prieš išvažiuojant

Man patinka kraštutinumai.

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Man patinka Lou Reed lopšinių dainuotojo balsas, bet patinka ir kai ausin klykia Brandon Flowers:

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Bet kai jie dainuoja abu, gaunasi tobuliausia daina:) :

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Žodžiu, muzikos atostogoms daug, rupestėlių nedaug, pažadas įvykdytas, sąžinė rami, nervai nelabai :)
Bet laukia Šalčininkai ir Vokietija.
Vokietija su visais savo vokiečiais...
Ir H&M'u...
Ir dar - šiandien yra Elnio devyniaragio šventė. Kitaip sakant, žiemos saulėgrįža. Šiandien trumpiausia diena ir ilgiausia naktis. Keista, kad žmonės nešvenčia. Juk per Rasas net į darbą nereikia. Tai kodėl vargšas elnias užmirštas?
Ai, tiksliai.
Juk švenčiam ne Rasas, o Jonines.

Oskaras Vaildas ir kiti netikėtumai

Šiandien mačiau vaikiną, kuris priminė Oskarą Vaildą (juo galite pasigrožėti paveikslėlyje).
Vakar mane austobuse kabino šiaip gražus bernas, kuriam buvo kiokie dvimdevyni metai. Bet nieko, buvo linksma. Šiandien kuitėmės vyriškų apatinių ieškodamos ir buvo labai gėda, bet labiau juokinga.
O vakar - tiksliau šiandien ryte jau - išpildžiau savo naujametinį pažadą. Tik paskui pagalvojau, kad negerai padariau, bet kas buvo, tas buvo. Be to kita dailė tik sausio mėnesį, tai man kol kas dar ramu.
Bet visgi išpildžiau. Didžiuojuosi savimi.
Ir šiaip viskas beveik gerai - jau tuoj atostogos ir laisvė laisvė laisvė Vokietija:)

--

Aš esu nerealiai gera, nesavanaudiška ir šiaip Žiauriai Gera, bet klaikiai neatvira.
Hmmmmmm...

Paskubomis

Kalėdos artėja pasibaisėtinu greičiu,
Naujametiniam pažadui išpildyti beliko viena diena - rytoj (jaučiu, kad jis bus nukeltas kitiems metams),
GGB išsikraustė iš proto,
šiaip viskas keistai.
Deja, nefainai.

?

Kai prisigalvoji negerų dalykų ir jie visi išsipildo, tai net kažkaip juokinga.

-

Pastaruoju metu daug bėgiojimo, rupestėlių ir skubių dalykų, kuriems nėra laiko.
GGB labai blogai, o aš niekuo negaliu padėti ir man baisu.
Bet šeštadienį naktį gal nusimano filmai su būriu žmonių. Turėtų būti gana keista... Nes būsiu žiauriai nemiegojus ir jau ir taip neturiu nė trupučio laisvo laiko, o dar Kalėdos su visom dovanom artėja... Varge vargeli.
Einu toliau bėgioti be galvos.
Ate.
P.S. Miunchene dar nėra sniego.

;)

Mano vyro idealas yra Vytautas Rumšas. Jis atrodo kaip visi gražiausi mano kada nors matyti žmonės kartu sudėjus, jo gražus balsas, jo gražus vardas ir jis lietuvis.
Ir jį dabar rodo per lnk.
Einu žiūrėt :)

Mėtai

Šiandien man pasidarė gaila katės, kad jai per mažai dėmesio skiriu. Nes aš ją pašeriu ir... viskas. Tai gavo demesio mano gyvūnas.

