Vilniaus Dieną, todėl nebesijaučiu tokia beviltiška atsilikėlė nuo pasaulio, nusipirkau Schöner Wohnen, todėl turiu ką skaityti, bet labiau uostyti - mmmm, vokiški spaustuvės dažai - absoliučiai fantastiškai nuostabiausias kvapas, jei kas manęs klaustų.
Gavau dar atvirukų ir rytoj iš ryto nereikia keltis, nes esu atleista nuo kūno kultūros. Iš tikro tai pagal popierius manęs nėra ir paskaitose... :)
Ir svarbiausia gavau stipendiją - 234Lt. Visai nemažai ir tikrai pralinksmina.
O visų svarbiausia - ogi ryt puikusis piešimas (mano mėgstamiausia paskaita su mėgstamiausiu dėstytoju)...
2008 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis
Trūkt bum
Vakar naktį pabudau, nes užkilo temperatūra ir nebegalėjau užmigt.
Tada ėjau žiūrėt "Skazka skazok" - pasiyoutubinkit, jei nežinot, kas tai yra - ir kai buvau maloniai nustebinta, pastebėjusi, kad pagrindinis herojus yra vilkas (kažkodėl buvau visad įstikinusi, kad tai yra meška, tigras arba katinas), pagalvojau, kad tampu kažkokia sentimentali.
Kaip nevykėliška.
Tikiuosi čia ne nuo Vilniaus.
Tikriausiai ne, nes teoriškai nuo Vilniaus turėčiau tapt arba pikta ruse boba, arba pikta pasikėlusia višta su labai madingais drabužiais.
Kol kas panašu, kad artėju prie rusės - kadangi aplink visi šneka tik rusiškai, kuo buvau visai nustebinta senamiesčio poliklinikoj, kur prisirašiau pas gydytoją su žiauriai juokinga ilga ilga rusiška pavarde. Bet žodžiu, po tų trijų valandų sėdėjimo eilėj prie gydytojos kabineto ėjau į paskaitas. Ir gal dėl temperatūros, gal dėl senų gerų haliucinogeninių grybukų vaistuose buvo rimtų bėdų persimetant iš rusų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai. Stoviu, žiūriu į žmogų, girdžiu žodžius,o absoliučiai nekertu, kas man sakoma. Beje, kai reikėjo persimest į anglų kalbą prasidėjus paskaitai, tokių bėdų nebuvo :)
Hmmmmm, ką tai galėtų reikšti...?
O mano iPode visi (absoliučiai visi) futuramos epizodai:) Ruošiuosi technikos filosofijos paskaitoms...
Ai, tiesa, tpoliklinikoj dar mačiau jauną gražų gydytoją. Ėjo, o iš paskos ko ne bėgte bėgo seselės, nes jis buvo toks... tikrai Hot:) O gydytojos nutaisė labai juokingai saldžius balsus, kai su juo šnekėjo ir šiaip man buvo linksma. Aha, dabar jam gerai, bet vėliau jos suvalgys jį gyvą. Nes moterų medicinoj dauguma, o vyrai baltais chalatais... mmmm...
O gal ir nesuvalgys, nes vėliau jis bus senas ir negražus.
Fjūūūūch, tada viskas normaliai.
Tada ėjau žiūrėt "Skazka skazok" - pasiyoutubinkit, jei nežinot, kas tai yra - ir kai buvau maloniai nustebinta, pastebėjusi, kad pagrindinis herojus yra vilkas (kažkodėl buvau visad įstikinusi, kad tai yra meška, tigras arba katinas), pagalvojau, kad tampu kažkokia sentimentali.
Kaip nevykėliška.
Tikiuosi čia ne nuo Vilniaus.
Tikriausiai ne, nes teoriškai nuo Vilniaus turėčiau tapt arba pikta ruse boba, arba pikta pasikėlusia višta su labai madingais drabužiais.
Kol kas panašu, kad artėju prie rusės - kadangi aplink visi šneka tik rusiškai, kuo buvau visai nustebinta senamiesčio poliklinikoj, kur prisirašiau pas gydytoją su žiauriai juokinga ilga ilga rusiška pavarde. Bet žodžiu, po tų trijų valandų sėdėjimo eilėj prie gydytojos kabineto ėjau į paskaitas. Ir gal dėl temperatūros, gal dėl senų gerų haliucinogeninių grybukų vaistuose buvo rimtų bėdų persimetant iš rusų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai. Stoviu, žiūriu į žmogų, girdžiu žodžius,o absoliučiai nekertu, kas man sakoma. Beje, kai reikėjo persimest į anglų kalbą prasidėjus paskaitai, tokių bėdų nebuvo :)
Hmmmmm, ką tai galėtų reikšti...?
