Ryte balsuosi, vakare nealsuosi

O kitaip tariant pavadinimo įrašui galvojimas turbūt pats kvailiausias užsiėmimas. O ryte balsuosi vakare nealsuosi tai partizanai rašė, kai rinkimai buvo.
Daug čia buvo, kol nerašiau ir ryškiai jau pusę (jei ne daugiau) pamiršau. Taigi:
• Mano laiptinėj buvo vestuvės. Jau iš vakaro girdėjau iš pirmo aukšto keistus bildesius, bet pas mus dažnai kažkas rėkia, daužo ką nors ar panašiai, tai nelabai ir kreipiau dėmesį. Matyt ten pasiruošimai buvo, o kitą rytą visas pirmo aukšto koridoriaus grindis nubarstė senais rubliais. Bet padengta buvo ABSOLIUČIAI VISOS GRINDYS ir dar ant visokių daiktų, pašto dėžučių ir šiaip visur buvo prikritę. Taaaiiiip pritrenkiančiai atrodė... Jei atvirai, tai mano pirma kvaila mintis buvo, kad laidotuvės, bet pakankamai greitai sumečiau, kad ups, per laidotuves juk eglių šakeles barsto, o ne pinigus. Šiaip tai pirmą kartą matau tokį dalyką, gal čia koks rusų paprotys, nes jei ką, tai pas mane name vieni rusai, kaip ir visuose naujininkuose. Žodžiu, nugriebiau keletą tų rublių (jie labai kvepia pelėsiais) ir jei mano skaneris su manim pradės draugauti, įmesiu.
• Buvau koncetre filharmonijoj. Toks labai keistas koncertas, pusė labai nepatiko, pusė labai patiko. Pradžiai tai būtina pasakyt, kad aš neturiu jokio muzikinio išsilavinimo, pianimu išmokau grot pati, tai teoriškai išvis neturiu teisės kažko kritikuot, bet kita vertus, kadangi moku grot, tai ir suprantu visus tuos terminus, be to, tikrai labai mėgstu klasikinę muziką ir sugebu pasakyt, kada, tarkim, vienas pianistas kūrinį atlieka, kada kitas tą patį. Aišku, čia normaliem žmonėm savaime suprantama, bet aš dar ir absoliučiai neturiu klausos, tai man čia didelis pasiekimas. Taigi. Pirmoj daly grojo kažkokia smuikininkė ir kažkoks pianistas. Pianistas tai nieko, man turbūt visi kūriniai pianinu gražiai skamba, bet smuikininkė... Sori dabar už savo išsilavinimo stoką, bet tokių bjaurių kūrinių dar turbūt negirdėjau. Čia buvo tokie labai modernūs, techniškai baisiai sudėtingi, matyt kokiems konkursams labai tinkantys, bet tikrai jau ne žmonėms klausyti. Nes tarkim kaip seni kompozitoriai kūrė harmoniją, tai čia visiškai priešingai, eina ant kažkokių baisių ausį rėžiančių disonansų, net nupurto dabar prisiminus. Tikrai labai labai sunku klausyt, visa salė muistėsi savo kėdėse. Dar: taip baisiai grojo ta smuikininkė, kad moterį, kuri sėdėjo prieš mane ištiko epilepsijos priepuolis. Tai paskui taip nemalonu buvo...
O antra dalis tai... Kiek pirma nepatiko, tiek antra patiko. Grojo labai jaunas latvis pianistas. Ūgis kokie du metrai, tai labai juokingai atrodė visi judesiai jo :) Šitas tai ohoho kaip grojo. Baisiai charizmaatiškas, labai daug maivosi, bet nepaprastai gerai groja. Pasiėmęs mažai žinomus, bet efektingus kūrinius, tokius labai smarkius ir pats jis dar jėgos prideda, be to iš fortepijono tokius garsus išleido, kur aš gyvenime negirdėjus. Nežinau, su kuo palygint, gal panašu būtų, kai skrenda kur nors netoli lėktuvas ir viskas dreba taip – ne ūžimą girdi, bet tokį oro vibravimą. Aišku, baisiai visiems patiko, ir prašė pakartot visi, tai vaikinukas, kadangi jaunas, nesibrangino labai ir suskėlė dar su labai vykusius trumpus kūrinukus. Manau, jam pačiam buvo smagu, kad taip visiems patiko...