Oi, man vėl gerai

Šiandien kažkaip viskas labai gerai. Vakar nuėjau bilekaip vėlai miegot, ir šiandien iš ryto labai keistas jausmas buvo - tarsi aplink mane vyksta viskas, o aš kaip filmą žiūriu, tai dar ir mokykloj taip buvo, tik į pabaigą pradėjo miglos sklaidytis.
Tada parėjau namo ir pažiūrėjau nerealiai gražų filmą, kuris vadinosi "Šventė gimtuosiuose namuose". Jis buvo tikrai nuostabus, nors ir nepasakyčiau, kad geras. Geri filmai nebūtinai gražūs, o man kaip tik reikėjo gražaus kažko. Beje, apie grožį, tame filme vaidino vienas iš mano mėgstamesnių aktorių, o kadangi mėgstamus aktorius aš renkuosi pagal grožį, tai... :)Paskui atėjau į savo kambarį, kuris labai skaniai kvepia ir šokau šokau šokau...
Kažkaip per gerai viskas:)
Vaida grįžta savaitgalį, savaitgalį einu į baletą ir neinu į dailę, bet nieko tokio, juk baletas... Kalėdos artėja smarkokai, o aš atkakliai veikiu niekus, nemiegu ir bėgioju be tikslo, bet labai linksma. Šiandien sąsiuvinyje radau kompozicijos dėstytojo žodžius, kuriuos užsirašiau. Čia apie mūsų darbus: "būna arba labai blogai, arba blogai, arba su Dideliais Trūkumais". Labai sąmojinga...
Noriu į Vilnių, dailės akademiją arba kur nors, kur šilta. Visko noriu, kažkoks hiperaktyvumas... O čia kur nuotraukos, tai iš dailės akademijos (Kaune). Fotkino GGB.



Man atrodo, kad šita sistema iškreipia spalvas, bet ne esmė. Esmė yra, kad TEN kietai.

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Gražūs dalykai

Vakar diena, vakar dailė, vakar minia žmonių į vieną pusę, o aš į priešingą, vakar filmas su seseria (Kusturica lenkia pats save), šiandien muzika, šiandien filmas, šiandien sausainių kepimas ir beveik Kalėdos.
Vakar gerai,
Šiandien gerai
:)

пацаны

Vienas iš senų gerų rusiškų filmų. Vakar žiūrėjau jį ir žavėjausi muzika. Šiandien netikėtai radau šitą video, kur yra net trys geros dainos iš filmo, nors iš tikro tai filme yra penkios geros, nežinau, kodėl kitų dvienjų neįdėjo...

Haliucinogeniniai grybukai primena apie save

Šiandien viena iš tų beprotiškų dienų, kai atrodo, kad visi, išskyrus mane, išsikraustė iš proto. Čia gal jau nuo vakar vakaro, kai GGB patraukė žemė. Šiandienos pasiutęs rytas su kalnais avarijų irgi labai pataikė į temą. Mokykloj buvo žiauriai keista ir - kaip visada - nefainai. Žiauriai nemėgstu mokyklos. Man ten eit yra kankynė. Kiekvieną dieną turiu labai prisiversti, kad nueičiau. Gal dėl to man taip ir važiuoja stogas. Nes per pamokas beveik nieko neveikiau, tik galvojau, kokie visi keisti. O parėjus namo (ėjau pėsčiom) pamačiau savo pamišusią katę, kuri tą nežinau iš ko paveldėjo, nors gal ir žinau. Katei užėjo gal nuobodulio priepuolis, gal kažkas panašaus, tai ji nutarė numesti ant žemės visus daiktus, kurie juda. Kitaip tariant, mano kambaryje absoliučiai visi paviršiai - stalai, kėdės, lentynos buvo tušti, o ant žemės buvo didelis kalnas gėrybių. Toks šiurpus, bet visai kietas vaizdelis. O tada dar banga keistos mano muzikos... Manau, kad mano dailės namų darbai bus prisipildę visos šitos nuotaikos. Turėtų būt visai gražu.
Man patinka muzika, kuri turi jėgos. Kai klausai jos, arba labai patinka, arba labai nepatinka.
Man dar patinka GGB, kuris manęs nemėgsta, bet čia jau atskira tema ir čia jai labai ne vieta.

Žiauuuuru

O buvo taip:
Pagrindinį herojų - tokį nefainą ryžą vyruką - galima atsirinkti iš mano pasakojimų . Na, gal jis ir labai fainas, bet čia aš savo subjektyvią nuomonę išsakau. Tai va, tas, kur su tatuiruote ir gigantišku auskaru.
Šiandien baigėsi dailė, tapyba, kur GGB kažkaip siaubingai nesisekė, o aš sugebėjau pradėt iš jo juoktis ir negalėjau sustot. Buvo klaiku, bet ne tame esmė. (Nors slapta manau, kad jis manęs nekenčia dabar). Tai po dailės ėjom mes su juo į aikštelę, išėjom atsisveikinom ir pasukom į skirtingas puses, nes manęs labai netikėtai atvažiavo pasiimti. Įsėdau į mašiną, o mama ir sako: "tas iš jūsų dailės bernas?". Pasižiūrėjau ta kryptim, kur rodė ir pamačiau P. Sakau: "taip, o ką?". Mama: "tai jis kątik sudaužė kažkieno mašiną atbulas važiuodamas". Galvoju - nu, ką padarysi, visko pasitaiko, ypač kai galiniai tamsinti, o lauke tamsu... Bet įdomumo dėlei atsisukau pažiūrėt, kas ten nutiko. Pasižiūrėjau ir pamačiau GGB veido išraišką. Tokia stebėtina. Pavargusi, nelaiminga, bet išdidi. Na, čia jau reikia išskirtinių sugebėjimų turėt. Kaip jau supratote, žmogus, kurio labiausiai nemėgstu, kalė žmogui, kurį užvis labiausiai mėgstu. Čia jau irgi reikia turėt išskirtinių sugebėjimų, kad taip pataikyt.
Šiaip tai man gaila GGB, nes jam jau ir taip nesmagumo šiandien per gausiai. Nesvarbu, kad ten beveik nieko tai mašinai nenutiko, vis tiek nefainai.
Jam reikėtų katės:) Nes kai pareinu namo nelaiminga, pradeda toks mažas nelabai gražus kailio kamuolys glaustytis (arba kandžiotis, bet taip dar linksmiau), nuotaika iškart pasitaiso, praeina sloga ir šiaip:)

Haliucinogeniniai grybukai

Nemėgstu sirgti, nes būna klaikiai nuobodu. Vakar paruošiau visas įmanomas pamokas, bet ką šiandien veikti?
Nemėgstu kvailos nelogiškos temperatūros ir nemėgstu apsimetinėti, kad nesergu.
Bet man patinka haliucinogeniniai grybukai ir jų poveikis. Aišku, čia tikriausiai mano išsigalvojimai, bet kažko ten tikrai pridėta. Jau visiem tikriausiai pasakojau, bet pasikartosiu.
Kai aš sergu, prieš naktį išgeriu tokių miltelinių vaistų. Man rodos, jie vadinasi TheraFlu ir yra migdantys. Jau tai kažką pasako. Taigi - ne tik kad miegas būna puikus, bet sapnai... ochochocho... tikrai kaip haliucinogeninių grybukų privalgius. Gal čia taip tik man, bet kaskart susapnuoju visų svajonių išsipildymą. Tai būna iiiiilgas visą naktį trunkantis labai įdomus ir dinamiškas sapnas. Nepasakosiu, ką sapnavau, bet... Aš turiu milžinišką gigantišką svajonių krūvą ir jos VISOS ten išsipildė. Neapsakomai nuostabus jausmas bna visą naktį ir ryte pabudus.
Nors mano mama sakė, kad ji nieko nesapnuoja...
Labai keista.
Bet kartais visai smagu pasirgti ir pasapnuoti tokius nuostabumus:)
O dailėj vakar baigėm kaukoles (pagaliau) ir šiandien pradėsim pirmą galvą piešt.
O dailėj vėl buvo keistas vyrukas su blizgančiu auskaru. Jis turi tatuirotę ant dešinio bicepso, o aš negaliu liautis spoksojusi. Tai yra pakankamai žiauru, nes jis labai nefainas ir šiaip spoksoti yra nemandagu.

šūds

Bene pats didžiausias mano negerumas yra sugebėjimas prisigalvoti dalykų, kurių nėra. Ir taip būna visad - nors pati suprantu, kad kažko tikrai nėra, prisikuriu puikiausių gražiausių fantazijų ir gyvenu vien jomis. Tai yra blogai, nes kaskart kai suvokiu, kad tos fantazijos yra totaliai klaidingos, būna nekas... Bet kita vertus - jeigu gyvenčiau tokį boring gyvenimą, kuriame IR nieko nebūtų, IR nieko neprisigalvočiau, būtų dar labiau nekas.
Čia jau kažkokie kraštutinumai, o man skauda gerklę.
Ir mano katė, rodos, dar suliesėjo. Man jos gaila.

