Nekenčiu mokyklos

Iš visos širdies nekenčiu mokyklos. Ji mane užknisa su tūkstančiais beprasmiškų šlamštiškų nesąmonių, kurias mes turime daryti. Garantuoju, kad niekam niekada gyvenime neprireiks logoritmų arba kažinkokių ten su elektra susijusių svyravimų lygties. Kaip ir niekada niekada niekas mūsų neklaus, kaip dauginasi plazmodžiai ar šiaip ten kokie gleivūnai ir grybšiai.
Vietoj to galėtume sportuoti, mokytis piešti, gaminti, groti ar šiaip bet ką.
G.G.B. meta universitetą ir darbą, nes nieko nebespėja.
Kad aš taip galėčiau...
O dabar mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, kaip sakė dėdulė Leninas.
Aišku, turiu kažkiek laisvo laiko, kuris labai smagiai praleidžiamas stebėtinai tamsiose stovėjimo aikštelėse.
Ir dar - man siaubingai neužtenka miego.
Ir dar - šiaip aš labai mėgstu mūsų direktorių B.B., bet žiauriai užpykau dėl to, kad jis sugalvojo mūsų klasei užduoti papildomų namų darbų. Tada susigadino mano idealiai suplanuotas namų darbų ruošimo grafikas ir naktį turėjau rašyt sumautą anglų rašinį. Parašiau, aišku, sumautai. O ko daugiau tikėtis????????

Ir dar - nekenčiu šalčio. Visur nesveikai šalta. Lauke šalta, namie šalta (pusę nakties nemiegu, nes vis pabundu nuo šalčio), mokykloj šalta (nebežinau, kaip rengtis, negaliu dėtis pačių šilčiausių drabužių - o kas žiemą bus?), dailės šalta - ten net nešildo. Vaikštau su klaikiai drebančiais pirštais. Bjauru.
Žinau tik dvi vietas, kur šilta. Pirma - dušas, bet negaliu gi visą dieną prastovėt po dušu. Kodel? Ogi todėl, kad dėl sumautų namų darbų neturiu laiko. Antra vieta - G.G.B. mašina, bet ten praleidžiu tik maždaug pusantros valandos per savaitę, tai irgi nelabai kas.
Noriu mest mokyklą ir išvažiuot į Afriką.