Šmutkės

Šiandien kažkokia baisiai netikus diena buvo.
Ėjau į Fred Aldous užsipirkt visokių paišymui braižymui dalykų. Negalėjau neiti, nes sekmadieniais nedirba.
O oras buvo kažkokia klaikybė. Kintančios krypties uraganinis vėjas ir lietus. Kitaip tariant, skėčio skleist neįmanoma, nes sulužtų per pirmas penkias sekundes, o lija, kaip jau anksčiau sakiau, ne lašais tokiais kaip Lietuvoj, bet visas oras tampa pilnas vandens. Permirkau kiauriai per tas dvi minutes, kol iki stotelės nuėjau. Vėliau, jau išlipus iš autobuso ir gavus naują lietaus dozę užmačiau savo atvaizdą vitrinoje ir nuoširdžiai paklaikau. Matyt palikau protą namie, nes išėjau palaidais plaukais. Tai atrodžiau kaip Eris iš dreamworks animacinio filmo apie Sinbadą. Kas nežiūri multikų, tai hm, kaip čia paaiškinus, kai paneri po vandeniu, tai plaukai taip keistai į visas puses ir į viršų juda. Va taip ir aš atrodžiau, o turint omenyje, kad plaukai šlapi ir todėl sunkūs, galima įsivaizduoti, koks vėjo uraganiškumas. Bet visi taip atrodė, niekas nesugebėjo skėčio išsiskleist.
Kai jau pasiekiau parduotuvę buvau kaip reikiant nusmurgus. Bet kaip pradėjau rinkti, ko čia man reikia, įsivariau dar didesnę neviltį. Nusipirkau gal dešimtadalį to, ko man reikėjo ir išleidau grubiai devyniasdešimt litų. KLAIKIOS kainos čia. Rūbai, tarkime, pigesni, maistas irgi nebrangus, bet visa kita smarkiai brangiau. Ačiū dievui, rapidografus susipratau iš namų įsidėt, nes net Lietuvoj vienas apie keturiasdešimt litų kainuoja, UK gal pusantro karto brangiau tos pačios firmos...
Įdedu nuotauką, ką nusipirkau - be galo mažai daiktų. Vogue žurnalas nesiskaito, čia šiaip pasiėmiau paskaityt - mūsų female only bendrabutis prenumeruoja kalną moteriškų žurnalų - tiek mėnesinių, tiek savaitinių, tai skaityt visada yra ką:)
O kai jau parsiradau namo (spėkit, kaip atrodė mano popierius po to lietaus), supratau, kad vienintelė nešlapia mano kūna dalis yra kojos - ačiū dievui už mano baikerio batus. Tarp kitko, pagal visus tuos mano vartytus žurnalus tokie batai yra šio sezono madingumo viršūnė. Nors tiek gerai:)
Paskui ėjau pas Mikiko pažiūrėt, kaip jai sekas, nes ji jau vakar peršalo. Valgėm sušį, kuris man atrodė didžiai skanus, o japonei nelabai, sakė, nepakankamai autentiškas, tai man daugiau liko :D:D:D
Ir šiaip Mikiko yra nereali, ji bendrauja tik su manim iš viso bendrabučio, kitom nebent labas pasako, bet ir tai ne pirma. Ta prasme, jei su ja sveikinasi, atsako, jei ne, tai nieko ir nedaro:) Smagu tokią normalią draugę bendrabutyje turėti. Aišku, lietuvės iš mano kurso yra nepalyginamai geriau, nes kartais nesveikai norisi tiesiog lietuviškai papliurpt arba lietuviškų bajerių. Arba lietuviškai pasibėdavot, kaip visiem mums čia UK pinigų trūksta:)
Ir dar - užsirašiau į bendrabučio futbolo komandą. Ne visai savo noru, bet vakar grįžau iš rytinio bėgiojimo parke, pamate panos britės, kad bėgu, ir pradėjo kalbint kalbint ir prikalbino. Visų pirma, tai nemoku žaisti futbolo, antra, neturiu supratimo, iš kur paimsiu laiko tam.
Ai nu. Kaip nors.

Ir ju buvau pamiršus - šiandien atvežė man vadovėlį iš amazon'o, kurį vakar nusipirkau. Pristatymas nieko nekainavo... Sakyčiau, baisiai greitas servisas, juolab kad savaitgalis.