Šiandieninė Kauno dienos apklausa

Taaiiip prajuokino :)

ramumai

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Fantastinis šiandien vakaras.

Sėdžiu dabar balkone su kompu, nes turiu dar vieną kvailo turinio vertimą pribaigt iki ryt ryto, o kambary būt labai jau nesąmonė, kai šitaip kvepia oras. Čia vienas iš tų baisiai retų atvejų, kai kvapas man primena Floridą. Ten taip tobula buvo...
Tai dabar krūvą tulpių ir narcizų, kuri paprastai būna balkone, paslėpiau spinton, kad liktų tik oro kvapas. Oooch, nerealu, klestime čia mudvi su kate (šviečiantis ekranas tamsoje pritraukia gausybę vabaliukų, kurie sėkmingai suėdami).
Nemoku gerai pasakyti, nes žodžiai ir aš - ne draugai:)
Bet dabar visuotinis gėris ir grožis, žmonės. Gėris ir grožis.



Turiu tokią nuojautą, kad greitai teks baigt šitą vakarojimą balkone, nes jau pradeda girti tipiniai mano žavaus rajono atstovai, kurie tikriausiai neliks sužavėti Joanna Newsom, nes nors man tai yra ramybės sinonimas, devynių iš dešimties mano pažįstamų žmonių nuomone, ji gali būti apibūdinama senu geru "kas užmynė katę?".

maži kalnų ožiukai zoologijos sode

Atsigavau jau truputį nuo to nenusakomo bjaurėjimosi pavasariu ir įsivažiavau į didžiai normalias vėžes.
Mano kambary krūva narcizų tiesiogine to žodžio prasme. Ne tik kad žydi visi mano vazoniniai, bet ir iš Šalčininkų parsivežiau du kart po "tiek, kad viena ranka jau neapima":) Nuo kvapo galva sukasi, bet man labai patinka. Baisiai mėgstu narcizus, o jie taip trumpai žydi... Ir ne, aš nenusiaubiau sodo, nes tiek, kiek aš prisiskyniau, yra vienas juokas lyginant su jūra, kuri dar liko. Aišku, Šalčininkuose atsigavau. Kaip visad :) Bebūdama su savo geriausiais draugais - kastuvu ir šakėm - nudegiau veidą, tai dabar jau atrodau kaip vasarą. Naktį ten neturėjau ką veikt, tai pažiūrėjau multiką "steamboy", kurį kažkaip nepelnytai vis praleisdavau. Prajuokino, kad gal pusė filmo vyko Mančesteryje. Vis dar kreivai žiūriu į visus angliškus dalykus...
Gavau normalų darbą - dirbu, kada noriu, kiek noriu ir namie (arba sode po medžiu - čia geriausias variantas) ir dar galiu piktai pasijuokt iš žmonių neraštingumo. Aišku, čia seni geri vertimai, bet jau nebe chaltūras darau, o normali firma. Truputį jau trinu rankom, nes gal pavyks nuvažiuot į be2gether, kad jau darbą turiu... Dar pikto džiaugsmo - čia man primena, kai aš dirbau vadybininke ir žinojau, kad kiti turi baigt univerą, kad gautų mano darbą, o aš dar mokykloj buvau... Dabar tas pats, nes kitos vertėjos tai su aukštuoju filologiniu išsilavinimu, o aš - :D
Pagaliau pavyko susitikt su Jonu, nes bent jau žiemą tai niekaip niekaip.
O šiandien buvo tobulai tobulas rytas. Man ir šiaip rytai yra nerealiausia dienos dalis, o šitas toooks... Teko keltis prieš šešias, nes tik šiandien parvažiavau iš Šalčininkų, tai buvo visko - pradžiai šeštą ryto teko skusti sniegą nuo mašinos su kompaktu, nes nieko kito padoresnio neradau, o tų sniego-ledo skutimui skirtų daiktų normalūs žmonės nesivežioja, nes jau beveik vasara. O po to ir kažkokia fantastiškai graži saulė išlindo, paskui baisiai apsiniaukė, paskui vėl išlindo:) Turėjau tokio vaikiško džiaugsmo.
Prisiminiau senus gerus laikus, ir susiradau tobulą anime proto atostogoms. Ten nėra nuoseklios istorijos, tai netenka kvailai spoksoti, kaip būna su kitais serialais, nes aš vis neturiu laiko ir pamirštu, ne tik kas vyko praeitoj serijoj, bet ir apskritai, kuriam sezone ir kurioj serijoj esu. Ir pats anime toks lėėėtas gražių spalvų ir taikus. Įdedu iš jo paveiksliuką - labai jau mano stiliaus:)

