2009 m. balandžio 20 d., pirmadienis
maži kalnų ožiukai zoologijos sode
Atsigavau jau truputį nuo to nenusakomo bjaurėjimosi pavasariu ir įsivažiavau į didžiai normalias vėžes.
Mano kambary krūva narcizų tiesiogine to žodžio prasme. Ne tik kad žydi visi mano vazoniniai, bet ir iš Šalčininkų parsivežiau du kart po "tiek, kad viena ranka jau neapima":) Nuo kvapo galva sukasi, bet man labai patinka. Baisiai mėgstu narcizus, o jie taip trumpai žydi... Ir ne, aš nenusiaubiau sodo, nes tiek, kiek aš prisiskyniau, yra vienas juokas lyginant su jūra, kuri dar liko. Aišku, Šalčininkuose atsigavau. Kaip visad :) Bebūdama su savo geriausiais draugais - kastuvu ir šakėm - nudegiau veidą, tai dabar jau atrodau kaip vasarą. Naktį ten neturėjau ką veikt, tai pažiūrėjau multiką "steamboy", kurį kažkaip nepelnytai vis praleisdavau. Prajuokino, kad gal pusė filmo vyko Mančesteryje. Vis dar kreivai žiūriu į visus angliškus dalykus...
Gavau normalų darbą - dirbu, kada noriu, kiek noriu ir namie (arba sode po medžiu - čia geriausias variantas) ir dar galiu piktai pasijuokt iš žmonių neraštingumo. Aišku, čia seni geri vertimai, bet jau nebe chaltūras darau, o normali firma. Truputį jau trinu rankom, nes gal pavyks nuvažiuot į be2gether, kad jau darbą turiu... Dar pikto džiaugsmo - čia man primena, kai aš dirbau vadybininke ir žinojau, kad kiti turi baigt univerą, kad gautų mano darbą, o aš dar mokykloj buvau... Dabar tas pats, nes kitos vertėjos tai su aukštuoju filologiniu išsilavinimu, o aš - :D
Pagaliau pavyko susitikt su Jonu, nes bent jau žiemą tai niekaip niekaip.
O šiandien buvo tobulai tobulas rytas. Man ir šiaip rytai yra nerealiausia dienos dalis, o šitas toooks... Teko keltis prieš šešias, nes tik šiandien parvažiavau iš Šalčininkų, tai buvo visko - pradžiai šeštą ryto teko skusti sniegą nuo mašinos su kompaktu, nes nieko kito padoresnio neradau, o tų sniego-ledo skutimui skirtų daiktų normalūs žmonės nesivežioja, nes jau beveik vasara. O po to ir kažkokia fantastiškai graži saulė išlindo, paskui baisiai apsiniaukė, paskui vėl išlindo:) Turėjau tokio vaikiško džiaugsmo.
Prisiminiau senus gerus laikus, ir susiradau tobulą anime proto atostogoms. Ten nėra nuoseklios istorijos, tai netenka kvailai spoksoti, kaip būna su kitais serialais, nes aš vis neturiu laiko ir pamirštu, ne tik kas vyko praeitoj serijoj, bet ir apskritai, kuriam sezone ir kurioj serijoj esu. Ir pats anime toks lėėėtas gražių spalvų ir taikus. Įdedu iš jo paveiksliuką - labai jau mano stiliaus:)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą