Nekenčiu mokyklos

Iš visos širdies nekenčiu mokyklos. Ji mane užknisa su tūkstančiais beprasmiškų šlamštiškų nesąmonių, kurias mes turime daryti. Garantuoju, kad niekam niekada gyvenime neprireiks logoritmų arba kažinkokių ten su elektra susijusių svyravimų lygties. Kaip ir niekada niekada niekas mūsų neklaus, kaip dauginasi plazmodžiai ar šiaip ten kokie gleivūnai ir grybšiai.
Vietoj to galėtume sportuoti, mokytis piešti, gaminti, groti ar šiaip bet ką.
G.G.B. meta universitetą ir darbą, nes nieko nebespėja.
Kad aš taip galėčiau...
O dabar mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, kaip sakė dėdulė Leninas.
Aišku, turiu kažkiek laisvo laiko, kuris labai smagiai praleidžiamas stebėtinai tamsiose stovėjimo aikštelėse.
Ir dar - man siaubingai neužtenka miego.
Ir dar - šiaip aš labai mėgstu mūsų direktorių B.B., bet žiauriai užpykau dėl to, kad jis sugalvojo mūsų klasei užduoti papildomų namų darbų. Tada susigadino mano idealiai suplanuotas namų darbų ruošimo grafikas ir naktį turėjau rašyt sumautą anglų rašinį. Parašiau, aišku, sumautai. O ko daugiau tikėtis????????

Ir dar - nekenčiu šalčio. Visur nesveikai šalta. Lauke šalta, namie šalta (pusę nakties nemiegu, nes vis pabundu nuo šalčio), mokykloj šalta (nebežinau, kaip rengtis, negaliu dėtis pačių šilčiausių drabužių - o kas žiemą bus?), dailės šalta - ten net nešildo. Vaikštau su klaikiai drebančiais pirštais. Bjauru.
Žinau tik dvi vietas, kur šilta. Pirma - dušas, bet negaliu gi visą dieną prastovėt po dušu. Kodel? Ogi todėl, kad dėl sumautų namų darbų neturiu laiko. Antra vieta - G.G.B. mašina, bet ten praleidžiu tik maždaug pusantros valandos per savaitę, tai irgi nelabai kas.
Noriu mest mokyklą ir išvažiuot į Afriką.

Mergaitiškai

Šiandien autobuse supratau, kad su G.G.B. praleidžiu smarkiai daugiau laiko nei su visais savo draugais kartu sudėjus, nors jo net nepažįstu. Va čia tai tikrai nieko gero. Aišku, pirmadienį ir antradienį jis užsidirbo tiek bonusinių taškų, kad dabar yra virš visų įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų idealumo limitų.
Keista, kad jis su niekuo nebendrauja.
G.G.B. savaitė -
pirmadienis - paskaitos , dailė, namo
antradienis - paskaitos , dailė, namo
trečiadienis - paskaitos , dailė, namo
ketvirtadienis - paskaitos, darbas, namo
penktadienis - paskaitos, darbas, namo
šeštadienis - darbas
sekmadienis - darbas
dabar kai pradedu skųstis laiko neturėjimu, pagalvoju apie tokį variantą. Tada suvokiu, kad visgi aš turiu nesveikai daug laiko. Tiesiog pasiutusiai, nes dabar sėdžiu ir rašau šitą dalyką. O prieš tai dar spėjau pamiegot ir pažiūrėt vieną heroes seriją. Tas, kur vaidiną Peter Petrelli, visai nieko, nors pirmo sezono pirmose dviejose - trijose serijose jis man atrodė nefainas.
Jis nesveikai primena G.G.B.
Čia žiauru - sėdžiu ir pasakoju apie savo pusseserės draugą.
Ji, jaučiu, pasiustų, jei paskaitytų.
Ir nesvarbu, kad žmonės turi poreikių.
Absurdas.

Artic Monkeys - De...

jaučiu, jau dėjau šitą dainą kažkada, bet koks skirtumas.
Ate.

Daug muzikos ir valanda sau su frateliais

Šiandien valandą skyriau visiškai sau.
Neruošiau pamokų, nepiešiau, net nemiegojau,
bet pasiėmiau savo pagaliau atgautą iPod'ą, užsileidau taip, kaip aš mėgstu (laaabai garsiai) ir valandai išėjau saulėje pavakščioti. Kadangi aš liūtas pagal zodiaką, man reikia laaabai daug saulės.
Ir paslampinėjus toks ramumas užėjo, nes nuo vakar vakaro drebėjo rankos, tai praėjo netgi visi šiurpuliukai virpesiai ir šiaip nerimavimai. Čia kaip joga kokia, tik dar smagiau.
Ir muzika puiki.

Henrietta - The Fr...

Norėčiau būti rimtesnė ir labiau suaugusi, bet koks skirtumas.
Dabar linksma:)

Vasara

Po daug štricho namų darbų lapų didysis piktumas praėjo, bet stogas nuvažiavo visiškai ir supratau, kad nebegaliu daugiau mokytis.
Tada prisiminiau vasarą.
Matyt tai nuo baisaus šalčio namuose.
Ir nors vasara nėra pats mėgstamiausias metų laikas, bet tada būna taip:

Arba taip:

Ir dabar, kai bloga nuo viso to kiaurai einančio vėjo, nesveiko šalčio ir sušikto lietaus, prisišildau virtuvę ir klausydama vasariškos muzikos:

somewhere-over-the...

prisimenu visas nesąmones. Nes gi buvo nerealu:
taip:

taip:

netgi taip:

taip:

ir taip:

Arrrrgh

Aš žiauriai nesveikai pikta.
Dėl daug priežasčių, bet nerašysiu jų visų, gal tik vieną:
jau nebesugalvoju aiškesnių užuominų, taip kad pasiduodu.
Gal ne taip ir jau blogai - visada lieka dailė su savo Daug Privalumų.
Ir iš tiesų tai visai nesvarbu - Brandon Flowers į ausį rėkia dainą, kuri šiaip nėra labai graži, bet jo stulbinantis jo balso skambesys čia tikrai geriausiai girdisi iš visų The Killers dainų, o ypač kai šaukia No sex, no drugs, no life, no love...:

08 - Glamorous Ind...

Nusišnekėjimų diena

Daug kartų apsikvailinau, visą dieną nusišnekėjau ir dar sudariau piktą sąrašiuką...
Žodžiu, nieko gero.
Paskui bandžiau nufotografuot katę, bet ji paskutinę akimirką prikišo savo nosį prie fotiko ir viską sugadino:

Be to, fotkinau su senu sukiužusiu fotiku, tai praradau ir viltį, ir entuziazmą.
O dar paskui daug kartų klausiau senos geros vis dar nenusibodusios flourescent adolescent ir jau savaitės senumo, bet dar irgi nenusibodusios šitos, kur įdėjau ir kažkaip pagalvojau, kad gal viskas ir ne taip jau labai blogai.

The Coral - Dreami...

nieko

Dabar kai paskaičiau tai, ką kątik buvau parašius ir, laimei, neįkėliau į blogą, pasibaisėjau savimi ir staigiai viską ištryniau.
Išvada: jei nėra ką pasakyti, geriau nieko nesakyti, nes tokie nusišnekėjimai ir atviravimai gausis, kad oje.
Žmonės žaidžia futbolą, bendrauja, linksminasi, vaikšto į kiną, nors Kai Kas, Seserie, geriau su Kai Kuo ir nevaikščiotų, šeria kates ir užsiiminėja smagiais niekais. O aš piešiu ir mokausi.
Žiauriai nefainai.
Ir dabar tuoj vėl į piešimą.
Ir nors aš ten gaunu dėmesio, (o mokykloj ir šiaip gyvenime, kuris susideda iš mokyklos pamokų ruošimo ir miegojimo, visiškai negaunu), negalima gyventi vien tik piešimu.
Einu, katę pašersiu, nes ji jau suėdė dvi muses. Manau, tai ženklas, kad jai irgi trūksta dėmesio.