Šylame

Kažką sugadinau ir dabar man nepersijungia lietuviška klaviatūra angliškon, tai negaliu skaičių, šauktukų ir procentų rašyt, bet didesnė bėda būtų, jei atvirkščiai atsitiktų:)

Pavasaris visgi atėjo, kad ir kaip nenorėjau, bet čia jau nieko nepadarysiu. Aišku, yra daug ir gerų dalykų. Visų pirma tai mano narcizai pražydo - čia jau anksčiau rašiau, kad noriu augalų, tai prisiverčiau nueit į Mindaugo maximą ir paskui pasibjaurėjusi trumpesniu keliu pro kažkokius klaikių griuvenų rajonus parėjau namo per senamiestį su papinkliojimais ir sulaukiau savotiškų žvilgsnių, nes viena yra mergaitė, einanti su kokia žavia gėle vazonėlyje, o kas kita mergaitė su narcizu, kuris nepražydęs ir dar iš maximos yra tikrai klaikiai atrodantis darinys:)
Be to, kai čia kelias dienas šviečia saulė, labai ankstyvus rytus leidžiam su kate įsitaisę prieš saulę. Katė miega, o aš klausau savo audiobook'ų, įgarsintų paties nerealiausio įgarsintojo - John Telfer - oooch, jo balsas tobulas ir jis taip įgarsina personažus, kaip aš įsivaizdavau skaitydama. Pirmą kartą tai ko nenugriuvau jį išgirdus :) Aišku, tokie tingumai rytiniai netrunka labai ilgai, maximum valandą, nes paskui ir saulė pabėga, ir kur nors eit reikia, nes aš kalbu apie TIKRAI ankstyvus rytus - mano langai į šiaurę... Taigi nenusimato šansai įdegt, bet bent pasikrauna saulės batareikos mano galvoj:) Dar geras dalykas - nežinau, ar čia taip yra, bet toks vaizdas, kad nuo balandžio pirmos kavinės pradeda laukan kraustytis, tai kažkaip fainai - atsigauna labai viskas. Savaitgalį buvo verbos, tai visas miestas kažkokia kuitalyne pavirto, o ką jau kalbėt apie tą gabalą prie manęs - paprastai man norint patekt į senamiestį tereikia praeit pro aušros vartus, o ten mišios visą dieną, tai reikėjo daryt kvailą lankstą, tai kai po kažinkelinto karto nusibodo ir prasigrūdau kiaurai, pasitaikė proga pašnekėt su fainuoliu to vokiečių restorano virėju. Na, pagal teisybę, tai jis su manim šnekėjo, o aš stovėjau išsižiojus, tai toks one way bendravimas:D Bet buvo laaabai smagu. Ir dar - jis šneka su kažkokiu keistu akcentu - labai kapoja žodžius. Įdomu, iš kur... Ir paskutinis geras dalykas - nusipirkau akinius nuo saulės. Ir ne, tai ne fyfos džiaugsmai.
Su tais akiniais tai susiję ir kodėl man nepatinka pavasaris - taigi visur VĖJAS(negaliu rašyt šauktuko, nes klaviatūra nedraugauja). Su tuo vėju vienos bėdos. Kai atšyla oras, norisi sukneles sijonus ir kitus grožius po žiemos pakedent, bet kai klaikiai vėjuota, tik diskomfortas taip laukan išėjus. Be to, bet kokią logiką išpučia iš galvos. Ir aišku, mano asmeninė problema - nešioju linzes, tai kiekvienas vėjo gūsis man į akis pavirsta milijonu adatėlių, kurios taip ir lieka iki tol, kol ateisiu namo/į protą ir pasikeisiu į akinius. Va čia ir glūdi mano didysis džiaugsmas - akiniai nuo saulės, nes jie veikia ir kaip skydas nuo dulkių audrų. Taigi tikrai ne fyfos džiaugsmai...
Kažkas čia man siūlė suvirintojo šalmą užsidėjus vaikščiot:)
Ai, dar vienas nesveikas pavasario bajeris - katė turi du naujus žaidimus - vienas vadinasi "bėk ir visu greičiu trenkis į langą", manau, šitas susijęs su visokiais vabaliukais, kitas vadinasi "staiga atsirask iš niekur ir šok šeimininkei (man) ant veido", šitas žaidžiamas nepriklausomai nuo paros laiko ir nepriklausomai nuo atstumo tarp mūsų. Man atrodo, tuoj pasidarysiu panašį į kokį karo vadą, nes nagai, žmonės, yra ne niekas...
Vėl papildymas: jau kelias dienas džiaugiuosi kažkaip pavėluotai ir tik per didelį atsitiktinumą facebooke užmatytu video. Šokiukas nerealus, daina irgi nieko, bet labiausiai man patinka pačios paskutinės video sekundės, kur Mantas taip išsižiojęs šypsosi. Nerealiai linksmai atrodo:)
Pakartosiu,ką beveik visi komentarai youtube sako - reikėjo jiem su šita daina į euroviziją.