O grįždama namo dar kartą pasidžiaugiau savo gyvenama vieta. Nes parėjau namo per penkias minutes, o jeigu toliau būtų? Tai būtų tie visi nefaini dalykai – kviestis taksi, nervuotis, ar nepavėluosi, pinigus mokėt taksi, o po koncerto dar ir sunku būtų taksi gaut, nes visiems reikia vienu metu... O čia :) Op ir namie...
• Supratau, kodėl mano laptope neveikia p klavišas, o ir kiti ženklai kartais atsisako draugauti. Jeigu ką, tai visas p raides šitam tekste crtl-v sudėliojau. Tai va, kažką palikau siųstis ir palikau atvertą kompiuterį, bet kad labai nešviestų, privėriau ir palikau kokių trisdešimties laipsnių kampu. Išėjau virtuvėn, tada sugrįžtu po kokio pusvalandžio iš žiūriu – iš vieno krašto tokios Betmeno ausųtės kyšo, iš kito uodegos galas ir koja pūkuota. O iš kompo tokie keisti garsai sklinda, kai jam nepatinka kas nors, koks vienas klavišas užspaustas ir toks dindindindin nesibaigiantis. O katei tai ten šilta matyt. Turbūt jau ne pirmą kartą čia miega, tik pirmą kartą pričiupau.
• Buvau Kaniavos koncerte (čia Kaune). Kaniava kaip visad baisiai panašus į zuikutį. Ir tas indėnas jo gitaristas... :) Mes vėl gavom nemokamai bilietus. Čia jau kaip tradicija, nes kiek dabar per pastaruosius kelis mėnesius renginių kokių nors buvo, įskaitant ir kątik aprašytą filharmoniją, tai nei į vieną eidami nieko nemokėjom. Ne, čia ne aš ir ne Indraja gerai prasisukam, tėvai gerai prasisuka :) Labai praktiška, sakyčiau, ypač vargšams studentams (čia aš apie save).
• Buvau knygų mugėj. Kaip nebūsiu... Ten man viskas patinka, net kvapas toks specifinis yra. O kai važiavau į Vilnių, buvo Labai Ankstyvas šeštadienio rytas, toks žiauriai ankstyvas, kėliaus gal pusę penkių, tai pirmą kartą mačiau moterį autobuso vairuotoją. Mieste, aišku daug jų, bet turiu omeny Kaunas – Vilnius autobusą. Labai pralinksmino tokio vyro (prieš kurį apsikvailinau, nes jo paklausta nežinojau nei kiek autobuso, nei kiek traukinio bilietas kainuoja...) reakcija: pamatęs vairuotoją, pasakė „vajėzus, boba už vairo“. Ir tikrai truputį įdomiai vairavo ta moteris. Dažnai važiuodavo viduriu kelio, tvarkingai būtent ant tos skiriamosios juostos. Ir dar vis rodydavo posūkį, bet niekus nesukdavo. Bet nieko, kadangi buvo tikrai labai anksti, nebuto mašinų beveik išvis.
• Išsiaiškinau, kam greitkelyje Kaunas – Vilnius yra keisti apšviesti kelio ruožai, kai šalia nei miesto, nei nieko nėra, tik miškas, na, bent jau kam skirtas vienas iš jų. Vienoj pusėj yra savartynas, kitoj pusėj miške šalaškėse bomžai gyvena. Tai jie ir eina per autostradą vis, nors aš tai nei karto nesu mačius, bet vis tiek – valstybė saugo bomžus. Čia visi gerai žino, kurioj vietoj, nes kai šilta būna, tai iškart pasijunta, iš kurios pusės vėjas pučia:)

Uf, daug čia visko prirašiau, turbūt pirmą kartą tiek, bet kad labai produktyvus metas.

Dar papildysiu: eilinį kartą nesižaviu paštu. Čia prieš kelias dienas gavau kvietimą ateit į paštą pasiimt registruotą laišką. Visų pirma, tai Kaune registruotus laiškus atneša į namus, antra, tai gavau ne viena kvietimą, o tris, vienas pirmas išrašytas prieš pusantros savaitės, kiti - pakartotiniai. Bet esmė tame, kad aš kasdien tikrinu pašto dėžutę, ir visus tris man atnešė kartu. Štai kaip naujininkuose nešamas paštas.