Didelė Šudina Diena

Šiandien buvo šūdiniausia diena nuo pat rugsėjo pirmos.
Pradedant nuo ryto, kai buvo pamokos. Nekenčiu mokyklos. Taip nuoširdžiai nuoširdžiai. Kai užsivarčiau per abu šiandienos kontrolinius, supratau, kad man absoliučiai nebesvarbu, ar išvis kur nors įstosiu, ar eisiu kokia indų plovėja dirbti. Noriu greičiau baigt tą nesąmonę. Per vienuolika metų ir vieną mėnesį bet kas nusibostų. Iš tiesų tai nusibostų netinkamas žodis. Bet ko galima pradėti nekęsti.
Tada po kvailos mokyklos per kvailą lietų (sušiktas klimatas) ilgai ilgai ėjau namo. Tada norėdama sušilti nuėjau į labiausiai apleistą ir arčiausiai banroto esančią parduotuvę Kaune. Mane pašiurpino jos vidus ir pardavėjos storumas. Atrodė, kad ji tuoj sprogs.
Tada parėjau į kvailus namus, kuriuose velniškai šalta ir pamačiau, kad katė sulaužė vieną man labai patinkantį daiktą. Pataisyt galima, aišku, bet susinervinau žiauriai.
Tada ėjau į šlykštųjį vairavimą. vairavau lijant sušiktam lietui ir aišku klaikiai vairavau, kaip visada.
Tada nuėjau į ZARĄ, galvojau, nusipirksiu kokį rūbą nuotaikai pakelti, bet visoj ZAROJ, o paskui ir visam akropolyje neradau nei vieno daikto, kurį norėčiau nusipirkti.
Tada ėjau pas gydytoją. Per tas TRIS VALANDAS, kurias pralaukiau prie kabineto, kol pagaliau įėjau, bobutės mane užgraužė su pasakojimais apie savo ligas ir klausimais apie mano drabužių stilių.
Tada pagaliau įėjau pas gydytoją. Man rodos, jau rašiau apie tai, kaip iš manęs dideliais kiekiais siurbia kraują tyrimams. Tai šiandien sužinojau rezultatus. Maždaug taip: man yra organizmo išsekimas ir, kaip sakė gydytoja, jei taip ir toliau, tai kitą savaitę pradėsiu nuolat alpti. Buvo žiauriai nejuokinga. Bandžiau įsivaizduoti save alpstančią. Neįsivaizduoju. Žinau koks jausmas, kai tuoj tuoj apalpsi, bet laimei mano močiutė yra gydytoja. Jau seniai seniai sužinojau, ką reikia daryti, kai jauti, kad tuoj apalpsi. Todėl ir niekad neapalpau. Manau, kad tai nevykėliška.
Tai va, puiki mano diena.
Dar šiandien sugrįžta tėtis iš komandiruotės, (tipo verslo reikalai - jo jo, ten verslo gal kokia valanda, o likę trys dienos - sėdėjimas kalnų nameliuose, apsipirkinėjimas ir visokios nesąmonės. norėčiau tokio darbo), tai dar nežinia kada nueisiu miegot.
Ir dar man stogas žiauriai važiuoja.
Klausau Sigur Ros:

sigur ros - 02 - G...

Nors tokios muzikos aš niekad šiaip neklausau ir man ji nepatinka.
Pamišimas.

Vakar ir šiandien 2

Vakar važiavom namo mašina, kuri bet kada galėjo sprogti. Tai labai nejuokinga, bet man buvo linksma. Grojo muzika, kurios negirdėjau, bet ji buvo graži. Mergaitė, kurios ūgis kokie du metrai labai keistai atrodė prie nedidukų mūsų berniukų (nebūtų atrodžius, jei Jonas būtų buvęs, bet jis kažkur dingo). Žmonės varžėsi dėl sumuštinių ir kitokio maisto. Mano lapas atrodė kaip siurrealistinis voratinklis, o sapnavau, kad esu medinis arkliukas, laikantis dailės istorijos egzaminą ir dar kai ką sapnavau, bet nesakysiu.
O kaip Eglė sakė, tokie geri niekad nebūna laisvi.
Tikiu.
Matosi, jei rimtai. Geri dalykai ant kelio nesimėto, o jei ir mėtosi, būtinai ateina kokia nors ir susirenka. Ir paskui taip saugo, kad oi oi.
Bet nieko, maikutė su užrašu "Merga ne siena, pastumsiu" yra mano shopping list'o viršuje. Beveik.
Ooooo, akordeonas. Ir visi kiti muzikos instrumentai, genijus ir nerealumai.
Ir tas mano piešinys vakar.
Nepralenkiama.
O mokykla kvaila, kai atėjau, supratau, kad nereikėjo man ten eiti. Pirmas dvi pamokas man skaudėjo galvą, paskui valgėm neskaniai labai, o dar paskui man toliau skaudėjo galvą.
Ir rytoj trys pamokos, iš kurių dvi - kontroliniai. O nerealume tu mano gyvenimo.
Noriu į dailę.
Šiandien tapyba ir aš, pasinaudodama G.G.B. nebuvimu paaiškinsiu tam durnam gėjui, kuris jį akiplėšiškai kabina, kas čia viršesnis. Manau, aš autoritetingesnė. Aš už tą gėjų gal dešimt centimetrų aukštesnė, o visad iš viršaus šnekėdama jaučiuosi kietesnė.
Jeigu ką, užsilipsiu ant kėdės. Jeigu ir tai nepadės, turiu kraštutinumams skirtą būdą, kurio čia nerašysiu, nes jis, nors ir labai paprastas, yra gana piktas.
Džiaaaaaazas.
Einu galvot apie futbolą, gal teks klasės mergaičių komandoje žaist:)
Beprotiška, bet mūsų berniukai daunai.

The Cribs - Martel...

Dabar dar nutariau papildomai paredaguoti ir priėti tą trenktą indie roko dainą, kurios dabar klausau.

Supratau du dalykus:
1.Man patinka indie rokas, nes smagu, kai neypač išlavintu balsu kas nors staugia į ausį (indie reikia klausyti LABAI garsiai)visokias nesąmones. Jaučiuosi jauna:)
2.Su ta mašina vakar mes tikrai galėjom susprogti. Tataigi - šiandien manęs laisvai galėjo nebebūti, o G.G.B. šeimyna ir draugė irgi nebūtų jo sulaukę. Klaiku.

Vakar ir šiandien

Vakar sirgau. Buvau dailėj, kur kažkodėl nebuvo Jono.
Buvo labai keista, nes paparastai aš visą laiką iš jo žvengiu (slapta, žinoma, nes jis didelis, piktas ir rūko).
Jaunasis Picaso nutarė, kad nebelankys piešimo - jam čia per sunku.
Labai puikiai sumąstė, nebereikės man kasdien su juo į dailę važiuoti.
Gražus berniukas neturi jokio subtilumo ir jau nebeklausia "Gal tave parvežti?".
Dabar jis sako tiesiog "Važiuojam su manim". Ir tai yra ne klausimas, tiesiog teiginys toks. Buvo labai juokinga, nes aš nevažiavau su juo - tėtis atvažiavo paimti ir pasakė tokį pastebėjimą, kad pas mus dailėj vienos fyfutės. Jaučiu, kad jis pamatė Martyną ir jam jos užteko, nes ji turi tiek fyfiškymo, kad dar kokiom penkiom užtektų, bet šiaip ji tikrai miela.
Šiandien vis dar sergu. Protas nedirba, nors labai praverstų, kai yra trys keisti pasirinkimai: Senas Geras, Labai Naujas ir Neaiškus.
Bet ne esmė.
Šiandien šeštą kartą pažiūrėjau nuostabų rusišką multiką - naujų laikų jau, bet vis vien puikus jis. Vadinasi Добрыня Никитич и Змей Горыныч. Tokiems filmams žiūrėti nereikia nei proto, nei jokio susikaupimo - pats tas sergant.
Žodžiu, beveik puiku viskas.
Ai, dar prisiminiau vieną dalyką - per kiekvieną arbatos pertrauką dailėje dėstytojas primygtinai liepia mergaitėms susirasti turtingus vyrus, nes paskui jau niekuo nebereikės rūpintis, galėsime užsiimti "kūrybine veikla" ir taip toliau. Mes su Smailąja Nosyte visad labai garsiai juokiamės, bet ne specialiai čia, gražus berniukas labai užrausta, o Jonas piktai eina parūkyti.
Čia dar ne į temą, bet katė irgi neturi jokio subtilumo. Kątik ji prabėgo pro mane, dantyse nešdamasi maišelį su puse kepalo duonos. Labai keista. Einu, atimsiu.