Čia prieš porą trejetą dienų užmačiau "paskutinę atotogų dieną", bet patingėjau žiūrėt, visgi ne kartą ir ne du mačiau, tiesiog maloniai nustebino, kad dar rodo televizijos tuos senus filmus.
Todėl dabar džiaugiuosi šiltu dar vasarišku oru, nes kiek žiūriu Mančesterio orus, tai visą laiką maždaug plius dvylika ir lija. Na, bent jau drabužių mažiau dėtis reikės - visi šviesūs arba vasariški atkrenta.
Lieka tik dvi savaitės iki mano didžiosios kelionės į UK, pastebiu, kad susikaupė tokių mažų dalykų, kuriuos reikia padaryt, o aš vis atidėliojau, galvodama "ai, dar toli ta anglija". Bet šiaip tai truputį neramu ir įdomu, kad bus, nes gana kreivai žiūriu į visą tą šalį. Nenoriu važiuot, aišku, kad nenoriu, bet jau iš nemalonios savo patirties žinau, kad turbūt niekur nebus blogiau, nei lietuviškuose universitetuose.
O šiandien Emanuelis asmeniškai pakvietė mane į savo parodos atsidarymą. Taaaiiip kietai - taip aš jį mėgstu, taip gerai jis mane išmokė tapyt ir taaaaiiiip smagu, kad vis dar mane prisimena - juk tada dar priešgimnazijiniai laikai buvo.
O dar - šunį laikyti yra košmaras. Nesvarbu, kiek valai, namai visąlaik purvini. Nors mane turbut labiausiai erzina, kad jis smirda. Na, gal nesmirda, turi pats iš savęs tokį specifinį nemalonų kvapą. Viešpatie, kaip kitaip negu katė - katė tobulai kvepia niekuo, gal kartais truputį šiluma ir vieną kartą mano kvepalais.
Ačiū true blood, mano playlistus po kiekvienos serijos papildančiam fantastiška muzika:
2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis
2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis
Pas mus per daug svečių - eina ir eina visokie tėvų draugai kaip per kokius pakelės namus. Sudėtinga taip gyventi - daug tvarkymosi, mažai atsipalaidavimo ir šiaip nieko nespėju. Neseniai pradėjau vaikščiot pas mamos draugę irgi architektę autocadu dirbti mokytis. Gavau knygą storumo per keturis pirštus. Ir kada man ją skaityt - gi svečiai visą laiką yra. Hrrr, pikta. O laikas iki išvažiavimo anglijon tik tik vis trumpėja.
Ir jau antrą kartą esant svečiams buvau mandagumo priversta gerti martinį, kuris, mano nuomone, yra pats šlykščiausias alkoholinis gėrimas. Kaip pelynų arbata, tik atšaldyta. Košmaaaaras.
O prie kietesnių dalykų:
Čia iš bbc.
Video appears in paper magazines
Magazine publishers are beginning to experiment with new technologies
The first-ever video advertisement will be published in a traditional paper magazine in September.
The video-in-print ads will appear in select copies of the US show business title Entertainment Weekly.
The slim-line screens - around the size of a mobile phone display - also have rechargeable batteries.
The chip technology used to store the video - described as similar to that used in singing greeting cards - is activated when the page is turned.
Each chip can hold up to 40 minutes of video.
The first clips will preview programmes from US TV network CBS and show adverts by the drinks company Pepsi.
VIDEO TECHNOLOGY
Screen uses liquid crystal display (LCD) technology
Each is 2.7mm thick with 320x240 resolution
Can store 40mins of video
Battery can be recharged via mini-USB
Rechargeable battery lasts up to 70 mins
Developed by LA-firm Americhip
They will appear in 18 September editions of the magazine distributed in Los Angeles and New York.
It's believed the new technology will cost much more than normal print ads.
However, BBC correspondent Rajesh Mirchandani said that in an increasingly competitive market, advertisers have realised that it is more important than ever to create attention for their product.
