šiandien

Kas seniau buvo, tai bala nematė, nes per praeitą savaitę tiiiiek pavargau, kad nėra žodžių. Pirmadienis irgi klaikiai varginanti ilga galvos skaudėjimo diena buvo, nes pridavėm savo projektus ir turėjom išklausyt, kaip dvi grupės pristato saviškius. Tai nuo ryyyyto iki vaaakaro. Taip pavargau, kad antradienio rytą, kai reikėjo keltis į dirbtuves eit, tris kartus spaudžiau "atidėti" telefone pypsint žadintuvui, kol galiausiai smigau ir atsibudau kažkur pirmą valandą dienos. Nežiauriai gerai, kad praleidau, bet ką padarysi, reikės su kita grupe eit.

Po to dar turėjau vertimą skubų (čia vakar), tai šiandien iki penkių ryto verčiau, o po to vėl visa diena paskaitų.

Bet šiaip nors ir kokia pavargusi šiandien atėjau į paskaitas, kažkaip labai prablaškė, nes super įdomu buvo.
Visų pirma tai šiandien puikusis oras. Maždaug kas trečią dieną Mančesteryje būna giedra ir labai šilta - nereikia jokio viršutinio rūbo. Tai šiandien tokia diena - graži, be vėjo...
Antra, šiandien nei vienos paskaitos nevedė tokia pikta moteris, kuri paprastai aiškina, kaip ji mūsų nemėgsta ir įvaro stresą ir šiaip visokius kompleksus.
Taigi pirma paskaita buvo apie darbą dirbtuvėse, kaip naudotis mašinomis ir apsauginiais visokiais daiktais. Kiek supratau, iš esmės jose yra visokių kalibrų pjūklai pjūkleliai, todėl tikrai žiauriai pavojinga ir jeigu užsižiopsosi, gali būti labai rimtų bėdų.

Po to buvo fantastiškai informatyvi paskaita apie filmų kūrimą. Kaip dalį darbo atsiskaitymui mes turime pateikti minutės ilgio filmuką. Daugumai, turbūt, kaip ir man, problema yra ne ką parodyti jame (nors ir apie režisūrą kalbėjo), bet kaip sumontuoti visą tą gėrį. Labai daug pasakojo, sužinojau, kad mūsų fakultetas turi profesionalias montažines su super duper visokiom programom, plius yra kas pamoko jomis naudotis, reikia tik iš savo tutor išsiprašyt raštelį, kad tau tikrai to reikia paskaitoms, ta prasme, bet kas kad neateitų. Beje, buvo baisiai juokinga, kai pateikė gale paskaitos dėstytojas sąrašiuką filmų, kuriuos galima būtų pasižiūrėt ir pasimokyt režisūros ir kameros darbo, tai aš didžiąją dalį jų mačius, plius yra keletas rusiškų, tai kai anglai aikčiojo wtf, buvo labai smagu man:))

Po to turėjom architektūros istorijos paskaitą apie Amsterdamą, kad man nelabai aktualu, nes aš nevažiuoju ten. Labai gerai tas neaktualumas matosi pasižiūrėjus į tos paskaitos užrašus:

O galiausiai buvo superinė humanities paskaita su kažkokiu hiperaktyviu dėstytoju. Negana to, kad šiaip įdomi ji buvo, paskaitos pabaigoj dėstytojas sako: "Padarykim dabar eksperimentą. Kai aš pasakau sutartą žodį, visi tyliai išeinat į foje, ten padėti tam tikri daiktai su jūsų vardais. Susirandate savo vardą, atsistojate šalia daikto, kai aš pasakau kitą sutartą žodį, pasiimat savo daiktą, sušunkat vardą ant greta esančio daikto, jeigu jo niekas nepasiima ir staigia dingstat namo. Taip sužinosim, ko šiandien nėra paskaitose". Gavom po knygą apie ką nors su architektūra susijusio:) Baisiai kietai...

Pasiiiiilgau savo katėėėės

Man atrodo, aš truputį persidirbau. Damušiau prieš porą valandų savo maketą, nufotografavau dienos šviesoj (tokia užduotis buvo), po to kurį laiką tvarkiau nuotraukas - dabar reikia važiuot į biblioteką spausdinti. Laimei, dirba ir savaitgaliais ir iki gilios nakties. Bet svarbiausia, kad suspėjau, nes kažkaip nebuvau pagalvojus apie laiko sukimą ir iš ryto buvo truputį siurprizas, kad turėsiu valanda mažiau dienos šviesos.
Bet čia ne esmė.

Esmė tame, kad pasilgau labai savo katės... Porą metų aš su ja nebuvau išsiskyrus ilgesniam laikui nei kokia savaitė, tai dabar labai sunku. Ir nors nesu tokia jau touchy feely su žmonėm bendraudama, savo pūkų šmotą labai mėgstu.
Įdedu katės nuotraukų.
Sori už kokybę ir už jovalą mano kambaryje:) Mūsų dėstytojai sakytų, trash background:)

kibirai

Toliau baisiais tempais dirbu prie savo projekto, truputį atsipūsiu maždaug pirmadienio vakarą, nes baigiam šitą, o naują pradedam po dviejų savaičių. Taip gausis dėl to, kad važiuoja visas kursas į Amsterdamą. Aišku, yra ir apie trisdešimt nevažiuojančių (tame tarpe pinigų taupymo sumetimais aš ir dar viena lietuvė). Kiti kur nevažiuoja, tai dėl to, kad negavo vizos. Bet mums atostogaut neleis, turėsim važiuot į Liverpoolį ir daryt daugmaž tokias pačias užduotis, kaip tie, kur Amsterdame - eskizų knygutė pilna, nagrinėjimas pastatų, nuotraukos ir filmas. Skamba gal ir smagiai, bet darbo bus NESVEIKAI daug. Bet bent jau neskausminga piniginiu aspektu, priešingai nei šitas projektas...:)

Vakar buvo Lietuvių susitikimas, mes, architektės, neilgai buvom, kažkur tris valandas, nes girdėjom, kaip namie projektai verkė, laukdami mūsų pareinant. Bet kiek buvom, tai žiauriai fainai... Stebėtinai daug susirinko žmonių, barą turėjom praktiškai vien tik sau, nes jame dirba panelė, kuri viską organizavo. Ji dabar kuria Lithuanian Society univere, kas irgi yra super idėja. Gavom nemokamai šampano, ir ne po vieną taurę :D Čia irgi dėl to, kad ji dirba ten.
Žmonių labai visokių. Yra ir geziukų, fyfučių, yra ir super moksliukų, yra ir atsipūtusių. Tikrai labai įdomu buvo. Noriu dar. Ir noriu, kad nereikėtų anksti išeit dėl darbų krūvos...
Dar tam susibuvime buvo vienas toks nutikimas, kuris labai pralinksmino mane. O buvo taip: vienas labai artistiškas trečiakursis gal valandą kažką pasakojo nesustodamas. Taip gavosi, kad aplink jį susibūrė ratukas merginų, tame tarpe ir aš. Nepatiko man jis, bet kai žmogus daro tokį teatrą, verta pasimokyt ir šiaip įdomu:) Tai stoviu, šypsausi ir klausau, tada girdžiu, ką man už nugaros šnibždasi keli kiti bernai. O kaip jie pavydėjo jam, kad būrį panelių sutraukė! Tada pradėjo ten piktai kažką apšnekinėt, taip kaip moterys kartais daro... Aš vaidinau, kad nieko negirdžiu, bet taaaiiip linksma buvo... Niekada negalvojau, kad bernai taip pat pavydi ir pletkina. Labai pakėlė nuotaiką, nors iš šiaip linksma buvo:)