Šukės

Kai man būna nesėkmių diena, tai būna tikra Nesėkmių Diena Iš Didžiosios Raidės. Pradedant tuo, kad aš vis dar sergu ir nors sekmadienį mamos gimtadienis, nesugebėjau dar pasigydyt. Bet ne tame esmė. Dėl bjauriausio šiandienos nutikimo kalta irgi aš pati. Mano katė visad daužo daiktus. Tėvai labai pyksta, nors patys turėtų suprast, kad nespecialiai ji tai daro. Bet taip nesveikai žiauriai pyksta. Todėl aš saugau labai, kad kažkas nesudužtų ir laimei jau kokius du mėnesius niekas nedužo. Tai va. Šiandien katė užšoko ant lentynos, kur daug visokių dūžtančių daiktų buvo. Tai aš, aišku nuėjau jos nukelt nuo ten. Paėmiau ir netyčia užkliudžiau kažkokį kvailą nuotraukos rėmelį. Tada su siaubu stebėjau, kaip tas rėmelis pradeda siūbuot, tada kiti daiktai nuo jo siūbuoja, galiausiai viskas griūva ir tokia labai graži keraminė žvakidė lekia žemyn, tada su klaikiu trenksmu tėškiasi į stiklinį staliuką (laimei jis nesudužo) ir šukės labai garsiai išlaksto po visą kambarį. Tada katė labai persigando ir atsispyrusi užpakalinių kojų nagais man į veidą nulėkė tolyn. Liko daug šukių ir daug raudonų rėžių man ant veido.
Smagumėlis.
Tada visai susišiko nuotaika ir viskas visą dieną sekėsi sumautai.
Bet paskui pažiūrėjau labai keistą ramų gražų filmą. Tokį apie senus gražius laikus. Ir kažkaip atsileido visi pykčiai ant viso pasaulio. Tas filmas gana ilgas buvo, bet aš sugebėjau net nejudėdama prasėdėt taip šiltai šiltai, nes katė irgi nutarė filmą žiūrėt, bet ištempė gal porą minučių, paskui susisuko į kamuoliuką man ant kelių ir pramiegojo.
Žodžiu, dabar viskas neblogai, bet įdomu, kas bus, kai tėvai pareis...

Labai prasmingi mano pokalbiai

-Tu šiandien labai seksi.
-Tu irgi seksi.

Laimėjimai

Visų pirma tai vakarykštis dailės kontrolinis buvo sunkus, bet linksmas. Bent jau tiek gerai.
Visų antra - mano laimikis yra dideli stori rusiški interjero žurnalai. Oje, niekas turbūt nežino, kiek tokie daiktai man džiaugsmo duoda. Ir nesvarbu, kad tie žurnalai ne mano, o namo dizainerės. Kai aš būsiu architektė ( o tikrai būsiu, nesvarbu po kiek metų) tai dar ne tiek ir ne tokių prisipirksiu.
O visų trečia - pagaliau atradau kabliuką. Čia gal keistas išsireiškimas, bet man dažnai būna, kad idealizuoju žmones. O tobulų nebūna. Visad kažkoks kabliukas slepiasi. Tai po netrumpo sunkaus charizmos sklaidymo ir šifravimo ėmiau ir atradau.
Nors čia gal ir nelabai gerai, nes dabar prasidėjo baimės priepuoliai ir nemiegojimai, bet aš ir taip nemiegu. Nes šaunioji mano katė vidury nakties užsilipa ant mano pagalvės, beveik užlipa ant veido ir žiūri taip, kol pabundu. Jei nepabundu, įkanda man į veidą. Tada būna labai keistas jausmas, kai atsimerki ir pamatai tokias blizgančias katės akis arti arti. Nežinau, kodėl ji taip daro, nes nei valgyt prašo, nei ką. O jei jai tiesiog nesimiega, tai galėsim nemiegoti drauge.

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Man patinka Sinatra.

Fjū fjū

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Bandrai paėmus tai mano gyvenimas nuostabiai linksmas ir geras.
Tik gal reikėtų nustoti dainuoti "it's ok to be gay" nes kažkaip nemandagu.