O mano iPode visi (absoliučiai visi) futuramos epizodai:) Ruošiuosi technikos filosofijos paskaitoms...
Ai, tiesa, tpoliklinikoj dar mačiau jauną gražų gydytoją. Ėjo, o iš paskos ko ne bėgte bėgo seselės, nes jis buvo toks... tikrai Hot:) O gydytojos nutaisė labai juokingai saldžius balsus, kai su juo šnekėjo ir šiaip man buvo linksma. Aha, dabar jam gerai, bet vėliau jos suvalgys jį gyvą. Nes moterų medicinoj dauguma, o vyrai baltais chalatais... mmmm...
O gal ir nesuvalgys, nes vėliau jis bus senas ir negražus.
Fjūūūūch, tada viskas normaliai.
2008 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis
Mano naujausias ir vienas smagiausių hobių
Iš tikro tai nežinau, ar galima tai vadinti hobiu, bet tarkim.
Taigi - yra toks dalykas, vadinamas postcrossing, kai atsitiktiniams žmonėms iš viso pasaulio siunti atvirlaiškius ir pats gauni taip pat iš atsitiktinių žmonių. Aš pati tuo užsiimu gal tik kokią savaitę, o jau gavau tris fantastiškas atvirutes, bet pati nerealiausia:

Nesitikiu net, kad kada nors gausiu gražesnę, nes šita tobula.
Negaliu atsidžiaugt:)
Taigi - yra toks dalykas, vadinamas postcrossing, kai atsitiktiniams žmonėms iš viso pasaulio siunti atvirlaiškius ir pats gauni taip pat iš atsitiktinių žmonių. Aš pati tuo užsiimu gal tik kokią savaitę, o jau gavau tris fantastiškas atvirutes, bet pati nerealiausia:

Nesitikiu net, kad kada nors gausiu gražesnę, nes šita tobula.
Negaliu atsidžiaugt:)
2008 m. rugsėjo 19 d., penktadienis
Viena iš tų žiauriai gerų dienų
Šiandien kažkokia nerealiai faina diena. Visų pirma tai man penktadieniais visad nėra paskaitų, na - trijų dienų savaitgalis :)
Taigi penktadieniais aš keliauju tvarkyti milijonų savo reikalų (iš tikro tai šią savaitę jų buvo tik septyni, bet vis tiek užtrukau beveik visą dieną).
Negana to,kad vakar buvo ketvirtadienis - mano mėgstamiausia savaitės diena su kūno kultūra ir trim (jėėėėj) piešimais, šiandien sugebėjau atsikelti anksti ir pradėti rytą nuo pastebėjimo delfyje, kad mano kaimynė kiemsargė laimėjo kiemsargių konkursą ir išvažiuoja į užsienį. Ji šiaip visai faina bobulytė ir kartais su manim šneka. Anądien sakė, kad aš labai balta ir man reikia valgyt burokėlius, dar klausė, kaip aš su savo gigantiška papke (B1) telpu į laiptinę. Ir dar sakė, jai aš patinku, nes esu labai intelektuali mergaitė (na, aš vienintelė iš viso namo nors kartais klausau klasikinės muzikos, tai gal čia dėl to). Žodžiu, reikės ją pasveikinti.
Tada keliavau į turgų, kur visad fainai, tada ėjau per miestą su klaikia daugybe užsieniečių. Tada važiavau autobuse, kuris buvo baisiai persigrūdęs, bet nuo to buvo tik dar geriau, nes aš pataikiau į tarpą tarp dviejų žavių jaunų vokiečių, kurie taip stovėjo, kad vienas tyliai šnekėjo man į vieną ausį, kitas į kitą. Ooooooch, kaip buvo nerealu. Dar vėliau sėdėjau danske banke saltoniškių 2, kuris mane žavi savo ohohoho kokia prabanga ir aptarnavimu. Ten kai ateini tai kaip į kokį kosminį laivą...
Tada grįžau kitu autobusu, kuriame sužinojau visas naujausias žinias iš būrelio diedukų, kurie, priešingai nei vokiečiai, šnekėjo labai garsiai.
O dar vėliau mieste sutikau savo mėgstamiausią dėstytoją su būriu - spėkit ko - aišku, kad vokiečių :)
Paskui nutariau nueit į kažkokią parduotuvę gedo prospekte šalia zaros, kur niekad nebuvau buvus, nes iš išorės pastatas diiiidelis ir nemalonus. O viduje buvau labai maloniai nustebinta, nes ten viskas žaviu užsienio parduotuvių stilium įrengta. Kitaip tariant, visur viena ardvė su eskalatoriais, o parduotuvės neatskirtos viena nuo kitos. Gal aš atsilikėlė, bet Lietuvoj niekad nebuvau tokio dalyko mačius, taigi likau baisiai patenkinta.