Ir dar - apie Mančesterio oro įpatumus. Dar šitokio lietaus, kiek peržiūrėjau blogą, nebuvau aprašius, nežinau, kodėl, nes jis tiesiog fenomenalus. Šiandien vėl jis mane užklupo, tai būna maždaug taip: eini eini, oras normalus, ta prasme, nėra, kad visiškai giedra, bet ir nėra taip apsiniaukę, kad jau būtų lietaus nuojauta. Su prageidruliais, kitaip tariant:) Tada staiga (staiga yra labai svarbus žodis) pakyla nesveikai smarkus vėjas ir per kokias trisdešimt sekundžių ant tavęs išpilamas bliūdas vandens. Tada nustoja lyt ir lieki kiaurai peršlapus, kartais net nesuprasdama, kas čia buvo. Jokioj šaly dar nemačiu tokio tipo lietaus... Neįmanoma net skėčio išsiskleist, pirma, dėl to, kad netikėtai užklumpa ir trumpai trunka, antra, dėl to, kad baisus vėjas pučia.

Žodžiu, įdomiai aš čia gyvenu.



Čia pati geriausia šitos dainos versija ever.

-

Laikas vėl kažkur nusprogo, atrodo, kad darbo tik daugėja ir daugėja, net savo džiaugsmą vakarienę šiandien praleidau.
Šiandien studijoje įsišnekėjom ir sužinojau, kad vienas grupiokas, kuris praeitą savaitę praleido paskaitas, sirgo tuo apšnekėtu kiaulių gripu. Pasirodo, arčiau viskas yra negu tikiesi. Labai įdomių dalykų pripasakojo. Sakė, kad jausmas kaip sergant laabai sunkiu gripu, tik kad visą laiką būni delirious. Ta prasme, prasidėjo viskas nuo to, kad pasijuto truputį pašalęs ir išėjo į parduotuvę nusipirkt ko nors nuo peršalimo ir nerado kelio namo, nors ta parduotuvė gal už penkių minučių buvo. Klaikokai skamba. Dar pasakojo, kaip gydėsi. Gavo specialių vaistų, kuriuos reikėjo gerti kartu su visais paprastais vaistais nuo peršalimo, kitaip tariant, jie negydė pačio gripo, bet stabdė viruso plitimą. Bet bėda tame, kad tie vaistai pasunkino simptomus, kitaip tariant, jeigu iš pradžių skaudėjo gerklę, tai paskui išvis negali prašnekėt, o ką jau kalbėt apie buvimą delirious....

O iš linksmesnių dalykų - šiandien vis dar labai šilta, saulė šviečia ir kažkaip vis pamiršdavau parašyt, kad Mančesteris turi raitą policiją, nežinau, ar visur, bet bent jau studentų miestelyje patruliuoja raiti:) Labai man juokinga, kaip jie rodo posūkius - rankomis, kaip dviratininkai:)

parkas ir indų rajonas

Buvau šiandien pasivaikščiot visai kiton pusen nuėjus nei paprastai. Mano bendrabutis yra visai šalia tokios didelės gatvės, kurios vienas galas veda į miesto centrą, kitas - į priešingą pusę (logiška). Paprastai eidavau link centro, link universiteto arba į parką, kuris visai šalia. Šiandien nuėjau į kitą parką, kuris yra palei tą pačią gatvę, tik nuo centro einant. Išvis niekada nebuvau ten pasukus, nes reikia praeit tokį indų ir pakistaniečių rajoną, kuris nėra ypatingai saugus. Bet visai įdomu buvo - visos parduotuvės ir restoranai - tik jų. Ta prasme, drabužių parduotuvėse - sariai, maisto - jų keistai kvepiantis maistas ir lipnūs saldumynai, papuošalų - žvangantys rytietiški blizgučiai. Restoranai irgi tik jų, bet ne kokie turistams skirti, bet jiems patiems. Kelionių agentūros vilioja tokiais skelbimais kaip "skrydžiai į Pakistaną be persėdimų" ir pan.
Fotografavau nedaug, nes kaip jau sakiau, nesaugu.



O pats parkas labai patiko. Tikrai diiiidelis, pilnas paukščių ir voverių, turi ežerą, turi tokių didelių tuščių plotų, kur išsilakstyt galima, turi ir netikėtų brūzdyniškų slaptų vietų, kalvų ir šiaip visko, ko reikia. Net kažkokia bažnyčia netikėtai stovi vidur lauko. Fotografavau, bet oras buvo toks, kad čia debesis, čia saulė, ir vis imdavo ir apsiniaukdavo, kai tik išsitraukdavau fotoaparatą:)
Pradėjo jau medžių lapai ruduot po truputį, tai toks nelabai gražus vaizdas dabar - nei dar žalia, nei jau spalvota, atrodo kaip šiaip aptriušę ar nusmurgę lapai.











Čia ta pati pagrindinė studentų miestelio gatvė, toliau nuo centro. Žymiai smagesnė, siauresnė ir mielesnė.

Bažnyčia konvertuota į aludę toje pačioje gatvėje.

Čia bandžiau parką nuo gatvės nufotografuot, deja, prieš saulę. Gavosi kaip iš siaubo filmo:)

Dar - gavau iš japonės labai fainą 'thank you' atvirutę - aš jai padėjau kovot su universiteto sistema, labai miela, kad ji man atvirutę atsiuntė:)

O rytoj einu su viena lietuve panele į kiną. Nutarėm, kad reikia nepataupyt ir nueit bent jau bendram išsilavinimui, kad žinotume, koks kinas Anglijoj. Bet filmas tai fantastinis - nužiūrėjau, kada premjera (nes reklamos tai visuuuur jo) ir einam dabar:

mmm, maistas

Kažko tragiškai nesimiega, tai per bbc playerį kątik pažiūrėjau Nigel Slater laidą apie maisto gaminimą.
Tai turiu naują herojų:) Laida nereali - virtuvė, kurioje gaminama, pritrenkiamai primena mano tėvų namus, receptai tokie, kad ir aklas, ir kurčias, ir be rankų galėtų pagamint, bet pakankamai išradingi.
Nėra taip, kad baisiai mėgčiau gamintis maistą, bet kai čia ABSOLIUČIAI nieko negaminau mėnesį beveik, tai kažkaip labai idealizuotas tas maisto gaminimas atrodo:)
Beje, kai fone pradėjo grot the killers, išvis užvaldė mane ta laida.

Architektūros fashion show

Mūsų praeita užduotis, kurią atsiskaitėm pirmadienį, buvo pagaminti drabužių, kuriuose auga valgomi augalai. Labai mažai laiko turėjom, tai kažko super nei išgalvosi, nei pagaminsi, plius didžiąją laiko dalį praleidom mieste, lakstydami ir ieškodami visokių nesąmonių, kurių prireikdavo bepiešiant ar jau begaminant.
Tada kai jau pagaminom ir apsirengėm tuos drabužius, turėjom beveik valandą eit su jais per miestą iki tos vietos, kur jau buvo mūsų fashion show:))) Ten nebūtume galėję persirengt, nes visas renginys vyko nedideliame žolės ir akmens plotelyje po viaduku. Buvo truputį kvaila eit taip per miestą, bet kai pagalvoji, kaip žmonės žiūrėtų, jei Lietuvoj eitum taip, tai visai ramu pasidaro.

Bet paskiau buvo fainai. Kai visi susirinkom jau, tai toks net nenusakomas linksmumas apėmė. Geros nuotaikos gal savaitei užteks:) Plius dar oras labai geras buvo, saulėta ir neįtikėtinai šilta. Neturiu supratimo, kiek iš tikrųjų laipsnių buvo, bet sakyčiau, kad ant saulės tai kokie dvidešimt penki. O mes buvom šiltai apsirengę, pasiruošę, kad jei čia lauke viskas nežinia kiek laiko vyks, tai reikia ir atitinkamai apsišiltint. Paskui nusirengėm, kiek jau galėjom, bet vis tiek labai karšta buvo.
Dabar nuotraukų. Čia yra ir kelios, kur aš jau su rūbais, o toliau tai tos skrybėlės gaminimo procesas. Skrybėlė labai kieta, aš ją gal parą dariau, ji yra popierinė, bet nelaidi vandeniui ir nerealiai laiko pusiausvyrą.















O dar - kitą penktadienį yra Mančesterio studentų lietuvių susitikimas. Labai laukiu, labai įdomu, kiek ateis. Mūsų čia visai daug yra, kiek suprantu, apie šimtą, nes du universitetai mieste, bet vis tiek numanau, kad daug bus tokių, kurie galvos, kad ai, kam čia su tais lietuviais bendraut ir neis niekur...

O dar dar - greitai indų kažkokia šventė, vadinasi Diwali, pas mus bendrabutyje bus tokia kaip ir oficiali vakarienė su indų patiekalais. Indės, kurios čia gyvena, jau ruošiasi - perkasi tuos sarius savo, kedena:) Su japone vakar sėdėjom bendrabučio bibliotekoj ir bandėm maždaug išsiaiškint, kas čia per šventė bus. Vikipedijoj gal ir surašyta viskas, bet nepasakyčiau, kad smarkiai aiškiau pasidarė. Nors gal ir nelabai svarbu, iš mūsų bus reikalaujama tik gražiai apsirengus ateit, atsisės ir valgyt:) Paskui bandėm viena kitai išaiškint savo religijų ypatumus, bet nei viena nieko nesupratom :D:D:D

trumpai

Šiandien viena iš tų žudikių dienų, kai nuo ryto iki vakaro be sustojimo paskaitos. Bet bendras jausmas labiau smagumas negu pavargimas. Projektas visai gerai sekasi, o mano dviejų minučių keverzonės iš autobuso irgi uždirba taškų. Reikia mums stebėti miestą ir eskizuot eskizuot eskizuot. Kadangi aš eskizus suprantu kaip greitomis užmestą bendrą labai kartais netikslų vaizdą (priešingai nei kiti studentai, kurie iškrapšto tuos piešinius iki užbaigtumo), tai padariau krūvelę tokių po minutę - dvi užtrukusių, kai kurie iš autobuso net, kai prie raudono šviesoforo ar stotelėj sustoja, galvojau, turėsiu bėdos, kai kitų pamačiau, bet kaip tik labai gerai suėjo maniškiai:)))
Čia keletas pavyzdžių, ką aš spėju per dvi minutes papaišaliot.




O dar - šiandien toookia atrakcija buvo: diena šiandien labai giedra ir graži, per pietus vėl trumpom rankovėm ant žolytės, bet iš ryto buvo kokie plius penki, žodžiu, kvėpuojant lauke matosi garas iš burnos. Panašu, kad pusė studentų tokį reiškinį matė pirmą kartą gyvenime - toooks džiaugsmas, juokas ir išsidirbinėjimas kaip vaikų darželyje. Bet labai smagu žiūret:)

Šmutkės

Šiandien kažkokia baisiai netikus diena buvo.
Ėjau į Fred Aldous užsipirkt visokių paišymui braižymui dalykų. Negalėjau neiti, nes sekmadieniais nedirba.
O oras buvo kažkokia klaikybė. Kintančios krypties uraganinis vėjas ir lietus. Kitaip tariant, skėčio skleist neįmanoma, nes sulužtų per pirmas penkias sekundes, o lija, kaip jau anksčiau sakiau, ne lašais tokiais kaip Lietuvoj, bet visas oras tampa pilnas vandens. Permirkau kiauriai per tas dvi minutes, kol iki stotelės nuėjau. Vėliau, jau išlipus iš autobuso ir gavus naują lietaus dozę užmačiau savo atvaizdą vitrinoje ir nuoširdžiai paklaikau. Matyt palikau protą namie, nes išėjau palaidais plaukais. Tai atrodžiau kaip Eris iš dreamworks animacinio filmo apie Sinbadą. Kas nežiūri multikų, tai hm, kaip čia paaiškinus, kai paneri po vandeniu, tai plaukai taip keistai į visas puses ir į viršų juda. Va taip ir aš atrodžiau, o turint omenyje, kad plaukai šlapi ir todėl sunkūs, galima įsivaizduoti, koks vėjo uraganiškumas. Bet visi taip atrodė, niekas nesugebėjo skėčio išsiskleist.
Kai jau pasiekiau parduotuvę buvau kaip reikiant nusmurgus. Bet kaip pradėjau rinkti, ko čia man reikia, įsivariau dar didesnę neviltį. Nusipirkau gal dešimtadalį to, ko man reikėjo ir išleidau grubiai devyniasdešimt litų. KLAIKIOS kainos čia. Rūbai, tarkime, pigesni, maistas irgi nebrangus, bet visa kita smarkiai brangiau. Ačiū dievui, rapidografus susipratau iš namų įsidėt, nes net Lietuvoj vienas apie keturiasdešimt litų kainuoja, UK gal pusantro karto brangiau tos pačios firmos...
Įdedu nuotauką, ką nusipirkau - be galo mažai daiktų. Vogue žurnalas nesiskaito, čia šiaip pasiėmiau paskaityt - mūsų female only bendrabutis prenumeruoja kalną moteriškų žurnalų - tiek mėnesinių, tiek savaitinių, tai skaityt visada yra ką:)
O kai jau parsiradau namo (spėkit, kaip atrodė mano popierius po to lietaus), supratau, kad vienintelė nešlapia mano kūna dalis yra kojos - ačiū dievui už mano baikerio batus. Tarp kitko, pagal visus tuos mano vartytus žurnalus tokie batai yra šio sezono madingumo viršūnė. Nors tiek gerai:)
Paskui ėjau pas Mikiko pažiūrėt, kaip jai sekas, nes ji jau vakar peršalo. Valgėm sušį, kuris man atrodė didžiai skanus, o japonei nelabai, sakė, nepakankamai autentiškas, tai man daugiau liko :D:D:D
Ir šiaip Mikiko yra nereali, ji bendrauja tik su manim iš viso bendrabučio, kitom nebent labas pasako, bet ir tai ne pirma. Ta prasme, jei su ja sveikinasi, atsako, jei ne, tai nieko ir nedaro:) Smagu tokią normalią draugę bendrabutyje turėti. Aišku, lietuvės iš mano kurso yra nepalyginamai geriau, nes kartais nesveikai norisi tiesiog lietuviškai papliurpt arba lietuviškų bajerių. Arba lietuviškai pasibėdavot, kaip visiem mums čia UK pinigų trūksta:)
Ir dar - užsirašiau į bendrabučio futbolo komandą. Ne visai savo noru, bet vakar grįžau iš rytinio bėgiojimo parke, pamate panos britės, kad bėgu, ir pradėjo kalbint kalbint ir prikalbino. Visų pirma, tai nemoku žaisti futbolo, antra, neturiu supratimo, iš kur paimsiu laiko tam.
Ai nu. Kaip nors.

Ir ju buvau pamiršus - šiandien atvežė man vadovėlį iš amazon'o, kurį vakar nusipirkau. Pristatymas nieko nekainavo... Sakyčiau, baisiai greitas servisas, juolab kad savaitgalis.

Milanas

Oki, dabar uždėjau skalbimą, tai niekur neisiu, kol neišsisuks skalbiniai, vadinasi, turiu laiko parašyt apie Milaną.
Nuotraukas sudėsiu gale, beje, nedėsiu visokių žymių objektų, tarkim katedros ar la Scalos, nes galima susivest google "milan" ir išmes visų tų pastatų nuotraukas, žymiai gražesnes ir geresnės kokybės. Nors pati turiu daug tokių nuotraukų su lankytinais objektais. Fotografavomės gausiai ir tradiciškai turistiškai - "aš ir paminklas", "aš ta pačia poza ir žymus pastatas". Bet nedėsiu tokių.

Taigi. Visų pirma, aš Italijoje buvau buvusi tik Florencijoje ir Venecijoje. Labai patiko pastatai, bet visa kita labai nepatiko. Atsimenu tuos miestus kaip pilnus šiukšlių, elgetų ir juodukų, brukančių pirkti visokias nesąmones, tai ir į Milaną keliavau to tikėdamasi.
Su Rugile transportavomės taip: ji atvažiavo pas mane į Manchesterį, pernakvojo, tada iš ryto važiavom į Liverpoolį, nes iš jo ryanair'as skraido. Likau gana pasibaisėjusi oro uostu. Netvarkingas, labai jau minimalistinis ir šiaip toks fe... Matyt, pigus, dėl to ir ryanairas ten. Tiesa, čia juk buvo mano pirma kelionė su ryanair. Nepatiko servisas. Tarkim, parašyta, kad gate'as užsidaro tą ir tą valandą. Stovi žmonės eilutėj, laukia. Dešimt minučių po to, kai jau turėjo užsidaryt gate'as, ateina kas nors iš darbuotojų ir pradeda laaabai lėtai leist žmones. Tai logiška, kad ir išskrendama vėliau. Lėktuve nuolat reklamos, siūlo vis ką nors pirkt, arba partnerių paslaugas. Va, ką gauni, jei nori pigiau skrist. Nors... lėktuvo bilietai pirmyn atgal mums atsiėjo apie septyniasdešimt litų, kas, manau, yra nesveikai pigu. Bet tikrai nesirinkčiau ryanairo skrydžiams su persėdimu.

Atskridom į Bergamo, tada valandą važiavom iki Milano stoties ir iš jos metro nuvažiavom iki savo vienos žvaigždutės viešbučio, kuriame nešnekėjo angliškai:)
Bet nebuvo labai baisus tas viešbutis, rajonas irgi ponormalis...
O kai kitą rytą išėjom į miestą buvau labai maloniai nustebinta. Kaip jau sakiau, tikėjausi šiukšlių ir elgetų, bet tikrai labai tvarkinga viskas. Gal dėl to, kad mažai turistų Milane, žmonės atvažiuoja nebent apsipirkinėt, o ne į pastatus žiūrėt. Kitaip tariant, miestas labai labai gražus, tvarkingas, tų juodukų prekeivių buvo keletas, bet tokie pakankamai neįkyrūs. Be galo šilta, maždaug 27 laipsniai visą laiką, tai vos ne per karšta...

Iš pradžių vaikščiojom tiesiog kur akys veda, nes nuorodų nėra JOKIŲ, prie pastatų neparašyta NIEKO, prie paminklų irgi NIEKO. Žodžiu, matai pilį, bet nežinai nei kaip ji vadinasi, nei kada pastatyta - nieko. Vėliau nusipirkom žemėlapį, kuriame buvo bent jau itališkai pavadinimai surašyti. Nes kai nieko taip ir neparašyta, tai pradžioj pražioplindavom tiesiog pastatus. Buvom šalia la Scalos ir fotografavomės prie rožyno. Paskui kai sugrįžom jau tikslingai su žemėlapie jos ieškodamos, gana kvaila buvo. Mano teorija dėl tų užrašų nebuvimo yra kad jie taip skatina žmones pirkti turistinius gidus arba samdytis ekskursijas.

Hm, kas dar. Miestas vienas iš brangesnių, kuriuose esu buvus. Centre, senamiestyje nėra jokių perduotuvių, kur tarkim, būtų galima gėrimo nusipirkti, o karšta tai kaip reikiant... Tada belieka eiti į kavines užkandines ir t.t., kur kolos buteliukas kainuoja tris eurus. Mes valgėm makdonalduose, nes (laimei) kainos ten tokios pačios visam pasaulyje. Apskritai makdonaldas yra dažnas turistų išsigelbėjimas keistesnėse šalyse - ir pigu, ir žinai, ką gausi. Aišku, nuėjom paskiau ir į prašmatnią itališką kavinukę vakarienės:)

Milane irgi yra imigrantų problema, jie prisileidę kažkokių, mano akimis, mongolų gymio žmonių. Visur jų pilna ir labai gadina vaizdą. Metro irgi jų pilna. O patys metro traukiniai gana aptriušę. O jei su vokiškais lyginti, tai klaikūs kledarai:)

Oi, šita nuotrauka man labai patiko. Čia mūsų vienos žvaigždutės viešbutyje - parašya "mini baras", atsidarai...

O viduje šiukšliadėžė:)

Čia gigantiška galerija - prekybos centras. Garsūs dizaineriai - matosi nutaukoje Prada ir LV

O šalia jų mūsų pinigų taupytojas makdonaldas:)

Čia tos galerijos grindys mozaikinės. Man labai patiko...

Va šitą nuotrauką turėjau omenyje, kai sakiau, kad fotografavomės prie gėlyčių ir nepamatėm la scalos. Taigi čia aš, rožės ir paminklas da vinčiui, kurį irgi iš pradžių pražiūrėjom, net jo dalis nukirsta nuotraukoje:D

Nenusakomai keista vandens spalva parke. Žalių plotų Milane tikrai sočiai...

Aš ir kažkokie žmonės, nusėdę katedros aikštę. Fone matosi katedros siena, į kurios vidų įleido tik mane, o Rugilės ne, nes pagal juos ji buvo nepadoriai apsirengus - su šortais. Pfff...

Neturiu tokios nuotraukos su savimi, kad ir pilis, ir fontanas matytųsi, tai įdedu su Rugile. Man tai pilis čia taaaiiip tarybų sąjungą primena... Nors iš kitų pusių ir iš vidaus tai tokia ispaniško stiliaus tvirtovė. Būtent tvirtovė, o ne pilis.

Parkas ir aš ant žolės. Kiek džiaugsmo buvo, kad galima pagulėt ant žolės, nes UK tai nelabai išeitų. Bet mes ten visai išsimurzinom begulėdamos...

Sakiau, nedėsiu nuotraukų prie lankytinų objektų, bet man šita vieta šiaip labai patinka. Čia yra vienas iš tos pilies kiemukų, tas baseinėlis ir kolonada fone labai kaip iš filmo ar pasakos.

Kažkoks pavėsingas užkampis pilyje. O pavėsio norėjosi jau. Paskutinę dieną jau buvom ir pavargę nuo vaikščiojimo, ir nuo saulės.

Pilies centrinis kiemas ir aš. Kiemas tai didelė dykuma - keptuvė, nes ten neužpučia vėjas, tai taaaiiip karšta...

Vienas iš daugelio valgymų makdonalde.

O čia mano maistas - italai nebūtų italai. Net tas tipines mano daugybę kartų Lietuvoje valgytas makdonaldo salotas visai kitaip paruošia. Visų pirma, gavau aliejaus ant jų, o ne kažkiokio balto marmalo, antra, dar kažkokių ruginių pagraužiminių lazdelių davė, o ir šiaip skanesnės salotos.

OOO, čia aš ir mano prašmatnieji ledai. Aš nesu ledų mėgėja, bet ėmėm su Rugile ir susigundėm visai prieš išvažiuodamos. Nusipirkau citrininį šerbetą, kuris buvo tikroje citrinoje.

Iš arčiau ledai.

D&G reklamos stotyje. Labai gražiai atrodo.

O pabaigai picos automatas!!! Va šito dar gyvenime nebuvau mačius, čia bergamo oro uoste.