He likened the technology to the Daily Prophet - a newspaper with moving pictures described in the Harry Potter books.
It is not the first time that publishers have experimented with digital technology in magazines.
Last year, for example, men's lifestyle magazine Esquire published the first using e-ink technology, with a cover that flashed in alternating patterns.
E-ink is the technology used in the Sony Reader and Amazon Kindle electronic books.
Americhip, the developer of video-in-print, has also created magazine technology that appeals to various senses, including smell.
Ir jau antrą kartą esant svečiams buvau mandagumo priversta gerti martinį, kuris, mano nuomone, yra pats šlykščiausias alkoholinis gėrimas. Kaip pelynų arbata, tik atšaldyta. Košmaaaaras.
O prie kietesnių dalykų:
Čia iš bbc.
Video appears in paper magazines
Magazine publishers are beginning to experiment with new technologies
The first-ever video advertisement will be published in a traditional paper magazine in September.
The video-in-print ads will appear in select copies of the US show business title Entertainment Weekly.
The slim-line screens - around the size of a mobile phone display - also have rechargeable batteries.
The chip technology used to store the video - described as similar to that used in singing greeting cards - is activated when the page is turned.
Each chip can hold up to 40 minutes of video.
The first clips will preview programmes from US TV network CBS and show adverts by the drinks company Pepsi.
VIDEO TECHNOLOGY
Screen uses liquid crystal display (LCD) technology
Each is 2.7mm thick with 320x240 resolution
Can store 40mins of video
Battery can be recharged via mini-USB
Rechargeable battery lasts up to 70 mins
Developed by LA-firm Americhip
They will appear in 18 September editions of the magazine distributed in Los Angeles and New York.
It's believed the new technology will cost much more than normal print ads.
However, BBC correspondent Rajesh Mirchandani said that in an increasingly competitive market, advertisers have realised that it is more important than ever to create attention for their product.
He likened the technology to the Daily Prophet - a newspaper with moving pictures described in the Harry Potter books.
It is not the first time that publishers have experimented with digital technology in magazines.
Last year, for example, men's lifestyle magazine Esquire published the first using e-ink technology, with a cover that flashed in alternating patterns.
E-ink is the technology used in the Sony Reader and Amazon Kindle electronic books.
Americhip, the developer of video-in-print, has also created magazine technology that appeals to various senses, including smell.
2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis
Naktinėjimai
Kokį siaubingai niekinantį žvilgsnį man kątik metė katė, kai šviesą įjungiau...
Prieš tai tamsoj jau trečią vakarą iš eilės žiūrėjau Pride and prejudice - niekada nenusibosta man tas filmas. Viskas jame kažkaip savo vietoj. O į pride and prejudice temą - gavau iš Indrajos pagaliau dovaną gimtadienio
sori už susiliejimą vaizdo - kątik nufotografavau. Man labai patinka:) Apskritai man patinka tokie daiktai.
O savaitgalį buvau su V. ir E., beje, irgi gavau dovaną (jėėėj:)), ir ėjom į zoologijos muziejų. Dideliausi mano komplimentai muziejui. Taip, ten truputį sovietmečiu atsiduoda, reikia remonto ir visa kita, bet ei nu, bilietas juk tik tris litus kainuoja, iš ko jie remontuosis. O parodyt tikrai turi ką - mačiau ir žymiai prašmatnesnių garsių muziejų, kurie turėjo smarkiai mažiau visokių nužudytų padarų. Ir lankytojų pakankamai. Iš kasininkės geros nuotaikos ir paslaugumo buvo susidaręs įspūdis, kad būsim vienintelės lankytojos, bet visiškai nieko panašaus. Žmonių tikrai pakako. Tada reikia sakyt, kad personalas draugiškas. Kitaip tariant, šimtą metų nebuvus tam muziejui buvo tiiikrai labai fainai. Ir pigu:) Eikit, žmonės, į muziejus. Aišku, gal ne pats gudriausias laiko leidimas gražiai šiltai vasaros dienai, bet man tos šiltos vasaros dienos labai nepatinka. Po to mūsų pasibuvimo gavau turbūt vėl šilumos smūgį.
