Šukės

Kai man būna nesėkmių diena, tai būna tikra Nesėkmių Diena Iš Didžiosios Raidės. Pradedant tuo, kad aš vis dar sergu ir nors sekmadienį mamos gimtadienis, nesugebėjau dar pasigydyt. Bet ne tame esmė. Dėl bjauriausio šiandienos nutikimo kalta irgi aš pati. Mano katė visad daužo daiktus. Tėvai labai pyksta, nors patys turėtų suprast, kad nespecialiai ji tai daro. Bet taip nesveikai žiauriai pyksta. Todėl aš saugau labai, kad kažkas nesudužtų ir laimei jau kokius du mėnesius niekas nedužo. Tai va. Šiandien katė užšoko ant lentynos, kur daug visokių dūžtančių daiktų buvo. Tai aš, aišku nuėjau jos nukelt nuo ten. Paėmiau ir netyčia užkliudžiau kažkokį kvailą nuotraukos rėmelį. Tada su siaubu stebėjau, kaip tas rėmelis pradeda siūbuot, tada kiti daiktai nuo jo siūbuoja, galiausiai viskas griūva ir tokia labai graži keraminė žvakidė lekia žemyn, tada su klaikiu trenksmu tėškiasi į stiklinį staliuką (laimei jis nesudužo) ir šukės labai garsiai išlaksto po visą kambarį. Tada katė labai persigando ir atsispyrusi užpakalinių kojų nagais man į veidą nulėkė tolyn. Liko daug šukių ir daug raudonų rėžių man ant veido.
Smagumėlis.
Tada visai susišiko nuotaika ir viskas visą dieną sekėsi sumautai.
Bet paskui pažiūrėjau labai keistą ramų gražų filmą. Tokį apie senus gražius laikus. Ir kažkaip atsileido visi pykčiai ant viso pasaulio. Tas filmas gana ilgas buvo, bet aš sugebėjau net nejudėdama prasėdėt taip šiltai šiltai, nes katė irgi nutarė filmą žiūrėt, bet ištempė gal porą minučių, paskui susisuko į kamuoliuką man ant kelių ir pramiegojo.
Žodžiu, dabar viskas neblogai, bet įdomu, kas bus, kai tėvai pareis...