2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis

beje

Pamiršau į aną įrašą įdėt savo ketvirtadieninių nuo ryto iki vėlaus vakaro trunkančių paskaitų konspektų nuotrauką. Atpratau, pagal teisybę, ką nors rašytis, nes viskas internete, be to, auditorijose pritemdo šviesas, kad pateiktis geriau matytųsi, bet tas pritemdo realiai reiškia išvis išjungia, tai galas gali miegot ir rašytis nieko neišeina. Tai mano ranka automatiškai paišo, ką daugiau daryt:)
Paskui įjungia šviesą ir pamatai, ką nupiešei:) Atrakcija!

00

Buvau Disnėjaus "Beauty and the beast". Brodvėjaus miuziklas, gastroliuoja dabar UK. Bilietą nusipirkau prieš du mėnesius, tai bent jau širdies neskaudėjo, nes pinigai seniai išleisti (o kainavo tai ojojoj kaip daug).
Bet žodžiu. Tikrai verta - taiiip labai patiko... Ne vien pats miuziklas - aišku, kad jis būtų patikęs, aš juk Disnėjaus fanė pamišusi, be to Brodvėjaus stilius yra wooow. Pats renginys, vieta, kur buvo - operos teatras, žmonės pasipuošę (neapsikvailinau visai užsidėjusi kablus ir savo šimtadienio suknelę - kiti irgi vakariniais rūbais buvo). Apie patį teatrą dar:
neėmiau fotoaparato, tai iš interneto dedu porą nuotraukų, deja, mažučių ir nelabai kokios kokybės, bet bendras vaizdas matosi -


Žodžiu, raudoni kilimai ir taip toliau. Labai teatriškas ir truputį kaip iš pasakos. Bet ir Brodvėjui kai su Indraja ėjom New York'e, buvo raudoni kilimai ir šiaip prašmatnu, tik tiek, kad čia pastatas antram dešimtmety statytas, tai žymiai puošnesnis ir toks šventiškesnis visas. Smagu toks pabėgimas nuo klaikaus oro, kuris niūrią kažkokią nuotaiką varo. Ir šiaip pastaruoju metu darbo truputį per daug, kad galėčiau susidorot. Tik truputį, bet ir to trupučio pakanka, kad erzinančiai pradėčiau nieko nespėt.

Bet visokiais niekais prasilinksminu save, pvz dabar žiūrėjau per bbc laidą iš serijos apie art deco, tai vienas kadras labai patiko:
Cha, Kaunas, o ne Vilnius:)


Kitaip tariant, kas bus, tas bus, bet Austėja nepražus.

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

angliškas oras

Atėjo ir pas mus tikras ruduo. Prieš kokią savaitę - dvi, džiaugiausi visai, girdėdama, kad Lietuvoj šalta ir vos ne žiema, o pas mus - plius šešiolika. Ne vasara, bet ir nešalta.
O dabar jau ateina tie Holmso stiliaus rūkai ūkai ir darganos. Lija klaikiai daug, vėjas tolygus audrai (iš skėčio nelieka nieko), o kai nelija, tai tokie rūkai drėgmės pilni visur kabo ir kažkokią makabrišką nuotaiką kuria. Kai buvo Gajaus Fokso naktis, lijo labai, bet visur vis tiek pilna laužų buvo. Tada tai iš vis kaip iš siaubiako vaizdas:) Bet bent jau įdomu gyvent, negaliu skųstis.

Įdedu keletą nuotraukų: pirmiausia tai kaip koridoriuje galima atskirt, kur azijietės gyvena - jos visos batus laiko už durų. Čia tik pora matosi, reiškia, kitos kažkur išėję, nes daugiau jų gyvena mano koridoriuj.


Toliau - ko reikia niūrių angliškų dienų praskaidrinimui:)) Gavau siuntinį su daug visokio gėrio, bet geriausia tai šitie dalykai:)


O čia mano bendrabutis ir tie rūkai ūkai. Nelabai matosi nuotraukose, tiesą pasakius. Nemoku naktį fotografuot.


2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

šiandien

Kas seniau buvo, tai bala nematė, nes per praeitą savaitę tiiiiek pavargau, kad nėra žodžių. Pirmadienis irgi klaikiai varginanti ilga galvos skaudėjimo diena buvo, nes pridavėm savo projektus ir turėjom išklausyt, kaip dvi grupės pristato saviškius. Tai nuo ryyyyto iki vaaakaro. Taip pavargau, kad antradienio rytą, kai reikėjo keltis į dirbtuves eit, tris kartus spaudžiau "atidėti" telefone pypsint žadintuvui, kol galiausiai smigau ir atsibudau kažkur pirmą valandą dienos. Nežiauriai gerai, kad praleidau, bet ką padarysi, reikės su kita grupe eit.

Po to dar turėjau vertimą skubų (čia vakar), tai šiandien iki penkių ryto verčiau, o po to vėl visa diena paskaitų.

Bet šiaip nors ir kokia pavargusi šiandien atėjau į paskaitas, kažkaip labai prablaškė, nes super įdomu buvo.
Visų pirma tai šiandien puikusis oras. Maždaug kas trečią dieną Mančesteryje būna giedra ir labai šilta - nereikia jokio viršutinio rūbo. Tai šiandien tokia diena - graži, be vėjo...
Antra, šiandien nei vienos paskaitos nevedė tokia pikta moteris, kuri paprastai aiškina, kaip ji mūsų nemėgsta ir įvaro stresą ir šiaip visokius kompleksus.
Taigi pirma paskaita buvo apie darbą dirbtuvėse, kaip naudotis mašinomis ir apsauginiais visokiais daiktais. Kiek supratau, iš esmės jose yra visokių kalibrų pjūklai pjūkleliai, todėl tikrai žiauriai pavojinga ir jeigu užsižiopsosi, gali būti labai rimtų bėdų.

Po to buvo fantastiškai informatyvi paskaita apie filmų kūrimą. Kaip dalį darbo atsiskaitymui mes turime pateikti minutės ilgio filmuką. Daugumai, turbūt, kaip ir man, problema yra ne ką parodyti jame (nors ir apie režisūrą kalbėjo), bet kaip sumontuoti visą tą gėrį. Labai daug pasakojo, sužinojau, kad mūsų fakultetas turi profesionalias montažines su super duper visokiom programom, plius yra kas pamoko jomis naudotis, reikia tik iš savo tutor išsiprašyt raštelį, kad tau tikrai to reikia paskaitoms, ta prasme, bet kas kad neateitų. Beje, buvo baisiai juokinga, kai pateikė gale paskaitos dėstytojas sąrašiuką filmų, kuriuos galima būtų pasižiūrėt ir pasimokyt režisūros ir kameros darbo, tai aš didžiąją dalį jų mačius, plius yra keletas rusiškų, tai kai anglai aikčiojo wtf, buvo labai smagu man:))

Po to turėjom architektūros istorijos paskaitą apie Amsterdamą, kad man nelabai aktualu, nes aš nevažiuoju ten. Labai gerai tas neaktualumas matosi pasižiūrėjus į tos paskaitos užrašus:

O galiausiai buvo superinė humanities paskaita su kažkokiu hiperaktyviu dėstytoju. Negana to, kad šiaip įdomi ji buvo, paskaitos pabaigoj dėstytojas sako: "Padarykim dabar eksperimentą. Kai aš pasakau sutartą žodį, visi tyliai išeinat į foje, ten padėti tam tikri daiktai su jūsų vardais. Susirandate savo vardą, atsistojate šalia daikto, kai aš pasakau kitą sutartą žodį, pasiimat savo daiktą, sušunkat vardą ant greta esančio daikto, jeigu jo niekas nepasiima ir staigia dingstat namo. Taip sužinosim, ko šiandien nėra paskaitose". Gavom po knygą apie ką nors su architektūra susijusio:) Baisiai kietai...

2009 m. spalio 25 d., sekmadienis

Pasiiiiilgau savo katėėėės

Man atrodo, aš truputį persidirbau. Damušiau prieš porą valandų savo maketą, nufotografavau dienos šviesoj (tokia užduotis buvo), po to kurį laiką tvarkiau nuotraukas - dabar reikia važiuot į biblioteką spausdinti. Laimei, dirba ir savaitgaliais ir iki gilios nakties. Bet svarbiausia, kad suspėjau, nes kažkaip nebuvau pagalvojus apie laiko sukimą ir iš ryto buvo truputį siurprizas, kad turėsiu valanda mažiau dienos šviesos.
Bet čia ne esmė.

Esmė tame, kad pasilgau labai savo katės... Porą metų aš su ja nebuvau išsiskyrus ilgesniam laikui nei kokia savaitė, tai dabar labai sunku. Ir nors nesu tokia jau touchy feely su žmonėm bendraudama, savo pūkų šmotą labai mėgstu.
Įdedu katės nuotraukų.
Sori už kokybę ir už jovalą mano kambaryje:) Mūsų dėstytojai sakytų, trash background:)




2009 m. spalio 24 d., šeštadienis

kibirai

Toliau baisiais tempais dirbu prie savo projekto, truputį atsipūsiu maždaug pirmadienio vakarą, nes baigiam šitą, o naują pradedam po dviejų savaičių. Taip gausis dėl to, kad važiuoja visas kursas į Amsterdamą. Aišku, yra ir apie trisdešimt nevažiuojančių (tame tarpe pinigų taupymo sumetimais aš ir dar viena lietuvė). Kiti kur nevažiuoja, tai dėl to, kad negavo vizos. Bet mums atostogaut neleis, turėsim važiuot į Liverpoolį ir daryt daugmaž tokias pačias užduotis, kaip tie, kur Amsterdame - eskizų knygutė pilna, nagrinėjimas pastatų, nuotraukos ir filmas. Skamba gal ir smagiai, bet darbo bus NESVEIKAI daug. Bet bent jau neskausminga piniginiu aspektu, priešingai nei šitas projektas...:)

