Žiauuuuru

O buvo taip:
Pagrindinį herojų - tokį nefainą ryžą vyruką - galima atsirinkti iš mano pasakojimų . Na, gal jis ir labai fainas, bet čia aš savo subjektyvią nuomonę išsakau. Tai va, tas, kur su tatuiruote ir gigantišku auskaru.
Šiandien baigėsi dailė, tapyba, kur GGB kažkaip siaubingai nesisekė, o aš sugebėjau pradėt iš jo juoktis ir negalėjau sustot. Buvo klaiku, bet ne tame esmė. (Nors slapta manau, kad jis manęs nekenčia dabar). Tai po dailės ėjom mes su juo į aikštelę, išėjom atsisveikinom ir pasukom į skirtingas puses, nes manęs labai netikėtai atvažiavo pasiimti. Įsėdau į mašiną, o mama ir sako: "tas iš jūsų dailės bernas?". Pasižiūrėjau ta kryptim, kur rodė ir pamačiau P. Sakau: "taip, o ką?". Mama: "tai jis kątik sudaužė kažkieno mašiną atbulas važiuodamas". Galvoju - nu, ką padarysi, visko pasitaiko, ypač kai galiniai tamsinti, o lauke tamsu... Bet įdomumo dėlei atsisukau pažiūrėt, kas ten nutiko. Pasižiūrėjau ir pamačiau GGB veido išraišką. Tokia stebėtina. Pavargusi, nelaiminga, bet išdidi. Na, čia jau reikia išskirtinių sugebėjimų turėt. Kaip jau supratote, žmogus, kurio labiausiai nemėgstu, kalė žmogui, kurį užvis labiausiai mėgstu. Čia jau irgi reikia turėt išskirtinių sugebėjimų, kad taip pataikyt.
Šiaip tai man gaila GGB, nes jam jau ir taip nesmagumo šiandien per gausiai. Nesvarbu, kad ten beveik nieko tai mašinai nenutiko, vis tiek nefainai.
Jam reikėtų katės:) Nes kai pareinu namo nelaiminga, pradeda toks mažas nelabai gražus kailio kamuolys glaustytis (arba kandžiotis, bet taip dar linksmiau), nuotaika iškart pasitaiso, praeina sloga ir šiaip:)