Šiandien bandžiau laikyt vairavimo egzaminą. Ta prasme, praktiką, nes teoriją jau seniausiai išlaikiau ir net šimtą procentų surinkau. Čia, aišku, moksliukizacijos įtaka. Bet su praktika man kokius šimtą milijonų kartų sunkiau. Aš neturiu kažkokių genų gal, bet tikrai nesugebu vairuot. Aišku, šiandien per egzaminą beviltiškai susimoviau, bet to ir tikėjausi. Aikštelėj, beje, žiauriai gerai važiuoju, bet užteko man išvažiuot iš jos ir nepasakosiu, kas buvo, net gal net truputį nepatogu. Žodžiu. Jaučiu, niekad tų teisių neišlaikysiu, bet ir nenoriu :)
Bet dabar reikia daugybe kitų dalykų rūpintis. Visų pirma, po lygiai savaitės man stojamieji, anglų įskaita jau praėjo,bet trečiadienį, rodos, įskaita lietuvių. Su ta įskaita tai kažkoks absurdas - pamiršau, kokią temą pasirinkau. Manau, kvaila būtų klausti mokytojos... Bent jau dėl vairavimo ramu bus kurį laiką. Nes dabar visi žiauriai skuba tas teises gaut, tai eilės didžiulės ir visi dar labai toli į priekį užsirašę, tai po gerų dviejų savaičių tik eisiu kitą kartą laikyt. Jei iki to laiko vėl pamiršiu viską, ką išmokau, tai bus nesveikai juokinga...
Pavarysiu.
Ir šiaip viskas vienu metu. Ir kino pavasaris dabar, ir džiazai tuoj. Vienas vargas :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Vairavimas - labai didelė atsakomybė. Aš po šiai dienai bijau eiti laikytis vairuotojo pažymėjimą, nes turiu baisios patirties susijusios su vairavimu. Žmogus mašiną valdo sąlyginai ribotai, ko pasekoje pastaroji gali atnešti mirtį... ne tik gali, bet ir atneša :(
AtsakytiPanaikinti