Viskas kažkaip per daug nerealu.
Pagal bendrą pasaulio santvarkos teoriją dabar turėtų nutikti kažkas labai baisaus, bet nieko tokio.
Einu braižyt krūvos lapų linijom kas penkis milimetrus. Labai intelektualus užsiėmimas:)
Ikiuks.

O čia modelis iš Alexander McQueen rudens - žiemos kolekcijos. Man tai labai gražu.
Taigi penktadieniais aš keliauju tvarkyti milijonų savo reikalų (iš tikro tai šią savaitę jų buvo tik septyni, bet vis tiek užtrukau beveik visą dieną).
Negana to,kad vakar buvo ketvirtadienis - mano mėgstamiausia savaitės diena su kūno kultūra ir trim (jėėėėj) piešimais, šiandien sugebėjau atsikelti anksti ir pradėti rytą nuo pastebėjimo delfyje, kad mano kaimynė kiemsargė laimėjo kiemsargių konkursą ir išvažiuoja į užsienį. Ji šiaip visai faina bobulytė ir kartais su manim šneka. Anądien sakė, kad aš labai balta ir man reikia valgyt burokėlius, dar klausė, kaip aš su savo gigantiška papke (B1) telpu į laiptinę. Ir dar sakė, jai aš patinku, nes esu labai intelektuali mergaitė (na, aš vienintelė iš viso namo nors kartais klausau klasikinės muzikos, tai gal čia dėl to). Žodžiu, reikės ją pasveikinti.
Tada keliavau į turgų, kur visad fainai, tada ėjau per miestą su klaikia daugybe užsieniečių. Tada važiavau autobuse, kuris buvo baisiai persigrūdęs, bet nuo to buvo tik dar geriau, nes aš pataikiau į tarpą tarp dviejų žavių jaunų vokiečių, kurie taip stovėjo, kad vienas tyliai šnekėjo man į vieną ausį, kitas į kitą. Ooooooch, kaip buvo nerealu. Dar vėliau sėdėjau danske banke saltoniškių 2, kuris mane žavi savo ohohoho kokia prabanga ir aptarnavimu. Ten kai ateini tai kaip į kokį kosminį laivą...
Tada grįžau kitu autobusu, kuriame sužinojau visas naujausias žinias iš būrelio diedukų, kurie, priešingai nei vokiečiai, šnekėjo labai garsiai.
O dar vėliau mieste sutikau savo mėgstamiausią dėstytoją su būriu - spėkit ko - aišku, kad vokiečių :)
Paskui nutariau nueit į kažkokią parduotuvę gedo prospekte šalia zaros, kur niekad nebuvau buvus, nes iš išorės pastatas diiiidelis ir nemalonus. O viduje buvau labai maloniai nustebinta, nes ten viskas žaviu užsienio parduotuvių stilium įrengta. Kitaip tariant, visur viena ardvė su eskalatoriais, o parduotuvės neatskirtos viena nuo kitos. Gal aš atsilikėlė, bet Lietuvoj niekad nebuvau tokio dalyko mačius, taigi likau baisiai patenkinta.
Viskas kažkaip per daug nerealu.
Pagal bendrą pasaulio santvarkos teoriją dabar turėtų nutikti kažkas labai baisaus, bet nieko tokio.
Einu braižyt krūvos lapų linijom kas penkis milimetrus. Labai intelektualus užsiėmimas:)
Ikiuks.
|

O čia modelis iš Alexander McQueen rudens - žiemos kolekcijos. Man tai labai gražu.
2008 m. rugsėjo 16 d., antradienis
Rūūūžavai
Mano sąsiuviniai rūūūžavi, mano užrašų knygutė irgi, kaip ir mano nuotaika :)
Nors šiandien visą dieną prasimokiau - tik ką grįžau namo, po lova mačiau tarakoną ir šiaip šalta ir tamsu...
Bet pas mane ant lango auga rūžavas viržių krūmas iš maximos, groja Jack Johnson ir šiaip jau pripratau - kažkaip viskas visai neblogai :)
Einu valgyt.
Ir katės maitint.
Ate :)
Nors šiandien visą dieną prasimokiau - tik ką grįžau namo, po lova mačiau tarakoną ir šiaip šalta ir tamsu...
Bet pas mane ant lango auga rūžavas viržių krūmas iš maximos, groja Jack Johnson ir šiaip jau pripratau - kažkaip viskas visai neblogai :)
|
Einu valgyt.
Ir katės maitint.
Ate :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