Bet šiaip esu pilnai viskuo patenkinta, buvau šiandien pas gydytoją, tai ėmiau ir netyčia nukabinau jį:) Tiesiog gera nuotaika buvo, o gydytojas jaunas ir visai nieko, bet aš tikrai nespecialiai. Niekada gyvenime neteko ko nors tikslingai kabinti (koks visgi kvailas žodis), tai matyt, jeigu stengčiausi tikslingai, nieko nesigautų:)
Sekasi sekasi sekasi.
O - dar vakar buvo geriausia True Blood serija EVER...
Prieš tai tamsoj jau trečią vakarą iš eilės žiūrėjau Pride and prejudice - niekada nenusibosta man tas filmas. Viskas jame kažkaip savo vietoj. O į pride and prejudice temą - gavau iš Indrajos pagaliau dovaną gimtadienio
sori už susiliejimą vaizdo - kątik nufotografavau. Man labai patinka:) Apskritai man patinka tokie daiktai.
O savaitgalį buvau su V. ir E., beje, irgi gavau dovaną (jėėėj:)), ir ėjom į zoologijos muziejų. Dideliausi mano komplimentai muziejui. Taip, ten truputį sovietmečiu atsiduoda, reikia remonto ir visa kita, bet ei nu, bilietas juk tik tris litus kainuoja, iš ko jie remontuosis. O parodyt tikrai turi ką - mačiau ir žymiai prašmatnesnių garsių muziejų, kurie turėjo smarkiai mažiau visokių nužudytų padarų. Ir lankytojų pakankamai. Iš kasininkės geros nuotaikos ir paslaugumo buvo susidaręs įspūdis, kad būsim vienintelės lankytojos, bet visiškai nieko panašaus. Žmonių tikrai pakako. Tada reikia sakyt, kad personalas draugiškas. Kitaip tariant, šimtą metų nebuvus tam muziejui buvo tiiikrai labai fainai. Ir pigu:) Eikit, žmonės, į muziejus. Aišku, gal ne pats gudriausias laiko leidimas gražiai šiltai vasaros dienai, bet man tos šiltos vasaros dienos labai nepatinka. Po to mūsų pasibuvimo gavau turbūt vėl šilumos smūgį.
Bet šiaip esu pilnai viskuo patenkinta, buvau šiandien pas gydytoją, tai ėmiau ir netyčia nukabinau jį:) Tiesiog gera nuotaika buvo, o gydytojas jaunas ir visai nieko, bet aš tikrai nespecialiai. Niekada gyvenime neteko ko nors tikslingai kabinti (koks visgi kvailas žodis), tai matyt, jeigu stengčiausi tikslingai, nieko nesigautų:)
Sekasi sekasi sekasi.
O - dar vakar buvo geriausia True Blood serija EVER...
2009 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis
Rūkutis
Ne ne, ponia kate, neskleisite savo gražiosios uodegos dėl niekam tikusio padaro, kuris jums po kojomis meta savo žaislus, o tik išdidžiai tupėsite ir niekinamu žvilgsniu stebėsite šeimininkę, bandančią iš to padaro nasrų išplėšti savo batus.
O kitaip tariant mes turime šunį. Išrinkau veislyną aš, šunį irgi aš ir ant kelių tris valandas vežiausi irgi aš. Gana keista, žinant, kad aš kačių žmogus. Bet jau nuo šeštadienio vakaro pas mus gyvena labradorų retriveris Rūkas, nors, beje, jo popieriuose parašyta "BREDAS ŠUO RŪKE", bet visų veislinių šunų durni vardai.