Makalynė

Kaimynai viršuje leidžia kažkokią labai nefainą muziką, tai aš jiems pakeršijau ir u-leidau 'beastie boys', kurie yra lieviausia grupė, kokią tik sugebėjau taip greit surasti.
Šiandien sugalvojau, kad kai turėsiu pakankamai pinigų, išvažiuosiu kokiai savaitei į Rusiją ir siaubsiu visas video nuomas ir parduotuves.
Paskui dar sugalvojau, kad ištekėsiu už kokio kieto ruso. Jankovskio sūnus laisvas, kiek žinau :) jei mokėčiau, pakilnočiau antakius taip kaip Abdulovas;) Bet ne, čia aš nerimtai. Puiki tauta rusai, bet istorinių faktų pamiršti negalima ir savo švaraus lietuviško kraujo maišyti irgi negalima. Jeigu kada ištekėsiu, tai tik už lietuvio.
Bet dėl video nuomų siaubimo - rimtai.
O dar kai ką rimto reikia pasakyti.
Mieli pasipūtėliai, jei jūs skaitote mano blog'ą, patys suprantate, kad aš nenoriu, kad jį skaitytumėt. Bet tarkim, negaliu jums įsakinėti. Tai malonėkit bent jau to, ką perskaitot, neaptarinėti su kitais. Apsimeskit, kad neskaitėt. Nelabai sunku juk, ne?
Kai dėl manęs, tai aš elgiuosi siaubingai, man klaikiai skauda gerklę ir vakar miegojau kokias dvi valandas, nes vėlai vakare prisiminiau tokį kvailą pažadą, kurį sukūriau sausio pirmą dieną ir kurį turiu išpildyti iki šių metų pabaigos. Ir kažkaip neramu pasidarė. Nes tas pažadas toks... nesmagus, nepatogus, nežinau net kaip apibūdint. Tiesiog kai kūriau jį, sugalvojau tokią vieną sąlygą, kurios, buvau įsitikinus, tikrai nebus. Bet sąlyga ėmė ir atsirado. Bet tarkim, kad iki metų pabaigos dar daug laiko. Tarkim.
Oje vaje, manęs laukia labai nemalonus dalykėlis...
Ir dar šiandien fotkinomės vinjetėms... Brrr.
O dizaineris pešia grafiti ant kopinėjimo sienelės. Absurdiškai linksma.
Šiandien Elvio Preslio ir Black Betty diena.

Netikėta

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Ėmė GGB ir vakar vakare mestelėjo šitą dainą... Buvo labai keista, nes aš ją buvau girdėjus ir susižavėjus jau seniau, bet nei pavadinimo žinojau, nei ką, o šiandien iPode sukasi jau daug kartų.
Gražu.
Noriu šokti, bet žinau, kad neįmanoma tai. Ir tik dar labiau noriu.

Формула любви

Susipažinkite - čia pats mėgstamiausias mano filmas. Jis beprotiškai keistas, bet tobulas. Aktoriai tokie, kad ooooo... Ypač duetas - Farada ir Abdulovas. Jie yra tie du dainuojantys vyrai. Abdulovas - aukštesnis ir jaunesnis - savo laiku buvo rusų sekso simbolis. Jis tikrai turi žavesio:)

Vakar ir šiandien (vėl)

Vakar ryte trenkėmės Vilniun. Buvo šalta, norėjau miego, bet ta puiki kavinė, kuri turi labai daug žavesio ir Įvairių Knygų išgelbėjo nuo totalinio nuotaikos sušikimo.
Jaučiu, jei įstosiu į VGTU, ten praleisiu žiauriai daug laiko. Ir nesvarbu, kad ten buvau tik du kartus. Užtenka ir vieno karto, kad suprastum, kad kažkas tau tikrai patinka. Jau seniai nebuvau prisirišusi prie kavinės. Nes tą, kur buvo ant kampo tarp savanorių ir, atrodo, Ožeškienės (?) gatvių, ir kur vakarais penktadieniais gyvai grodavo džiazą, uždarė. Žodž. Tai labai apsidžiaugiau, kai mes atradom tą jaukią vietą Vilniuj.
Bet kai rytas būna geras, vakaras dažniausiai nenusiseka. VGTu dailė buvo visai nieko, nors užduotis man ir nepatiko, bet VDA KDI užsiėmimas mane išsunkė. Aišku, buvo ir gerų dalykų, visada būna, bet kai viskas užtruko Labai Ilgai ir kai Visi Užlindinėjo, mane paėmė siaubingas pyktis. Be to, aš pati suvokiu, kad nelabai gerai man toj kompozicijoj sekasi, bet kai kai kurias panas dėl Smarkiai Gilesnės Iškirptės geriau įvertina, tai nekoks jausmas. Ir dar keletas nemalonių dalykų buvo, bet nesakysiu, nes per daug žmonių skaito. O kai su sumauta nuotaika keliavau namo, buvo kaip iš kokio filmo kvailo. Einu tokia viena, sušalus, tamsu, lija... O aš, aišku, be skėčio. Kai tokios aplinkybės, visad apninka dar bjauresnės mintys. Be to, aš dar turiu išskirtinę savybę jausdamasi blogai prisiminti visus nutikimus, kai aš žiauriausiai apsikvailinau. Kitaip tariant, pati dar viską pabloginu. Nors nespecialiai, bet jausmas siaubingas. Taigi šeštadienis iš esmės buvo sumautas.
Bet šiandien buvo visai kitokia diena. Šiandien mano močiutės mirties keturnedėlis (keturis savaitės). Tai rytas bažnyčioj, kapuose buvo rimtas kaip ir pridera, bet paskui kai visi suėjo pietauti, aš, Indraja ir dėdė Dundė (toks jis ir dėdė - dvimtrijų metų) atsidūrėme vienam kampe, kartu dar ir su "Žalių devynerių" buteliu. Tieeek prisijuokiau... Mano dėdės bajerius arba tiesiog gyvenimiškus pamokymus, kuriuos jis, kaip vyresnis ir suaugesnis mums duoda, reikėtų surašyt į knygutę ir išleist. Paskui jie dar pas mus į namus atvažiavo ir baiginėjo "Žalias devynerias", kurios šiaip yra labai skanus sirupo nuo kosulio skonio gėrimas:)
Žaviai paprasti žmonės man patinka. Nors mėgstu ir pasikėlusius snobus. Ir su vienais ir su kitais jaučiuosi sava. Bet nei su vienais negalėčiau praleisti tikrai daug laiko. Kartais tiesiog reikia pakaitalioti.