sekasi

Gogol bordello keliauja į be2gether.
Aš nerealiai patenkinta:) ooooi kaip man jie patinka. Tokia siautimo muzika...



Kai per "everything is illuminated" Eugene eina pasitikt į stotį, mato muzikantus ir vedasi juos paskui prie traukinio. Baisiai sąmojinga, nes beveik visi tie muzikantai yra iš Gogol bordello.

Dar - sakykit ką norit, bet Eugene Hutz labai gražus vyras. Jis truputį maniaką primena, bet kaip šyyypsosi... Be galo charizmatiškas. Ir nors nuo rusų kalbos nesilydau taip, kaip nuo vokiečių, bet vis tiek kažkaip labai maloniai veikia, tai nors "everything is illuminated" labiau suėjo jo personažas, nei pats aktorius, buvo nesvarbu, nes toooks malonus jo balsas, kai rusiškai šneka:)


Kažkaip nerišliai parašiau :D Tikriausiai dėl to, kad labai džiaugiuos:)

Tuk tuk tuk

Susitvarkiau protą ir viskas, dabar jau tikrai rudenį mokysiuos Mančesteryje. Ir baisių netikėtų nesusipratimų su tėvais nebus, jau irgi prašnekėjau, tai viskas oki:) Kažkaip lengvai viskas susitvarkė. Bet aš (tuk tuk tuk į medį tris kartus) labai jau laimingas vaikas - man arba nebūna rimtų problemų, arba jos savaime išsisprendžia maximum trijų denų bėgyje, tai iš tikro nereikėtų per daug dėmesio kreipti, jei pradedu bėdavotis.

O Vilniuj matyt pavasarinė talka ar kažkas panašaus. Gal dvidešimties metrų spinduliu aplink mano namus juda kruta visą dieną nesveikai daug žmonių. Tik pala, kokie tie žmonės... Nežinau, ar Lietuvoj yra toks dalykas, kaip visuomenei naudingi darbai, bet jei yra, tai čia juos ir atlieka, nes visi, tiek vyrai, tiek moterys - klaikūs bomžai arba tiesiog girtuokliai. Bet dienos metas dar, tai nebuvo baisu aplink vaikščiot:) Šiaip labai linksmai atrodo visas reikalas, nes darbininkai labai nešaunūs - kai prižiūrinčios moterys (piktos garsiai rėkiančios bobos) nusisuka, jie jau ir traukia butelius iš užančių, kišenių ir kelnių klešnių arba taikosi numigti ant suoliuko (kai kurie tiesiog gula ant šiukšlių krūvos - va tie yra patys bomžiškiausi)... Kaip bebūtų, turiu vilčių, kad pasidarys tvarkingiau, nes šiaip tai nieks visą žiemą nieko netvarkė, sniego nekasė ir spendė ledo spąstus senukam ant kvailai stačių laiptų, kuriuos neišvengiamai reikia praeiti, norint į mano ar greta esantį namą papult. Man tai kas, bet vargšai seni žmonės...
Oi, ką prisiminiau, visai kažkaip buvau pamiršus papasakot, bet čia jau kokius porą mėnesių mane mieste gaudo ir pagalbos prašo visokie diedukai ir bobutės. Porą kartų net paprašė per gatvę pervest - kažkaip anksčiau galvojau, kad išvis amerikietiškas išmislas tai, todėl buvau labai jau nustebus. Matyt čia mano laimės pilna išraiška jiems mane ir pareklamuoja - jau kažkada rašiau, kad nesvarbu, kokia nuotaika, po miestą vaikštau atrodydama didžiai laiminga, nes man baisiai patinka Vilnius :)

bet ech, kaip aš susirasiu vokietį vyrą tam krašte gyvendama...