O gyvenu kaip mama su dviem vaikais, namu ir statybininkais savo priežiūroje. Nes tėtis ir Indraja skautuose, mama darbe, bet šiandien irgi išvažiuoja į skautus, o man lieka šuo, kuris visais aspektais elgiasi kaip kūdikis, katė, gigantiškasis mūsų namas, kurio grindys po murzino šuns pabėgiojimo varo mane į neviltį ir dar statybininkai. Lieka stebėtinai mažai laiko, kol su visais šitais susitvarkai, nes be visko aš dabar dar pradirbu tą juodąjį darbą, mokydama šunį "Fu", "ateik čia" ir "nešik name", beje, paskutinis sunkiausias...
O šuo dar kriuksi, inkščia, kartais loja, o suvalgęs ką nors sauso baisiai žagsi.
O dar ir perseidai dabar, o naktį po baisiai ilgo laiko, kai esant giedram dangui man trukdydavo miegot mėnulio šviesa, dabar kaip specialiai lijo. Itin linksma buvo valyt grindis, kai šuo pasilinksmino. Labradoras gi vandens šuo, tai lietus jam beveik aukščiausias laimės laipsnis.
Nors pagal teisybę tai perseidų reiktų važiuot į Latviją, palygint su tuo, kas ten, Lietuvoj visiškas šnipštas tesimato.
Va čia mūsų Rūkas.
Neturiu supratimo, kodėl, bet dabar klausau РУССКОЕ РАДИО. Man atrodo, reikia poilsio truputį.
O kitaip tariant mes turime šunį. Išrinkau veislyną aš, šunį irgi aš ir ant kelių tris valandas vežiausi irgi aš. Gana keista, žinant, kad aš kačių žmogus. Bet jau nuo šeštadienio vakaro pas mus gyvena labradorų retriveris Rūkas, nors, beje, jo popieriuose parašyta "BREDAS ŠUO RŪKE", bet visų veislinių šunų durni vardai.
O gyvenu kaip mama su dviem vaikais, namu ir statybininkais savo priežiūroje. Nes tėtis ir Indraja skautuose, mama darbe, bet šiandien irgi išvažiuoja į skautus, o man lieka šuo, kuris visais aspektais elgiasi kaip kūdikis, katė, gigantiškasis mūsų namas, kurio grindys po murzino šuns pabėgiojimo varo mane į neviltį ir dar statybininkai. Lieka stebėtinai mažai laiko, kol su visais šitais susitvarkai, nes be visko aš dabar dar pradirbu tą juodąjį darbą, mokydama šunį "Fu", "ateik čia" ir "nešik name", beje, paskutinis sunkiausias...
O šuo dar kriuksi, inkščia, kartais loja, o suvalgęs ką nors sauso baisiai žagsi.
O dar ir perseidai dabar, o naktį po baisiai ilgo laiko, kai esant giedram dangui man trukdydavo miegot mėnulio šviesa, dabar kaip specialiai lijo. Itin linksma buvo valyt grindis, kai šuo pasilinksmino. Labradoras gi vandens šuo, tai lietus jam beveik aukščiausias laimės laipsnis.
Nors pagal teisybę tai perseidų reiktų važiuot į Latviją, palygint su tuo, kas ten, Lietuvoj visiškas šnipštas tesimato.
Va čia mūsų Rūkas.
Neturiu supratimo, kodėl, bet dabar klausau РУССКОЕ РАДИО. Man atrodo, reikia poilsio truputį.
