Slėpynės

Pirma: kas man būna per hiperaktyvumo priepuolius, anksčiau žinojo tik Rugilė. Dabar žino ir daugiau žmonių. Ir GGB. Ir man siaubingai gėda, nes akivaizdu, kad jau pradedu per daug atsiskleidinėti.
Antra, šiurpina mintis apie dar didesnį šaltį. Vakar ir užvakar pasiekiau tą laipsnį, kai jau karšta nuo šalčio. Nežinau, kas šiandien bus.
O dar... Į dailę atėjo naujas vaikinas. Jo vardas nežinia koks, bet iš P raidės. Jis labai keistas. Pirma pamačiau jo auskarą, tik paskui jį patį. Tas auskaras tai... mano nykščio nago dydžio laaaaabai žvilgantis briliantukas. O pats žmogus didelis, platus, na, toks kažkuo primenantis Tikrą Vyrą Joną, tik kad plaukai ryži. O jo veido išraiškos pasipūtimas mane stebina. Nėra čia kuo didžiuotis, jei anais metais neįstojo... Nors kai pasakiau tai mergaitei, su kuria važiuojam šaštadieniais į Vilnių, ji sakė, kad "jo toks veidas". Buvo labai juokinga...
Kai dėl Tikro Vyro Jono, tai jis buvo vakar atėjęs į dailę. Pasakė, kad nebelankys. Gaila, man buvo linksma į jį žiūrėti:)
Dar vienas dalykas - keisti žmonės kažkodėl neįdėjo dar naujausios heroes serijos į FTP. Man truputį pikta, nes tai yra tikrai mėgstamiausias mano serialas. Vienareikšmiškai.
Ir šiandien buvo kvailos ilgos lietuvių pamokos, kurios išsunkė mano smegenis, ypač tada, kai mokytoja kažką kalbėjo apie tai, kad "kai kuriems visiškai nerūpi" ar kažkaip panašiai. Taip, man visiškai nerūpi. Na ir ką man dabar daryti? Tegul džiaugiasi, kad išvis į pamokas ateinu. Ghrrrr. Bet sugebėjau net kažkaip užsisvajoti ir žiūrėti pro langą. Tada sugalvojau, kad norėčiau turėti laisvą vakarą, gal šeštadienio, tada jaukiai kažkur įsikurti, gal kokioj senamiesčio kavinėj, gal pas namie su filmu įdomiu, arba šiaip bet kur, tik ne lauke:) Nes GGB klausimas "o tarkim ar tu šeštadieniais nesitūsini?" ne tik sukėlė man begalinį juoko priepuolį dėl savo formuluotės, bet ir privertė susimąstyti, nes aš juk atsakiau "ne". Nes kai turiu laiko, ruošiu namų darbus. Arba piešiu. Bet piešimas tai irgi namų darbai. Arba juokiuosi iš sugedusio kompo ir kvailo katės žvilgsnio, nes ji dabar slepiasi už ekrano ir galvoja, kad jos nematau. Iš tiesų tai nematau tik jos nosies galiuko, bet visa kita (gigantiškas jos užpakalis ir menkos likę kūno dalys) kyšo:)
Ir aš labai labai laukiu dailės. Ir nors dailėj savo savitumus reikia smarkiai slėpti ir nuo savęs, ir, Ypač Nuo Kitų Ir Nuo Patys Žinote Ko, Nes Man Jau Ir Taip Gėda, bet šiandien tapyba - mėgstamiausia mano savaitės dalis. Ir nors per piešimą galima žavėtis žmonių rankomis, kartais aš per daug užsižaviu ir suprantu, kad nelabai ką pati veikiu. O tapyba man pats pats smagiausias dalykas. Man patinka net dažų kvapas. Anksčiau mano kambarys kvepėdavo dažais. Dabar nebėra laiko. Bet tas kvapas... mm.
Ate.
Narkomanė eina valgyt persimonų, uostyt dažų ir toliau slapukauti.
P.S.noriu lankyt šokius, bet ne kvailą linyhopą, kur eina VISI, o normalius, pramoginius. Bet mergaitė, su kuria šeštadieniais važiuojam į Vilnių (ji pamažu tampa mano proto balsu) priminė, kad Laiko Nėra. Ir dar - arba aš išsigalvojau, arba ji tikrai dar pasakė "jiegu rasi laiko, tai ir man paskolink", bet dėl šito tai nesu tikra, nes mano fantazija beribė, o atmintis atvirkščiai:)