jėj

Oumen, aš tokia laiminga - ką tik supratau, kad čia galima iš savo kompo filmukus krauti...

Oooo, o šitas filmas nerealus.

Ir Tim Burton mano dievas.

Mano playlist'o gabaliukai

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%D1%E8%ED%E8%E9%20%E0%EB%FC%E1%EE%EC/02%20-%20%C3%E5%F0%EE%E8%20%F0%EE%EA-%ED-%F0%EE%EB%EB%E0.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%DD%EB%E5%EA%F2%F0%E8%F7%E5%F1%F2%E2%EE/11%20-%20%CC%EE%E9%20%C4%F0%F3%E3%20%CC%F3%E7%FB%EA%E0%ED%F2.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1982%20-%20%C0%EA%F3%F1%F2%E8%EA%E0/01%20-%20%D3%EA%F0%E0%E2%F8%E8%E9%20%E4%EE%E6%E4%FC.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1982%20-%20%C0%EA%F3%F1%F2%E8%EA%E0/05%20-%20%C8%E2%E0%ED%EE%E2.mp3

Niekam tik.

Mano gyvenimas pradeda mane erzinti. Jau keletui žmonių sakiau, kad kai neturiu laiko ne tik savo nesąmonėms, bet ir Būtiniems Privalomiems Rimtiems Darbams atlikti, puolu į neviltį.

Ir dabar būtent taip, nes piešiu maždaug tokius piešinius: (Čia iš mano eskizų blonknoto, todėl ir matosi tie vieliniai sudurstymai suvarstymai):

Be to:

Aš vairuoju šūdinai, bet man tai nerūpi. (o turėtų).

Aš miegu nesveikai mažai, bet nedarau išvadų. (o reikėtų).

Aš dirbu per daug, per sunkiai ir per ilgai. (bet kažkodėl darbe man vis dar linksma).

Mano bendradarbiai klijavo vakar kažką gimnazijoje, bet man nepasakė. (hrrr, nors iš kur jie galėjo žinoti? Aš tokiais faktais nesimėtau - negyvai užjuoktų).

Aš vis dar sergu. (manau, tai jau rimta problemėlė, nes aš įsivaizduoju, kad man viskas gerai).

Šiandien bėgdama į vairavimo kursus su savo koža sutikau Domą - klasioką. Buvo labai keista, nes buvau pamiršus, kad reikia į mokyklą ir labai nesmagu, nes visgi... koža...

Be to, man nuolat klaikiai skauda gerklę. Ai, jau sakiau, kad sergu. Ir dar - atsiverčia savo eskizus ir pamačia maždaug tokį vaizdą:

Taaaaaiiiiiip, o aš dar tikiuosi į dailės akademiją įstoti. Taaaaaaaaaiiiiiiiiiiiiiiiiiip...

Be to, kvailas skeneris darbe negali normaliai nuskenuoti dažų. Nes tada užlūžta visas firmos tinklas. O kai nuskenuoji NEnormaliai, gaunasi:

Aš piešiu gražiau, bet visgi čia yra paveikslo eskizas. Tokį tikrai nutapysiu, kai tik pabaigsiu Keletą Rimtų Arba Nelabai Paveikslų, kuriuos dabar tapau.

Nors gal ir ne, nes NETURIU LAIKO.

Arrrrgh.

Einu miegot ir klausyt visokių linksmų dainų apie išgertuves ir ne tik.

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%D1%E8%ED%E8%E9%20%E0%EB%FC%E1%EE%EC/10%20-%20%C2%20%EF%EE%E4%EE%E1%ED%F3%FE%20%ED%EE%F7%FC.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%D1%E8%ED%E8%E9%20%E0%EB%FC%E1%EE%EC/02%20-%20%C3%E5%F0%EE%E8%20%F0%EE%EA-%ED-%F0%EE%EB%EB%E0.mp3

Man patinka rusų kalba.

P.S. šiandien lietuvos ryte buvo straipsnis - pokalbis su Burgiu. Burgis nuotraukoje atrodė labai kietai, o straipsnis beveik pačiuoj pradžioj ir ilgas. Buvo smagiai pasipūtėliškai malonu:)

P.P.S. man patinka mano katė. Labailabailabai.