2009 m. rugpjūčio 4 d., antradienis
Rūžava
Šiandien mano gimtadienis ir gavau dovanų rūūūūžavą fotiką, rūžavų gėlių ir rūžavą atvirutę rūžavam įpakavime:) Esu didžiai patenkinta, va mano fotikas
Nuoširdžiai myliu canon fotikus ir canon printerius - jie kažkaip kitaip (gerąja prasme kitaip) spalvas mato:
čia jau su nauju rūžavu mudvi su kate virtuvėj ant stalo:
O šiaip tai nuo ryto sėdėjau darbe su Ž, apie kurį jau seniau kažkurią vasarą buvau rašius ir net nuotrauką dėjus - jis firmoje žinomas kaip "fotomodelis", atrodo kaip italas, tiesą pasakius, gana grėsmingas, bet iš tikrųjų yra išgrynintas gėris. Toks tobulai taikus ramus geras draugiškas žmogus, nuoširdžiai sakau, gyvenime geresnio žmogaus nesu sutikus. O kaip sumąsčiau rašydama Vaidai sms'ą, Ž yra geras kaip koks gyvūnėlis, bet ne kaip katė, kuri eina ir trinasi gerindamasi, bet kaip koks zuikutis, kuris tupi toks visas pūkuotas, nieko nedaro, bet vis tiek yra tobulai geras.
Nors Ž iš išvaizdos tikrai nepanašus į zuikutį, jau į kokį maniaką labiau ir kai mes kartu ėjom valgyt, tokios seselės mane labai užjaučiamais žvilgsniais varstė...:)
O čia dar papildymas įdomumo dėlei - anose nuotraukose nuotraukose mano akys atrodo kažkokios pilkos, o va šitoj baisiai mėlynos. Labai vykusi iliustracija, ką iš spalvos padaro šiltas refleksas, o ką šiltas fonas.
Ir dar. Taip taip, labai jau juokingos pozos ir veido išraiškos, bet pabandykite, žmonės, patys save fotografuoti ir dar katę medžioti.
Nuoširdžiai myliu canon fotikus ir canon printerius - jie kažkaip kitaip (gerąja prasme kitaip) spalvas mato:
čia jau su nauju rūžavu mudvi su kate virtuvėj ant stalo:
O šiaip tai nuo ryto sėdėjau darbe su Ž, apie kurį jau seniau kažkurią vasarą buvau rašius ir net nuotrauką dėjus - jis firmoje žinomas kaip "fotomodelis", atrodo kaip italas, tiesą pasakius, gana grėsmingas, bet iš tikrųjų yra išgrynintas gėris. Toks tobulai taikus ramus geras draugiškas žmogus, nuoširdžiai sakau, gyvenime geresnio žmogaus nesu sutikus. O kaip sumąsčiau rašydama Vaidai sms'ą, Ž yra geras kaip koks gyvūnėlis, bet ne kaip katė, kuri eina ir trinasi gerindamasi, bet kaip koks zuikutis, kuris tupi toks visas pūkuotas, nieko nedaro, bet vis tiek yra tobulai geras.
Nors Ž iš išvaizdos tikrai nepanašus į zuikutį, jau į kokį maniaką labiau ir kai mes kartu ėjom valgyt, tokios seselės mane labai užjaučiamais žvilgsniais varstė...:)
O čia dar papildymas įdomumo dėlei - anose nuotraukose nuotraukose mano akys atrodo kažkokios pilkos, o va šitoj baisiai mėlynos. Labai vykusi iliustracija, ką iš spalvos padaro šiltas refleksas, o ką šiltas fonas.
Ir dar. Taip taip, labai jau juokingos pozos ir veido išraiškos, bet pabandykite, žmonės, patys save fotografuoti ir dar katę medžioti.
2009 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis
Nauja karjera
Jeigu su architektūra nepasiseks, būsiu vaikų grobikė, mat mane pamatę žmonės jaučia poreikį atiduoti man savo vaikus, o ir vaikai nelabai priešinasi.
O mamos draugės yra čigonų taboras - atsibeldžia su vaikais, šunim, vyrais, maistu, baisiu triukšmu ir kažkokiom terbom, kurias meiliai vadina savo rankinukais.
O mamos draugės yra čigonų taboras - atsibeldžia su vaikais, šunim, vyrais, maistu, baisiu triukšmu ir kažkokiom terbom, kurias meiliai vadina savo rankinukais.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