Vakar buvo Lietuvių susitikimas, mes, architektės, neilgai buvom, kažkur tris valandas, nes girdėjom, kaip namie projektai verkė, laukdami mūsų pareinant. Bet kiek buvom, tai žiauriai fainai... Stebėtinai daug susirinko žmonių, barą turėjom praktiškai vien tik sau, nes jame dirba panelė, kuri viską organizavo. Ji dabar kuria Lithuanian Society univere, kas irgi yra super idėja. Gavom nemokamai šampano, ir ne po vieną taurę :D Čia irgi dėl to, kad ji dirba ten.
Žmonių labai visokių. Yra ir geziukų, fyfučių, yra ir super moksliukų, yra ir atsipūtusių. Tikrai labai įdomu buvo. Noriu dar. Ir noriu, kad nereikėtų anksti išeit dėl darbų krūvos...
Dar tam susibuvime buvo vienas toks nutikimas, kuris labai pralinksmino mane. O buvo taip: vienas labai artistiškas trečiakursis gal valandą kažką pasakojo nesustodamas. Taip gavosi, kad aplink jį susibūrė ratukas merginų, tame tarpe ir aš. Nepatiko man jis, bet kai žmogus daro tokį teatrą, verta pasimokyt ir šiaip įdomu:) Tai stoviu, šypsausi ir klausau, tada girdžiu, ką man už nugaros šnibždasi keli kiti bernai. O kaip jie pavydėjo jam, kad būrį panelių sutraukė! Tada pradėjo ten piktai kažką apšnekinėt, taip kaip moterys kartais daro... Aš vaidinau, kad nieko negirdžiu, bet taaaiiip linksma buvo... Niekada negalvojau, kad bernai taip pat pavydi ir pletkina. Labai pakėlė nuotaiką, nors iš šiaip linksma buvo:)

Ir dar - apie Mančesterio oro įpatumus. Dar šitokio lietaus, kiek peržiūrėjau blogą, nebuvau aprašius, nežinau, kodėl, nes jis tiesiog fenomenalus. Šiandien vėl jis mane užklupo, tai būna maždaug taip: eini eini, oras normalus, ta prasme, nėra, kad visiškai giedra, bet ir nėra taip apsiniaukę, kad jau būtų lietaus nuojauta. Su prageidruliais, kitaip tariant:) Tada staiga (staiga yra labai svarbus žodis) pakyla nesveikai smarkus vėjas ir per kokias trisdešimt sekundžių ant tavęs išpilamas bliūdas vandens. Tada nustoja lyt ir lieki kiaurai peršlapus, kartais net nesuprasdama, kas čia buvo. Jokioj šaly dar nemačiu tokio tipo lietaus... Neįmanoma net skėčio išsiskleist, pirma, dėl to, kad netikėtai užklumpa ir trumpai trunka, antra, dėl to, kad baisus vėjas pučia.

Žodžiu, įdomiai aš čia gyvenu.



Čia pati geriausia šitos dainos versija ever.

2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

-

Laikas vėl kažkur nusprogo, atrodo, kad darbo tik daugėja ir daugėja, net savo džiaugsmą vakarienę šiandien praleidau.
Šiandien studijoje įsišnekėjom ir sužinojau, kad vienas grupiokas, kuris praeitą savaitę praleido paskaitas, sirgo tuo apšnekėtu kiaulių gripu. Pasirodo, arčiau viskas yra negu tikiesi. Labai įdomių dalykų pripasakojo. Sakė, kad jausmas kaip sergant laabai sunkiu gripu, tik kad visą laiką būni delirious. Ta prasme, prasidėjo viskas nuo to, kad pasijuto truputį pašalęs ir išėjo į parduotuvę nusipirkt ko nors nuo peršalimo ir nerado kelio namo, nors ta parduotuvė gal už penkių minučių buvo. Klaikokai skamba. Dar pasakojo, kaip gydėsi. Gavo specialių vaistų, kuriuos reikėjo gerti kartu su visais paprastais vaistais nuo peršalimo, kitaip tariant, jie negydė pačio gripo, bet stabdė viruso plitimą. Bet bėda tame, kad tie vaistai pasunkino simptomus, kitaip tariant, jeigu iš pradžių skaudėjo gerklę, tai paskui išvis negali prašnekėt, o ką jau kalbėt apie buvimą delirious....

O iš linksmesnių dalykų - šiandien vis dar labai šilta, saulė šviečia ir kažkaip vis pamiršdavau parašyt, kad Mančesteris turi raitą policiją, nežinau, ar visur, bet bent jau studentų miestelyje patruliuoja raiti:) Labai man juokinga, kaip jie rodo posūkius - rankomis, kaip dviratininkai:)