2007 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Atostogos?

Šitos mano atostogos buvo itin sumautos. Pradedant tuo, kad sesuo išsivežė dar aną šeštadienį kompą į Šalčininkus, tai aš negalėjau iPodo pasikraut ir gyvenau be muzikos. Tai buvo siaubinga.
Bet galima pradėti nuo šeštadienio. Ne, nuo penktadienio, nes jis buvo geras. Penktadienis buvo praleista jėzuituose pasišokant. Suvokiau, kad buvau klaikiai visų ten pasiilgusi. Ypač Pauuuuliaus:) Dar sutikau juokingus buvusius klasiokus, kurie truputį apgėdino mane prieš Rugilę:)Tada atėjo kita diena. Ne viską atsimenu, aišku, bet ne esmė. Taigi. Šeštadienį tampiau statybose rąstus, kurie svėrė maždaug tiek, kiek aš. Buvo įdomu. Sekmadienį dariau neatsimenu ką, bet tai nebuvo malonu.
Pirmadienį ryte buvau pas dantistę. Man nutarė profilaktiškai išgręžti skylę ir paskui užtaisyti. Kadangi aš esu be galo kieta (apsimetu), tai pasakiau, kad nereikia nuskausminimo. Na, iš tiesų tai man gyvenime dar nieko neskausmino, bet šį kartą gal būtų ir visai pravertęs tas dalykas. Kitaip sakant, buvo nemalonu. O paskui, kadangi mano dantistė yra mano teta, krikštamotė ir šiaip fainiausia giminaitė, sėdėjom ir pletkinom. Va čia tai buvo linksma. Bet kai pradėjo ji manęs klausinėt, kaip GGB sekasi, manau, kad suprato, kad jis man per smarkiai patinka. Tai nelabai gerai, nes bijau, kad pasakys pusseserei ir tada bus visai blogai. Žooodžiu. Tada, aišku, piešimas su didžiausiu apsikvailinimu per mano apsikvailinimų karjerą. Po to - antradienis - visas rytas namų darbams dailės, po to - kas gi daugiau - dailė. Tada trečiadienis. Daug nemų tvarkymo, mokymosi ir dailės. O vakare - vėl dailė:) Jau darosi linksma. Dar reikia paminėti, kad visas tas dienas gyvenau viena ir man buvo siaubingai baisu. Tada atėjo ketvirtadienis ir grįžo tėvai. Su tėvais iš pat ryto išvažiavom į kapus, nes beprotiškai daug jų reikėjo aplankyti. Bet tuo pačiu metu išvažiavo ir Visi Kiti Žmonės. Todėl iki Karmėlavos kapinių važiavom pusantros valandos. Pavažiuoji metrą ar du, ilgai ilgai stovi, tada vėl tas pats. Pirmą kartą taip ilgai strigau kamštyje. Ai, dar gerą kamštį mačiau trečiadienį važiuodama į dailę - visi Savanoriai buvo vienas didelis kamštis. Bet gudrieji pravažiavo penkta eile ir viskas baigėsi gerai. Bet apie ketvirtadienį. Visą dieną pralankėm Kauno kapus. Labiausiai man patinka petrašiūnų kapinės. Jose tokie daugiau intelektualūs žmonės palaidoti, todėl ir jų giminaičiai suvažiuoja su geresnėm mašinom ir šiaip padoresni. Šitas kapines pasilikom pabaigai, kai jau visai visai tamsu buvo ir vaikščiojom ilgai po kraupiai prastą orą, bet toooks grožis buvo... Manau, kad visi gerai žino, kaip atrodo kapinės su visur degančiom žvakelėm, bet vis viena labai gražu. Žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Man išvis labai patinka šventės, kuriose figūruoja lemputės ar žvakutės. Todėl vėlines ir kalėdas mėgstu labiau negu, tarkim, velykas ir savo gimtadienį. Po kapinių išvažiavom į Šalčininkus. Verta paminėti ir tai, kad tėvai mane paleido į namus pašerti katės ir susidėti daiktų ir pasakė, kad po dešimt minučių atvažiuos. Lijan lietui ir pučiant smarkiam šaltam vėjui aš jų laukiau bent dvidešimt minučių. Buvo labai šalta ir pikta. Va tada ir peršalau.
Paskui buvo penktadienis su pasibuvimais pas senelius ir šeštadienis su rytine daile Vilniuje. Kai atvažiavom į Vilnių, pradėjo snigti. Pirmas sniegas lapkričio trečią. Pačiu laiku. O Vilniaus dailėj buvo stebętinai fainai, palyginti su kitais kartais. Projektavom namus, o ne tualetus, bet namų darbų uždavė atsakančiai. Tada parlėkėm į Kauną, kur ėjau į kitą dailę.( Jau net man juokingai skamba.) Toj kitoj dailėj uždavė dar kalną namų darbų ir ten šiaip sunku, bet labai fainai, nes iš kokių dvimpenkių žmonių septyni yra iš mano piešimo. Tai yra žiauriai gerai:) Tada po dailės su GGB važiavom į Akropolį pasiimt jo sesės, kuri buvo absoliučiai į jį nepanaši. Net keista. Po to atsiradau namie, kur supratau, kad mano katei tikrai atėjo poravimosi metas. Dėl to šią naktį miegojau maždaug valandą. Katė bėgiojo, šokinėjo, raitėsi, visą laiką miaukė ir mėtė ant manęs visus daiktus iš eilės. Dar reikia paminėti, kad kai katė atrija kailio kamuoliuką, ji ne gražiai atkosėja jį, kaip kad filmukai rodo, bet išvemia su šlykščiausiais garsais ir savo pietum/pusryčiais/vakariene. Tai, aišku, yra labai bjauru ir galėčiau to nerašyti, bet kad jau ir taip Daug Ko Galėjau Nerašyti, Bet Parašiau, labiau apsikvailinti negalima.
Taip kad šiandien yra mano vienintelė atostogų diena, o man skauda gerklę ir noriu miego. O šaunume.
O rytoj į mokyklą. Nekenčiu mokyklos.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą