Kaip aš atrandu naujus savo bruožus

Vakar/šiandien suvokiau, kad tikrai esu moteris. Ne, tai yra nejuokinga ir neabsurdiška, tiesiog kartais pašokinėjus iš balkono kyla abejonių.
Bet vaaaaakaaaar...
Oooo, išpardavimai...
Aš esu drabužių vergė.
Tai kai parkeliavusi iš visokių Šalčininkų, kur vienintelė drabužių parduotuvė yra turgus, pamačiau kas dedasi akropolyje, kur būriai merginų ir moterų laksto apsikrovusios drabužių šūsnimis ir kaunasi dėl vietos persirengimo kabinoje, man pradėjo drebėti rankelės ir aš pasiėmusi saugią sumą pinigų (kad neišleisčiau visko manijos apimta) nudūmiau ten kaip koks vėjas...
Bet matyt mano protas buvo atsijungęs, nes ant basų kojų apsiaviau klaikiai graužiančius batus. Tą pastebėjau maždaug po trijų valandų vaikščiojimo, kai pradėjo kraujas tekėti. Tada vaikščiojau dar tris valandas.
Šiandien aš jau kaip undinėlė... Kiekvienas žingsnis - oi ir ai.
Bet visai ir linksma.
Nes dar pastebėjau, kad mėgstu daryti nesąmones ir po to sakyti: "oi, kas čia buvo"
Iš tiesų tai yra mano mėgstamiausias posakis.
O dabar ate.
Einu kabinti Šalčininkiečių...