Šylame

Kažką sugadinau ir dabar man nepersijungia lietuviška klaviatūra angliškon, tai negaliu skaičių, šauktukų ir procentų rašyt, bet didesnė bėda būtų, jei atvirkščiai atsitiktų:)

Pavasaris visgi atėjo, kad ir kaip nenorėjau, bet čia jau nieko nepadarysiu. Aišku, yra daug ir gerų dalykų. Visų pirma tai mano narcizai pražydo - čia jau anksčiau rašiau, kad noriu augalų, tai prisiverčiau nueit į Mindaugo maximą ir paskui pasibjaurėjusi trumpesniu keliu pro kažkokius klaikių griuvenų rajonus parėjau namo per senamiestį su papinkliojimais ir sulaukiau savotiškų žvilgsnių, nes viena yra mergaitė, einanti su kokia žavia gėle vazonėlyje, o kas kita mergaitė su narcizu, kuris nepražydęs ir dar iš maximos yra tikrai klaikiai atrodantis darinys:)
Be to, kai čia kelias dienas šviečia saulė, labai ankstyvus rytus leidžiam su kate įsitaisę prieš saulę. Katė miega, o aš klausau savo audiobook'ų, įgarsintų paties nerealiausio įgarsintojo - John Telfer - oooch, jo balsas tobulas ir jis taip įgarsina personažus, kaip aš įsivaizdavau skaitydama. Pirmą kartą tai ko nenugriuvau jį išgirdus :) Aišku, tokie tingumai rytiniai netrunka labai ilgai, maximum valandą, nes paskui ir saulė pabėga, ir kur nors eit reikia, nes aš kalbu apie TIKRAI ankstyvus rytus - mano langai į šiaurę... Taigi nenusimato šansai įdegt, bet bent pasikrauna saulės batareikos mano galvoj:) Dar geras dalykas - nežinau, ar čia taip yra, bet toks vaizdas, kad nuo balandžio pirmos kavinės pradeda laukan kraustytis, tai kažkaip fainai - atsigauna labai viskas. Savaitgalį buvo verbos, tai visas miestas kažkokia kuitalyne pavirto, o ką jau kalbėt apie tą gabalą prie manęs - paprastai man norint patekt į senamiestį tereikia praeit pro aušros vartus, o ten mišios visą dieną, tai reikėjo daryt kvailą lankstą, tai kai po kažinkelinto karto nusibodo ir prasigrūdau kiaurai, pasitaikė proga pašnekėt su fainuoliu to vokiečių restorano virėju. Na, pagal teisybę, tai jis su manim šnekėjo, o aš stovėjau išsižiojus, tai toks one way bendravimas:D Bet buvo laaabai smagu. Ir dar - jis šneka su kažkokiu keistu akcentu - labai kapoja žodžius. Įdomu, iš kur... Ir paskutinis geras dalykas - nusipirkau akinius nuo saulės. Ir ne, tai ne fyfos džiaugsmai.
Su tais akiniais tai susiję ir kodėl man nepatinka pavasaris - taigi visur VĖJAS(negaliu rašyt šauktuko, nes klaviatūra nedraugauja). Su tuo vėju vienos bėdos. Kai atšyla oras, norisi sukneles sijonus ir kitus grožius po žiemos pakedent, bet kai klaikiai vėjuota, tik diskomfortas taip laukan išėjus. Be to, bet kokią logiką išpučia iš galvos. Ir aišku, mano asmeninė problema - nešioju linzes, tai kiekvienas vėjo gūsis man į akis pavirsta milijonu adatėlių, kurios taip ir lieka iki tol, kol ateisiu namo/į protą ir pasikeisiu į akinius. Va čia ir glūdi mano didysis džiaugsmas - akiniai nuo saulės, nes jie veikia ir kaip skydas nuo dulkių audrų. Taigi tikrai ne fyfos džiaugsmai...
Kažkas čia man siūlė suvirintojo šalmą užsidėjus vaikščiot:)
Ai, dar vienas nesveikas pavasario bajeris - katė turi du naujus žaidimus - vienas vadinasi "bėk ir visu greičiu trenkis į langą", manau, šitas susijęs su visokiais vabaliukais, kitas vadinasi "staiga atsirask iš niekur ir šok šeimininkei (man) ant veido", šitas žaidžiamas nepriklausomai nuo paros laiko ir nepriklausomai nuo atstumo tarp mūsų. Man atrodo, tuoj pasidarysiu panašį į kokį karo vadą, nes nagai, žmonės, yra ne niekas...
Vėl papildymas: jau kelias dienas džiaugiuosi kažkaip pavėluotai ir tik per didelį atsitiktinumą facebooke užmatytu video. Šokiukas nerealus, daina irgi nieko, bet labiausiai man patinka pačios paskutinės video sekundės, kur Mantas taip išsižiojęs šypsosi. Nerealiai linksmai atrodo:)
Pakartosiu,ką beveik visi komentarai youtube sako - reikėjo jiem su šita daina į euroviziją.