2009 m. vasario 22 d., sekmadienis

Piešimas ir tapyba

Absoliuti dauguma mano pažįstamų žmonių yra matę mano paprastus piešinius. Tuos, su paukščiukais, gėlytėm ir panašius. Na, maždaug tokius, kaip tas, kur mano blogo antraštė yra. O beveik niekas, išskyrus mano dailės draugus, nematė mano akademinių piešinių. Tai dabar, kadangi jau dvi dienas mano kompe sukasi Mamma Mia garso takelis, o aš su fotiku beviltiškai vis labiau nervuodamasi strikinėju aplink kulmaną (nes ant jo labai patogu piešinius klijuot), galiu parodyt kažkiek.
Pradžiai tai pasakysiu, kad teisingai nufotografuot pieštuku pieštą darbą yra nesveikai sunku, abejoju, ar man pavyko nors vieną gerai nufotografuot... O piešinių pas mane ne vienas, ne du ir ne trys šimtai, tai galų gale dar atsirinkt reikia, nes kad visus nufotografuot tai... na, nelengva būtų.
Pats pirmasis - numylėtasis mano Gattamelatas.



Šitas tai Seneka, mano piešime plačiau žinomas kaip Riebaluotaplaukis. Bet labai įdomi galva, smagu piešt, kai toks išraiškingas žmogelis.



Cezaris toks nutekintas nuglostytas visas. Bet ta galva taip ir atrodo...



Antinojus ir jo plaukai žudikai. Jei gauni profilį, tai pusę laiko ir prasikrapštai prie tų nelaimingų plaukų. Bet šiaip faina galva. Piešiau jį per KTU stojamuosius, tai visai apsidžiaugiau tokią paprastą gavus.



O čia jau iškart matosi, kad kitas stilius, nes anie - gipsinės galvos, o čia gyvą modelį pasodino. O jis ir juda ir šiaip - net kvėpuojant keičiasi kaip atrodo, tai baisiu graičiu reikia piešt... Bet taaiiip patiko ir net visai neblogai nusisekė.



Vienas iš pačių pirmų piešinių studijoj, tai toks gal ir ne itin geras:)



O čia kaukolės:) Mes jas mintinai piešėm, įsivaizduojat? Kasmet duoda dėstytojas tą užduotį, nes (labai teisingai jis sako) - kaip jūs žmogų nupiešit, jei nežinot, kas viduj yra. Bet dabar kai pagalvoju, tai ir galvas visas, ypač Hermį ir Venerą laisvai iš atminties nupieščiau.



Toliau tapyba. Kiek akademiniai mano piešiniai, tiek tapyba neakademinė:) Daug labiau mėgstu tapyt nei piešt, todėl visiškai kitokie darbai :)

Kad nebūtų tokio baisaus peršokimo nuo piešinių, tai pradėsiu akvarele, nes akvarelė man nesveikai sunki technika, tai neatsileidau ir nepabėgau taip baisiai nuo piešinio, kaip guaše. Nepatiko man akvarelė iš pat pradžių, bet liepė dėstytojas ir viskas :) Tada dar galvojau stot į VDA, o ten per stojamuosius reikia akvarele liet, tai ir neišsisiuksi nuo jos.
Beje, kai sakiau, kad sunku nufotografuot piešinius, tai tapybos darbų tikrai neįmanoma normaliai nufotografuot. Visiškai kažkokios neaiškios naujos spalvos atsiranda ir paskui tenka pasidėjus prie kompo originalą bandyt nuotrauką pritempinėti iki teisingo varianto. Boooring.



O dabar guašas. Jeigu ką, tai mes ne iš galvos čia tapėm, o natiurmortas būdavo sustatytas. Kiekvieną pastatymą paprastai tapydavom bent du kartus per užsiėmimą. Vieną horizomtąlų, vieną vertikąlų, toliau - laisvai, nors ir įstrižai. Kuo toliau, tuo geresni, laisvesni darbai gaunasi. Nors kartais būdavo, imdavo ir papokštaudavo dėstytojas, padėdavo kokią draperiją, kurios spalva nesumaišoma ir mes bevilštiškai visas tris valandas gadindavom darbą bandydami atrasti tą spalvą, tai tais kartais tik vieną darbą dažniausiai tesuspėdavom...



Šitas ir praeitas darbai baisiai gerai parodo, kaip pasikeičia pirmą ir antrą kartą tapomas tas pats pastatymas.






O šituose dviejuose matosi, kaip neišeina normaliai nufotografuot. Vienas - su blykste, kitas be, bet prieš tai buvusiam daiktai geri, bet fonas kvailioja, o šitam daiktai kažkokie spalvas praradę, bet fonas teisingas. Va, kad sujungus abu, tai gal ir išeitų panašus į tikrą darbas.





Baisiai neįdomu buvo laukt, kol paveikslėliai susikraus, užtrukau virš valandos... Bet prie fotkinimo užtrukau belekiek kartų daugiau, tai nesąmonė būtų neparodyt po tiek darbo nors keleto darbų.
Dar reikia pasakyt, kad nesvarbu, kad čia rodau savo darbus, anaiptol nesakau, kad jie geri yra. Aišku, ir ne žiauriai prasti:)
Ir jei kas nors irgi piešia ir darbai neištempia iki mano lygio, tai labai didelių problemų bus per stojamuosius kur nors, bet dar yra laiko pasitempt. Jei darbai mano lygio, tai laikykit tokį lygį ir bet kur įstosit, tik negalima atsipalaiduot JOKIU BŪDU, nes net kokią savaitę nepiešus LABAI pasijunta. O jeigu geresni darbai nei mano, tai tada užsimerkus bet kur įstosit. (Lietuvoj, aišku).
Sėkmės.
Hm, dabar perskaičiau, ką parašiau, tai kažkaip pasipūtusiai nuskambėjo viskas. Nelabai gerai, nes nenorėjau taip, bet man bėdos su žodžiais, tai sori...

1 komentaras:

  1. ja, pasiputusiai:) na bet "kas suniui uodega pakels,jei ne jis pats" kaip sako mama ar tai dar kazkas:D.o siaip tai graazuuu.;3

    AtsakytiPanaikinti