Šiandien viena iš tų beprotiškų dienų, kai atrodo, kad visi, išskyrus mane, išsikraustė iš proto. Čia gal jau nuo vakar vakaro, kai GGB patraukė žemė. Šiandienos pasiutęs rytas su kalnais avarijų irgi labai pataikė į temą. Mokykloj buvo žiauriai keista ir - kaip visada - nefainai. Žiauriai nemėgstu mokyklos. Man ten eit yra kankynė. Kiekvieną dieną turiu labai prisiversti, kad nueičiau. Gal dėl to man taip ir važiuoja stogas. Nes per pamokas beveik nieko neveikiau, tik galvojau, kokie visi keisti. O parėjus namo (ėjau pėsčiom) pamačiau savo pamišusią katę, kuri tą nežinau iš ko paveldėjo, nors gal ir žinau. Katei užėjo gal nuobodulio priepuolis, gal kažkas panašaus, tai ji nutarė numesti ant žemės visus daiktus, kurie juda. Kitaip tariant, mano kambaryje absoliučiai visi paviršiai - stalai, kėdės, lentynos buvo tušti, o ant žemės buvo didelis kalnas gėrybių. Toks šiurpus, bet visai kietas vaizdelis. O tada dar banga keistos mano muzikos... Manau, kad mano dailės namų darbai bus prisipildę visos šitos nuotaikos. Turėtų būt visai gražu.
Man patinka muzika, kuri turi jėgos. Kai klausai jos, arba labai patinka, arba labai nepatinka.
Man dar patinka GGB, kuris manęs nemėgsta, bet čia jau atskira tema ir čia jai labai ne vieta.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą