Kai nutinka dideli dalykai

Aišku, kas kam yra dideli dalykai. Kitiem tai turbūt niekas. Bet kai nutinka tai, ko kokius metus labiausiai bijojau, tai jau nebe juokai.
O buvo taip.
Išėjau aš į miestą. Turėjau reikalų ir reikėjo surasti visuomenės sveikatingumo ugdymo centrą. Jis visai užslėptas, tai klajojau po senamiestį tikrai netrumpai, bet taip ir neradau. Tada sugalvojau ieškoti kitaip - tiesiog vaikščiot tol, kol rasiu. (dažniausiai padeda). Ir vaikštau aš sau tokia užsigalvojus giliai apie gyvenimo prasmę ir apie tai, kaip aš nemoku aiškintis santykių, kai vos nenugriuvau.
Nes pamačiau M.
Visi gerai žino, kas tas M.
Jau kaip sakiau, maždaug metus man išeit į miestą yra trauma, nes paranojiškai bijau jį pamatyti. Ir pamačiau. Kažkaip automatiškai akys išsyrė iš žmonių, kai jis buvo dar gana toli. Stebiuosi, kad taip sugebėjau pastebėt. Bet čia panašu į tą atvejį, kai aplink būna šurmulys, visi šneka ir sugebi nieko nesiklausyti ir negirdėti, bet kai kas nors tam triukšme pamini tavo vardą, iškart atkreipi dėmesį. Čia buvo lygiai taip pat. Sureagavau žaibiškai. Nes aš jo su niekuo nesupainiočiau. Taigi apsimečiau, kad man nieko nenutiko ir net beveik nesvyrinėdama nuėjau toliau. Daugiau į jį net nežvilgtelėjau - kam nervus tampyti. Nes jau ir taip buvo tas kraupus siaubingos baimės jausmas. To jausmo irgi su niekuo nesupainiosi. Net nežinau, su kuo palyginti. Tai kaip drugeliai pilve, tik kad ne drugeliai, o kokios nors kardžuvės.
Taigi aš žaibu sugebėjau pamiršti, ko aš ieškojau ir netrumpą laiką gaivelėjausi, kol beveik nosim atsimušiau į tas duris, kurių man reikėjo. Taip ir nutinka.
Paskui iš Vilniaus gatvės parpėdinau namo. Užtrukau pakankamai ilgai, bet bent jau smegenys prasivėdino.
Po viso šito klaikaus sukrėtimo (nemanau, kad kiti žmonės gali suvokti tai, kas man nutiko) supratau du dalykus:
pirmas - niekada daugiau ten nebeeisiu
antras - man M. vis dar patinka, patinka labiau už bet ką kitą, taigi visi bendravimais su bet kokiais GGB ir apskritai su vyriška gimine nebetenka prasmės. Nes aš ryškiai nelabai normali. Nes man jis tikrai be proto patinka.

Nežinau, gal jau dėjau šitą dainą, bet ją einant ilgu keliu namo pagrojo mano ištikimasis iPodas ir ji labai tiko.

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA