Vakar ir šiandien

Vakar sirgau. Buvau dailėj, kur kažkodėl nebuvo Jono.
Buvo labai keista, nes paparastai aš visą laiką iš jo žvengiu (slapta, žinoma, nes jis didelis, piktas ir rūko).
Jaunasis Picaso nutarė, kad nebelankys piešimo - jam čia per sunku.
Labai puikiai sumąstė, nebereikės man kasdien su juo į dailę važiuoti.
Gražus berniukas neturi jokio subtilumo ir jau nebeklausia "Gal tave parvežti?".
Dabar jis sako tiesiog "Važiuojam su manim". Ir tai yra ne klausimas, tiesiog teiginys toks. Buvo labai juokinga, nes aš nevažiavau su juo - tėtis atvažiavo paimti ir pasakė tokį pastebėjimą, kad pas mus dailėj vienos fyfutės. Jaučiu, kad jis pamatė Martyną ir jam jos užteko, nes ji turi tiek fyfiškymo, kad dar kokiom penkiom užtektų, bet šiaip ji tikrai miela.
Šiandien vis dar sergu. Protas nedirba, nors labai praverstų, kai yra trys keisti pasirinkimai: Senas Geras, Labai Naujas ir Neaiškus.
Bet ne esmė.
Šiandien šeštą kartą pažiūrėjau nuostabų rusišką multiką - naujų laikų jau, bet vis vien puikus jis. Vadinasi Добрыня Никитич и Змей Горыныч. Tokiems filmams žiūrėti nereikia nei proto, nei jokio susikaupimo - pats tas sergant.
Žodžiu, beveik puiku viskas.
Ai, dar prisiminiau vieną dalyką - per kiekvieną arbatos pertrauką dailėje dėstytojas primygtinai liepia mergaitėms susirasti turtingus vyrus, nes paskui jau niekuo nebereikės rūpintis, galėsime užsiimti "kūrybine veikla" ir taip toliau. Mes su Smailąja Nosyte visad labai garsiai juokiamės, bet ne specialiai čia, gražus berniukas labai užrausta, o Jonas piktai eina parūkyti.
Čia dar ne į temą, bet katė irgi neturi jokio subtilumo. Kątik ji prabėgo pro mane, dantyse nešdamasi maišelį su puse kepalo duonos. Labai keista. Einu, atimsiu.