X

Va čia mano pats pats mėgstamiausias anime. Būtent taip ir žiūrėdavau - per VIVA, su šita daina ir nuostabiais vokiečių dubliuotojų balsais. Atsimenu, kaip verkiau, kai šitas anime baigėsi. Gal skamba absurdiškai, bet kiekvienas turi teisę ką nors tiesiog beprotiškai mėgti:)

Princess Mononoke Trailer

Na, o šitas tai antras pagal mėgstamumą anime. Beje, čia irgi Hayao Miyazaki:)

Howl's Moving Castle Trailer

Vėl Hayao Miyazaki

Spirited away trailer

Visada buvau ir būsiu priklausoma nuo anime, o Hayao Miyazaki - bent jau mano nuomone pats geriausias kūrėjas.

Skamba

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%CD%E0%F3%F2%E8%EB%F3%F1%20%CF%EE%EC%EF%E8%EB%E8%F3%F1/1985%20-%20%CD%E5%E2%E8%E4%E8%EC%EA%E0/08%20-%20%C8%E4%E8%EB%E8%FF.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%CD%E0%F3%F2%E8%EB%F3%F1%20%CF%EE%EC%EF%E8%EB%E8%F3%F1/1985%20-%20%CD%E5%E2%E8%E4%E8%EC%EA%E0/06%20-%20%C0%EB%F7%E8%2C%20%C0%EB%F7%E8.mp3

Jų buvo trys - Akvariumas, Kino ir Nautilus Pompilius.
Čia Nautilus Pompilius.

---

Šiandien buvo labai keista diena.
Pradėkime nuo to, kad mano peršalimas įsisiautėjo ir pirmą valandą nakties aš pabudau su 40 laipsnių karščio. Manau, kad jau neverta sakyti, kad jaučiausi nekaip. Tada nusvirduliavau į virtuvę vaistukų pagerti, nes, laimei, man tokia temperatūra tik antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą man buvo kokie dešimt metų ir tada tėvai kvietė greitąją. O dabar aš pasigydžiau pati - išgėriau visų vaistukų, kokius tik radau. Beje, man visur vaidenosi jau nebe psichodeliniai piešiniai, o mano bendradarbis. Labai savotiška.
Tada atėjo rytas. Mano temperatūra - 39,2. Bet aš kieta mergaitė, išėjau į darbą ir ramiai atidirbau visą ilgą dieną. Ir nieko nepridariau blogo - nei kokių klaidų, nei ko...
O šiandien darbe buvo Gerų Akių Kurčnebyliuko Andriaus gimtadienis:) Jis toooks fainuolis ir taiiiip primena mano katę... Mes su mama jam nupirkome labai gražią ir skaniai kvepiančią puokštę ir juokingą atviruką. Na, gal tik man jis buvo juokingas. O Andrius nupirko tortą ir šampano...
Bet čia dar rytas.
Dieną nutiko dar vienas dalykas - mano tėtis sudaužė savo naują mašiną. Na, ne jis sudaužė... O buvo taip: sustojo mano tėtis apsisukti, o kažkas kad kalė jam į užpakalį... Taip kalė, kad tėčio mašina nulėkė priekin ir trenkėsi į tą, kuri stovėjo ir taip pat norėjo apsisukti prieš jį. Laimė, kad tėčiui nieko nenutiko, tik užsistatė mėlynę ant kelio. Bet iš LABAI LABAI naujo gražaus automobilio nebeliko praktiškai nieko. Šlamštas.
O tada atėjo vakaras, mes baigėme darbus ir su bendradarbiais šventėme Andriaus gimtadienį klausydamiesi rusiško popso iš mano iPod'o. Andrius sakė, na, gal nesakė, nes jis nebylys, bet išreiškė, kad po to eis švesti į kurčiųjų barą. Pasirodo, toks yra. Geras, ane?
O tada mane kaip vargšę ligoniukę namo parvežė Žygis, kuris šiaip yra Labai Bauginantis, nes jis toks aukštas ir juodas. Bet šiandien jis atsivedė savo vaiką - tokią labai mažą rausvutę mergytę. Jai kokie trys metai. Todėl Žygis nebeatrodė toks Labai Bauginantis. Beje, iš jo atėmė teises, nes jis turi dvylika baudos taškų. Kai važiavom namo, supratau, kodėl:) Ir šiaip gal nelabai gerai važiuoti su žmogumi, kuris vairuoja nutrūktgalviškai ir be teisių, bet...ai... Aš turiu temperatūros, man galima:)

