Vakar ryte trenkėmės Vilniun. Buvo šalta, norėjau miego, bet ta puiki kavinė, kuri turi labai daug žavesio ir Įvairių Knygų išgelbėjo nuo totalinio nuotaikos sušikimo.
Jaučiu, jei įstosiu į VGTU, ten praleisiu žiauriai daug laiko. Ir nesvarbu, kad ten buvau tik du kartus. Užtenka ir vieno karto, kad suprastum, kad kažkas tau tikrai patinka. Jau seniai nebuvau prisirišusi prie kavinės. Nes tą, kur buvo ant kampo tarp savanorių ir, atrodo, Ožeškienės (?) gatvių, ir kur vakarais penktadieniais gyvai grodavo džiazą, uždarė. Žodž. Tai labai apsidžiaugiau, kai mes atradom tą jaukią vietą Vilniuj.
Bet kai rytas būna geras, vakaras dažniausiai nenusiseka. VGTu dailė buvo visai nieko, nors užduotis man ir nepatiko, bet VDA KDI užsiėmimas mane išsunkė. Aišku, buvo ir gerų dalykų, visada būna, bet kai viskas užtruko Labai Ilgai ir kai Visi Užlindinėjo, mane paėmė siaubingas pyktis. Be to, aš pati suvokiu, kad nelabai gerai man toj kompozicijoj sekasi, bet kai kai kurias panas dėl Smarkiai Gilesnės Iškirptės geriau įvertina, tai nekoks jausmas. Ir dar keletas nemalonių dalykų buvo, bet nesakysiu, nes per daug žmonių skaito. O kai su sumauta nuotaika keliavau namo, buvo kaip iš kokio filmo kvailo. Einu tokia viena, sušalus, tamsu, lija... O aš, aišku, be skėčio. Kai tokios aplinkybės, visad apninka dar bjauresnės mintys. Be to, aš dar turiu išskirtinę savybę jausdamasi blogai prisiminti visus nutikimus, kai aš žiauriausiai apsikvailinau. Kitaip tariant, pati dar viską pabloginu. Nors nespecialiai, bet jausmas siaubingas. Taigi šeštadienis iš esmės buvo sumautas.
Bet šiandien buvo visai kitokia diena. Šiandien mano močiutės mirties keturnedėlis (keturis savaitės). Tai rytas bažnyčioj, kapuose buvo rimtas kaip ir pridera, bet paskui kai visi suėjo pietauti, aš, Indraja ir dėdė Dundė (toks jis ir dėdė - dvimtrijų metų) atsidūrėme vienam kampe, kartu dar ir su "Žalių devynerių" buteliu. Tieeek prisijuokiau... Mano dėdės bajerius arba tiesiog gyvenimiškus pamokymus, kuriuos jis, kaip vyresnis ir suaugesnis mums duoda, reikėtų surašyt į knygutę ir išleist. Paskui jie dar pas mus į namus atvažiavo ir baiginėjo "Žalias devynerias", kurios šiaip yra labai skanus sirupo nuo kosulio skonio gėrimas:)
Žaviai paprasti žmonės man patinka. Nors mėgstu ir pasikėlusius snobus. Ir su vienais ir su kitais jaučiuosi sava. Bet nei su vienais negalėčiau praleisti tikrai daug laiko. Kartais tiesiog reikia pakaitalioti.
Sesuo vėl susimetė su savo senu berniuku. Na, gal ir gerai, man jis vis vien labiausiai patiko iš visų variantų.
O mano pačios asmeninis gyvenimas? Et, per didelis susižavėjimas GGB prie gero tikrai neprives. Kol kas galiu tik spėlioti, koks juokingas ir nemalonus dalykas kada nors nutiks.
Bet nespėliosiu.
Nes labai nemalonu ir vėl pradedu prisiminti visus tuos didžiausius savo apsikvailinimus:)
Einu filmo žiūrėt.
GGB mėgstamiausias aktorius irgi yra Dž. D. Stebėtina:) Paprastai vaikinams jis labai nepatinka, nes visokio amžiaus moterys atiduotų Nežinau Ką už vieną vakarą su juo. O vyrai pavydi:)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą