2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

prietaisų gadinimas

Čia neseniai pasakojau, kaip mano laiptinė buvo nubarstyta pinigais ir žadėjau įdėt, kai tik susitvarkysiu su skaneriu. Tai šiandien po ilgos kovos pagaliau įveikiau jį, supratau, kad didžioji bėda buvo kvaila picasa programa. Oi, niekad daugiau jos nei pėdsakų nebus mano kompiuteryje. Nes veikė veikė normaliai, tik paskui vieną dieną absoliučiai nei iš šio nei iš to pasakė, kad daugiau nepriims mano įsakymų. O aš, vargšė, galvojau, gal super duper kietą skanerį sugadinau ar ką. O ne, jis per daug kietas, kad sugestų - spausdina tokias nesveikai kokybiškas nuotraukas.
Tai va, pinigai čia:



O toliau Labai Rimta Idėja aka Mano Naujausias Gyvenimo Planas. Ok, ne viso gyvenimo, tik nelabai tolimos ateities - University of Florida. Čia magistrui arba mainams, arba ir tam ir tam. Argumentai už: tikrai geras universitetas; Florida - turbūt labiausiai patikusi vieta pasaulyje, (o aš visai nemažai keliavus, jei ką); idealus fantastinis klimatas; anglakalbė šalis, nereikės kokios nesąmonės dar mokytis; geriečiai žmonės ir taip toliau, bet jaučiu visi šitie sutelpa prie "man labai patinka Florida". Ai, dar ten netoli yra Disneylandas, tai didžiulis pliusas, nes aš nesuaugus ir niekad nesuaugsiu, jei kalba eina apie Disneylandą. Prieš: laaaaabai brangu. Aišku, jei mainuos būčiau, tai nereikėtų mokėt tos baisios sumos už mokslą, bet į mainus išvažiuot tai kaip saldainio duot paragaut truputį, o paskui atimt ir piktai juoktis. Taigi labiau linkstu prie magistro. Ir, jaučiu, imčiau ne gryną architektūrą, kaip kad dabar studijuoju, bet kokį historic preservation ar pan.
Šiaip tai pirma reikia bakalaurą pabaigt, juk dar nežinau, kaip ir kur baigsis čia viskas, taigi kol kas mano naujas planas yra svaičiojimų lygyje.
Einu dabar savo piešinių į portfolio UK universitetams fotkint, gal įdėsiu keletą, jei pavyks normaliai nufotografuot, nes fotiką man atvežė, bet pakrovėjo tai ne:)
Pabaigai dedu ne University Of Florida logo, bet jų komandos Gators logo, kuris daug labiau žinomas ir daug geriau reprezentuoja universitetą.

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis

Ryte balsuosi, vakare nealsuosi

O kitaip tariant pavadinimo įrašui galvojimas turbūt pats kvailiausias užsiėmimas. O ryte balsuosi vakare nealsuosi tai partizanai rašė, kai rinkimai buvo.
Daug čia buvo, kol nerašiau ir ryškiai jau pusę (jei ne daugiau) pamiršau. Taigi:
• Mano laiptinėj buvo vestuvės. Jau iš vakaro girdėjau iš pirmo aukšto keistus bildesius, bet pas mus dažnai kažkas rėkia, daužo ką nors ar panašiai, tai nelabai ir kreipiau dėmesį. Matyt ten pasiruošimai buvo, o kitą rytą visas pirmo aukšto koridoriaus grindis nubarstė senais rubliais. Bet padengta buvo ABSOLIUČIAI VISOS GRINDYS ir dar ant visokių daiktų, pašto dėžučių ir šiaip visur buvo prikritę. Taaaiiiip pritrenkiančiai atrodė... Jei atvirai, tai mano pirma kvaila mintis buvo, kad laidotuvės, bet pakankamai greitai sumečiau, kad ups, per laidotuves juk eglių šakeles barsto, o ne pinigus. Šiaip tai pirmą kartą matau tokį dalyką, gal čia koks rusų paprotys, nes jei ką, tai pas mane name vieni rusai, kaip ir visuose naujininkuose. Žodžiu, nugriebiau keletą tų rublių (jie labai kvepia pelėsiais) ir jei mano skaneris su manim pradės draugauti, įmesiu.
• Buvau koncetre filharmonijoj. Toks labai keistas koncertas, pusė labai nepatiko, pusė labai patiko. Pradžiai tai būtina pasakyt, kad aš neturiu jokio muzikinio išsilavinimo, pianimu išmokau grot pati, tai teoriškai išvis neturiu teisės kažko kritikuot, bet kita vertus, kadangi moku grot, tai ir suprantu visus tuos terminus, be to, tikrai labai mėgstu klasikinę muziką ir sugebu pasakyt, kada, tarkim, vienas pianistas kūrinį atlieka, kada kitas tą patį. Aišku, čia normaliem žmonėm savaime suprantama, bet aš dar ir absoliučiai neturiu klausos, tai man čia didelis pasiekimas. Taigi. Pirmoj daly grojo kažkokia smuikininkė ir kažkoks pianistas. Pianistas tai nieko, man turbūt visi kūriniai pianinu gražiai skamba, bet smuikininkė... Sori dabar už savo išsilavinimo stoką, bet tokių bjaurių kūrinių dar turbūt negirdėjau. Čia buvo tokie labai modernūs, techniškai baisiai sudėtingi, matyt kokiems konkursams labai tinkantys, bet tikrai jau ne žmonėms klausyti. Nes tarkim kaip seni kompozitoriai kūrė harmoniją, tai čia visiškai priešingai, eina ant kažkokių baisių ausį rėžiančių disonansų, net nupurto dabar prisiminus. Tikrai labai labai sunku klausyt, visa salė muistėsi savo kėdėse. Dar: taip baisiai grojo ta smuikininkė, kad moterį, kuri sėdėjo prieš mane ištiko epilepsijos priepuolis. Tai paskui taip nemalonu buvo...
O antra dalis tai... Kiek pirma nepatiko, tiek antra patiko. Grojo labai jaunas latvis pianistas. Ūgis kokie du metrai, tai labai juokingai atrodė visi judesiai jo :) Šitas tai ohoho kaip grojo. Baisiai charizmaatiškas, labai daug maivosi, bet nepaprastai gerai groja. Pasiėmęs mažai žinomus, bet efektingus kūrinius, tokius labai smarkius ir pats jis dar jėgos prideda, be to iš fortepijono tokius garsus išleido, kur aš gyvenime negirdėjus. Nežinau, su kuo palygint, gal panašu būtų, kai skrenda kur nors netoli lėktuvas ir viskas dreba taip – ne ūžimą girdi, bet tokį oro vibravimą. Aišku, baisiai visiems patiko, ir prašė pakartot visi, tai vaikinukas, kadangi jaunas, nesibrangino labai ir suskėlė dar su labai vykusius trumpus kūrinukus. Manau, jam pačiam buvo smagu, kad taip visiems patiko...
O grįždama namo dar kartą pasidžiaugiau savo gyvenama vieta. Nes parėjau namo per penkias minutes, o jeigu toliau būtų? Tai būtų tie visi nefaini dalykai – kviestis taksi, nervuotis, ar nepavėluosi, pinigus mokėt taksi, o po koncerto dar ir sunku būtų taksi gaut, nes visiems reikia vienu metu... O čia :) Op ir namie...
• Supratau, kodėl mano laptope neveikia p klavišas, o ir kiti ženklai kartais atsisako draugauti. Jeigu ką, tai visas p raides šitam tekste crtl-v sudėliojau. Tai va, kažką palikau siųstis ir palikau atvertą kompiuterį, bet kad labai nešviestų, privėriau ir palikau kokių trisdešimties laipsnių kampu. Išėjau virtuvėn, tada sugrįžtu po kokio pusvalandžio iš žiūriu – iš vieno krašto tokios Betmeno ausųtės kyšo, iš kito uodegos galas ir koja pūkuota. O iš kompo tokie keisti garsai sklinda, kai jam nepatinka kas nors, koks vienas klavišas užspaustas ir toks dindindindin nesibaigiantis. O katei tai ten šilta matyt. Turbūt jau ne pirmą kartą čia miega, tik pirmą kartą pričiupau.
• Buvau Kaniavos koncerte (čia Kaune). Kaniava kaip visad baisiai panašus į zuikutį. Ir tas indėnas jo gitaristas... :) Mes vėl gavom nemokamai bilietus. Čia jau kaip tradicija, nes kiek dabar per pastaruosius kelis mėnesius renginių kokių nors buvo, įskaitant ir kątik aprašytą filharmoniją, tai nei į vieną eidami nieko nemokėjom. Ne, čia ne aš ir ne Indraja gerai prasisukam, tėvai gerai prasisuka :) Labai praktiška, sakyčiau, ypač vargšams studentams (čia aš apie save).
• Buvau knygų mugėj. Kaip nebūsiu... Ten man viskas patinka, net kvapas toks specifinis yra. O kai važiavau į Vilnių, buvo Labai Ankstyvas šeštadienio rytas, toks žiauriai ankstyvas, kėliaus gal pusę penkių, tai pirmą kartą mačiau moterį autobuso vairuotoją. Mieste, aišku daug jų, bet turiu omeny Kaunas – Vilnius autobusą. Labai pralinksmino tokio vyro (prieš kurį apsikvailinau, nes jo paklausta nežinojau nei kiek autobuso, nei kiek traukinio bilietas kainuoja...) reakcija: pamatęs vairuotoją, pasakė „vajėzus, boba už vairo“. Ir tikrai truputį įdomiai vairavo ta moteris. Dažnai važiuodavo viduriu kelio, tvarkingai būtent ant tos skiriamosios juostos. Ir dar vis rodydavo posūkį, bet niekus nesukdavo. Bet nieko, kadangi buvo tikrai labai anksti, nebuto mašinų beveik išvis.
• Išsiaiškinau, kam greitkelyje Kaunas – Vilnius yra keisti apšviesti kelio ruožai, kai šalia nei miesto, nei nieko nėra, tik miškas, na, bent jau kam skirtas vienas iš jų. Vienoj pusėj yra savartynas, kitoj pusėj miške šalaškėse bomžai gyvena. Tai jie ir eina per autostradą vis, nors aš tai nei karto nesu mačius, bet vis tiek – valstybė saugo bomžus. Čia visi gerai žino, kurioj vietoj, nes kai šilta būna, tai iškart pasijunta, iš kurios pusės vėjas pučia:)

Uf, daug čia visko prirašiau, turbūt pirmą kartą tiek, bet kad labai produktyvus metas.

Dar papildysiu: eilinį kartą nesižaviu paštu. Čia prieš kelias dienas gavau kvietimą ateit į paštą pasiimt registruotą laišką. Visų pirma, tai Kaune registruotus laiškus atneša į namus, antra, tai gavau ne viena kvietimą, o tris, vienas pirmas išrašytas prieš pusantros savaitės, kiti - pakartotiniai. Bet esmė tame, kad aš kasdien tikrinu pašto dėžutę, ir visus tris man atnešė kartu. Štai kaip naujininkuose nešamas paštas.

2009 m. vasario 3 d., antradienis

Noriu į kiną

Radau To Vokiečio, Kur Man Patinka, fotobloge tokią baisiai jaukią nuotrauką ir taiiiip užsimaniau į kiną. Nelaimei, nerodo praktiškai nieko, ko aš nebūčiau mačius :)
Tai kol kas džiaugiuosi vien nuotrauka. Oooch, moka tas vyrukas fotografuot, moka.

2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

Vasaris tai jau beveik vasara

Va neseniai vėl parsiradau iš Šalčininkų, kur eilinį kartą linksminausi matydama Tikrą Žiemą. Ėjau vakare (kai jau absoliučiai tamsu) ir nors jau nebebuvo to "nors pirštu į akį durk" efekto, nes kai sniegas yra, tai vis tiek baltumas matosi (plius dar mėnulis išlindo), pamačiau kitą baisiai gražų dalyką. Visų pirma, tai visur šiaip daug sniego buvo, o kadangi tik neseniai buvo išsigiedriję, tai dieną apsnigo ir gatvę. Žodžiu, viskas padengta sniegu. Ir padedant fantastiškam Šalčininkų (kaip manot, iš kur pavadinimas kilo?) šalčiui taaaiiiip pradėjo blizgėt visas tas sniegas... Ir nepaprastai atsigavau kažkaip, nes kai IR labai šalta, IR labai tamsu, IR mėnulis šviečia, IR daug sniego, IR viskas blizga aplinkui, IR nei vieno žmogaus ar mašinos nėra, tik kartais šunys paloja, tai ooooch. Aukščiausias laimės laipsnis :)

Tada prisiminiau kažkurią iš tų žiaurių lietuviškų pasakų. (Dabar gėda, nes ne itin gerai atsimenu, tiksliau beveik nieko neatsimenu, bet esmė ne detalės). O buvo taip... Gyveno mergaitė, brolis(-iai?) ir pamotė, tada kai brolis(-iai?) kažkur išjojo, iškasė pamotė gilią duobę po slenksčiu, pripylė žarijų ir pasišaukė mergaitę, kad tai reiktų per slenkstį pereit. Vargšė ėjo, įkrito ir sudegė. Tada pamotė surinko pelenus ir išpylė laukan. Atėjo žala karvė ir sulaižė tuos pelenus, tada neatsimenu neatsimenu neatsimenu, bet kažkaip sužinojo brolis(-iai?) apie blogus darbus pamotės, ištepė degutu žirgą ir liepė pamotei iš pradžių vieną ranką padėt ant šono, tada, kai ta pradėjo rėkt prilipusi, pasiūlė antrą ranką pridėt, kad atsistumtų ir pirmąją pabandytų atlipint. Galų gale pamotei visai prilipus, pavarė žirgą ir lakstė tol, kol kaulus pamotės išbarstė, tai dabar kai sniegas blizga, tai čia vadinasi, tos pamotės... hmm... likučiai :)

O jeigu toliau taip nelabai intelektualiai, tai va šitas paveiksliukas mane kažkaip nenormaliai prajuokino.


Bet taip nesveikai smarkiai prajuokino, nes pastaruoju metu turbūt kažkaip mažai juokiuos. Gal nieko juokingo nenutinka, o filmus žiūriu tokius chmmm... Va, pabaigiau to fantastinio serialo, apie kurį anksčiau rašiau, pirmą sezoną. Ir taip kietai ten viskas! Neatsitiko absoliučiai nieko. Na, žinoma, kažkokie įvykiai buvo, vienas ten nuėjo, kitas su kažkuo pašnekėjo, bet aš apie kitką kalbu - na, pavyzdžiui, nepaaiškėjo, kad kas nors, kas pradžioj atrodė geras, iš tikro yra blogas, niekas neįgijo jokių superpowers ir šiaip... Bet anaiptol nesu nusivylusi. Dabar siunčiuos antrą sezoną, kuris, beje, dar lėčiau besisiunčiantis nei pirmasis.

Čia dar žiauriai ne į temą: mano katė atsinešė iš virtuvės, kur yra jos lėkštė, savo maisto, pasidėjo ant mano skaitomos atverstos Čechovo biografijos (kuri labai tepli), valgo ir nenuleidžia nuo manęs akių. Aišku, čia didelės meilės apraiška, nes ji nori pabūt su manim. Gaila man visai gyvūnėlio. Pastaruoju metu aš dvi dienas nebūnu namie, atvažiuoju, pašeriu katę, pamiegu ir vėl dviem dienom išvažiuoju. Bet nieko, tuoj vėl mokslai prasidės, tai net ir labai norėdama niekur iš namų nedingsiu...

sori, jei kur trūksta p raidžių - pas mane neveikia klavišas.

2009 m. sausio 27 d., antradienis

Atradimai

Šįkart trumpai:

Pirmas atradimas - serialas "Carnivàle". Jo pirmą seriją parsisiunčiau tik dėl pavadinimo. Prieš pradėdama žiūrėt nieko negooglinau, kitaip tariant, neturėjau jokio supratimo, nei kas vaidina, nei apie ką bus. Pažiūrėjau kol kas tik tris pirmo sezono serijas, nes taiiiiip ilgai siunčia kažkodėl... Dar absoliučiai nieko nesupratau, bet wow, serialas tikrai wow... Aišku, čia mano iškreiptas skonis, bet vis tiek man labai patinka. Taip kad dabar bandau savo kantrybę laukdama, kol atsisiųs kitos serijos. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad vidutiniškai normalų filmą atsisiunčiu per kokias penkias valandas, o čia mažiausiai šešiolika valandų vienai serijai... Bet laukiu. (Ir turiu vilties, kad vėliau ką nors suprasiu, nes dabar jei reiktų papasakot, apie ką serialas, tai apsikvailinčiau).


Antras atradimas truputį paprastesnis :)
Stoties iki pradėjo pardavinėt mano vieną iš mėgstamiausių gėrimų - čiobrelinį Байкал. Buvo linksma rasti jį ne prie šiaip gėrimų padėtą, bet atskiroj kolos fantos ir pan. lentynoj.

Sori, kad toks mažas paveiksliukas - etikėtės nulupti nesuplėšius ir nuskanuot nesugebėjau, o google ko nors ieškoti rusiškai, kai neturi rusiškos klaviatūros ir copy - paste po raidę iš atskirų žodžių renki irgi gana sudėtinga, tai didesnio ir neradau.

2009 m. sausio 25 d., sekmadienis

@---> (Čia atseit gėlytė)

Arba ne visai taip, tik kad nelabai matyt prisimenu, nes nenaudoju tokio daikto sms'uose, bet tokia mergaitė, kur sėdėjo šalia manęs autobuse, matyt naudoja. Ir šiaip ji juokinga buvo. Visą kelią rašė smsus ir kalbėjo mobiliu, tik vieną kartą jai bekalbant suskambėjo telefonas. Kitaip tariant, nieks jai neskambino iš tikro, ji tik vaidino, kad turi draugų. Ir lūdna ir juokinga...
Žodžiu,
vakar eilinį kartą važiavau į Šalčininkus. Buvo kažkokia klaikaus baisumo diena. Visų pirma - na, visi mato, koks nuostabus oras lauke. Tai jau vien kol įlipau į autobusą, buvau šlapia, nes kapišonas nuo lietaus eilinį kartą neapsaugojo. O kai įlipau, supratau, kad klaikiai karšta autobuse - čia gal gerai, nes išdžiūvau greit, bet paskui supratau, kad nežiauriai gerai, nes autobuse buvo nenormaliai daug žmonių, tai galvojau, iškepsiu. Jausmas absoliučiai kaip saunoj, sėdi, kaisti ir nieko nematai (langai absoliučiai užrasoję iš vidaus ir labai purvini iš lauko). Tai ok, atvažiavau pagaliau tuo nelaimingu autobusu ir vėl iš baisaus karščio į baisų šaltį ir lietų. O aš ir šiaip tokia ne visai sveika, tai tikrai ne į gerą...
Tada lėkiau per visą miestą į vaistinę, kuri - spėkit - aišku, kad buvo uždaryta, čia kitaip neišeina jau. (Ir aišku, buvau be skėčio, tai jau tiek sušlapau, kiek tik galėjau). Tada važiavau namo - VĖL buvo absoliuti sauna ir kai tik įsėdusi pagalvojau, kad matyt padariau kažką labai negero ir mane čia baudžia kokios aukštesnės jėgos, prieš mane atsisėdo kažkoks diedukas, kuris visą kelią juokėsi kalmaro juoku (kalmaro iš kempiniuko, jei ką). Galvojau, numirsiu iš juoko. Šaliką užsivyniojau ne tik ant burnos, bet jau ir ant viso veido, nes tooooks užkrečiantis juokas... Kai jau Vilniuj išlipau iš autobuso - vėl į lietų, šaltį ir tamsą, vis dar buvo linksma.
Atrodo toks paparastas niekas - kažkoks kalmaro juokas, bet kaiiip pakelia nuotaiką... Nes kitaip tai būčiau visa tokia nelaiminga ir pikta parėjus namo ir toliau buvus nelaiminga ir pikta.
Tai dar spėjau paskui n-tąjį kartą pažiūrėt "everything is illuminated" ir dar daugiau geros nuotaikos pridėjo :) Jeigu dar yra nemačiusių, tai baisiai rekomenuoju pažiūrėt.

2009 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

Blogai

Stebiu:
Architektūra - dizainas
Šitas tai skaitosi kiečiausias pasaulyje architektūros blogas, bet man labiau tas pirmas patinka
Mano neišsipildžiusią svajonę išpildžiusio žmogaus blogas
Aišku, Jono blogas. Galėtų ir kiti anglijoj rašyt. Be galo įdomu sužinot, kaip sekasi, nuotraukų pamatyt.
Šitą tai turbūt seniausiai iš visų skaitau - kokius du metus tai tikrai
Čia pusiau blogas, turėtų būt kasdieninis, bet koks yra, toks yra. Žvaigždės labai patiko ir seniau, bet turbūt absoliučiai įsigalėjo, kai turbūt dešimtoj klasėj reikėjo fizikai prezentaciją apie astronomiją daryt.
Lietuviškas linksmas ir labai moteriškas blogas
Baisi mano priklausomybė nuo Disnėjaus. Ir taip, čia (turbūt) ispaniškai
Ok, šitas tai ne blogas, bet atsinaujina blogo greičiu ir man baisiaiiii patinka architektūra - dizainas
Na ir dar vienas labai moteriškas blogas
Šitas tai apie keliones. Turbūt labiausiai patinka tai, koks pakrikęs ir kartais neveikiantis čia blogas. Bet vis tiek smagu paskaityt.
Dar, aišku, daugiau yra, bet nerašau dabar tų, kurie jau seniai neatnaujinami. Tai tiek.