Haliūūūūnkės

Temperatūra 39, visur skauda, akys nemato, kojos pinasi, galva svaigsta...

Ne - vy - kė - liš - ka.

Tai tipo čia taip Austėja vasaroja... Aaaahaaa...

(Man akyse rodosi psichodeliniai piešiniai)

Taip, čia ne mano piešinys.

Kaip aš atrandu naujus savo bruožus

Vakar/šiandien suvokiau, kad tikrai esu moteris. Ne, tai yra nejuokinga ir neabsurdiška, tiesiog kartais pašokinėjus iš balkono kyla abejonių.
Bet vaaaaakaaaar...
Oooo, išpardavimai...
Aš esu drabužių vergė.
Tai kai parkeliavusi iš visokių Šalčininkų, kur vienintelė drabužių parduotuvė yra turgus, pamačiau kas dedasi akropolyje, kur būriai merginų ir moterų laksto apsikrovusios drabužių šūsnimis ir kaunasi dėl vietos persirengimo kabinoje, man pradėjo drebėti rankelės ir aš pasiėmusi saugią sumą pinigų (kad neišleisčiau visko manijos apimta) nudūmiau ten kaip koks vėjas...
Bet matyt mano protas buvo atsijungęs, nes ant basų kojų apsiaviau klaikiai graužiančius batus. Tą pastebėjau maždaug po trijų valandų vaikščiojimo, kai pradėjo kraujas tekėti. Tada vaikščiojau dar tris valandas.
Šiandien aš jau kaip undinėlė... Kiekvienas žingsnis - oi ir ai.
Bet visai ir linksma.
Nes dar pastebėjau, kad mėgstu daryti nesąmones ir po to sakyti: "oi, kas čia buvo"
Iš tiesų tai yra mano mėgstamiausias posakis.
O dabar ate.
Einu kabinti Šalčininkiečių...

Dar iš firmos kelionės

Čia kelios normalios, nes aš ne vien tik darbuotojus ir alaus gaminimo įrengimus fotkinau:



Čia mes...eee...gal Biržuose? Bet šitas ežeras/tvenkinys man labai patiko, o šita nuotrauka tai jau išvis. Pagal mane, tai žiauriai graži:)



O čia to ežero/tvenkinio dugnas...






Khem, kaip gi be šito:)



O šita nuotrauka tiesiog klaiki, bet man labai patinka, kad mama juokiasi taip nuoširdžiai, kaip tik maži vaikai moka...

Diena, Kai Aš Išgėriau Daugiausiai Alaus Per Visą Savo Gyvenimą arba Firmos Ekskursija

O buvo taip: mamos firmos penkioliktojo jubiliejaus proga darbuotojai su žmonomis ir be jų, su vaikais ir be jų iškeliavo į ekskursiją, kurios pavadinimas buvo daug žadantis - "Alaus kelias".
Šiaip visai smagu buvo, tik kad mažiau alaus būtų buvę, nes kai aplink daug išgėtusių vyriškių, man darosi neramu:)



Čia nevisi sulipo į smegduobę ir jiems tai atrodė labai linksma.



Ryspekas, Aivaras, Aura (Areto draugė - žmona?) ir Aretas.



Saulius valgo mišrainę.



Per vieną alaus degustaciją mus netgi užiminėjo liaudiškas kolektyvas. Beje, čia nuotraukos ne iš eilės. Čia tai jau viskas į pabaigą, tada liaudiškas kolektyvas padarė šokius :D:D:D įsivaizduokite mano linksmumą, nes aš viską fotkinau. Bet visgi nedėsiu nuotraukų iš tų šokių.



Saulius.



Aretas.



Ovidijus.



Ryspekas.



Saulius eina maudytis. Jis visą kelionę kėlė šumą.



Galiorka.



Čia buvo klaikiai karšta ir dvokė šutintom bulvėm.



O čia buvo šalta ir dvokė kažkokiais chemikalais. (Čia alų daro).



Saulius geria "rožytę".



Dėdė amerikonas, Indraja, Ryspekas ir Egidijus skudučiuoja. Tiesą sakant, gavosi visai neblogai.

Šiaip tai padariau virš dviejų šimtų nuotraukų, bet neturiu jėgų jas čia dėti. Gal dar vėliau pratęsiu, bet kol kas tiek:)

Gimtadienis

Visada savo gimtadienius švenčiu su Julia ir Milana. Nieko neįsivaizduoju smagesnio ir trenktesnio. Tik nemėgstu, kad per gimtadienius ne aš paparacinu, bet kiti tyko manęs:)


Kartais fotografuoja su blykste:



Čia ant manęs, pakuojančios dovanas, beria konfeti. Smagu? Aha, bet kai reikėjo viską surinkti...



Mėta, Šalčininkuose žinoma kaip Katelis.



Aš su Indraja. Beje, ta geltona spalva - joks ne photoshop'as - čia šaunusis fotoaparatas pats taip moka:)



Indraja, Milana, aš ir Julia. Kai turėsiu laiko, padarysiu kolekciją tokių nuotraukų, nes iš kiekvieno mano gimtadienio yra...



O čia jau vakaras (naktis), kai tėvai ir seneliai nuėjo miegot, o mes likome kvailioti:)

Ai, beje, Indraja man padovanojo alaus...

Tas fainas vokietis

Nežinau, kaip jis taip padaro, bet man gražu. O dabar keliauju savo keliais į Šalčininkus savo gimtadienio švęsti ir šiaip ten būti:)

Nida. Ir šiaip prie jūros

Šita nuotrauka viską pasako:) Šiaip tai Indraja bandė fotkinti mane ir Joną, bet neiškentė (tikriausiai) neįkišusi ir savo veido į nuotrauką, taigi gavosi labai savotiškas vaizdas.



Čiobriūkščiai.



Mama miega.



Šuo, kuris gyveno laive. Nuotrauka, aišku, klaiki, ir man šiaip nesiseka fotkinti, bet man labai įdomu, kaip bet kas kitas fotografuotų su toooookiu fotiku:



Jame nesireguliuoja NIEKAS ir visos spalvos atrodo kažkaip dirbtinai. Be to, kažkas negerai ir su mėlyna spalva, bet aš nemoku pataisyti net su photoshop'u. Et, reikėjo pas Leitaną mokytis...
Bet ne esmė, kaip nufotkinta, svarbu, kas nufotkinta. Čia dabar ne menas, bet mano atostogų aprašymas.



Indraja, Jonas ir Jono draugai gadina neJono daiktus.



Indraja gadina irklus ir kasa duobę. Paskui prisijungiau ir aš, o dar vėliau turėjome tą duobę užkasti.



Mama ir Indraja prie švyturio.



Man patinka tokie brūzgynai. Nors man ir šiaip daug kas patinka, bet čia, manau, gyvena Tapyrai - Barsukai ir Usūriniai Šunys.



Velnias ir labai išraiškingas jo veidas. Jei būčiau skulptorė, norėčiau mokėt tokius daryt.



Indraja.



Visai smagus apsilupinėjęs namukas Juodkrantėje. Klaikiai seniai nebuvau Juodkrantėje. Iš tiesų, aš tik du kartus esu buvusi kuršių nerijoje. Na, dabar jau tris:)



Niekad nežinojau, kad jūrų liūtai moka stovėti ant uodegos.



Mama.



Mama.



Skarabėjus, lietuviams plačiau žinomas šudvabalio vardu.



Mama.