Sesuo vėl susimetė su savo senu berniuku. Na, gal ir gerai, man jis vis vien labiausiai patiko iš visų variantų.
O mano pačios asmeninis gyvenimas? Et, per didelis susižavėjimas GGB prie gero tikrai neprives. Kol kas galiu tik spėlioti, koks juokingas ir nemalonus dalykas kada nors nutiks.
Bet nespėliosiu.
Nes labai nemalonu ir vėl pradedu prisiminti visus tuos didžiausius savo apsikvailinimus:)
Einu filmo žiūrėt.
GGB mėgstamiausias aktorius irgi yra Dž. D. Stebėtina:) Paprastai vaikinams jis labai nepatinka, nes visokio amžiaus moterys atiduotų Nežinau Ką už vieną vakarą su juo. O vyrai pavydi:)

Pasiutmetis

GGB puikus yra tuo, kad kai šneku su juo, šneku tarsi su savimi, tik suaugusia ir vyriška. Kitaip tariant, jo pasaulėžiūra ir visas mąstymas beveik idealiai atitinka mano. Tai yra labai keista. Rugilė šiandien kažkaip labai taikliai apibūdino tokį atitikimą, bet, kaip visada, nepamenu, ką ji sakė.
Bet pokalbiai su juo geri dar ir tuo, kad priverčia mane susimąstyti.
Kai vakar kažką šnekėjom apie studijas ir kodėl būtent architektūrą pasirinkau, buvau priversta pamąstyti, ko apskritai noriu gyvenime. Tada labai apsikvailinau, nes nutariau, kad apsikvailinti yra geriau negu būti atvirai. Taip kad atrodė tarsi aš išvis nežinočiau, ko noriu.
O aš žinau.
Aš noriu keliauti, bet ir susituokti ir tykiai būti.
Aš nenoriu mokytis, bet noriu kurti.
Aš noriu savanoriauti. Ne Lietuvoj. Kitur kažkur. Kuo toliau, tuo geriau.
Aš noriu turėti tokių draugų, kaip mano krikšto tėčio šeima, Ežiai, Linai ir visi kiti seni hipiai.
Aš noriu turėti vaikų ir juos auginti.
Aš noriu, kad mano vyras būtų toks šeimos galva, kaip GGB apibūdina.
O kur architektūra?
Oi, daug smarkių pamąstymų laukia.
Ir kompas sugedęs.
Ir pilnas skaipas virusų.
O aš nemoku jų išnaikint.
Ir nebus jokio bendravimo. Bus dailės projektas, kompozicijos namų darbai ir daug miego.

O kas dėl projekto, tai

šiandienos geriausia nuotrauka
na, nelabai dar šauniai sekas.

uuuuf

Vaje, va šitą filmą tai noriu pamatyt.

Slėpynės

Pirma: kas man būna per hiperaktyvumo priepuolius, anksčiau žinojo tik Rugilė. Dabar žino ir daugiau žmonių. Ir GGB. Ir man siaubingai gėda, nes akivaizdu, kad jau pradedu per daug atsiskleidinėti.
Antra, šiurpina mintis apie dar didesnį šaltį. Vakar ir užvakar pasiekiau tą laipsnį, kai jau karšta nuo šalčio. Nežinau, kas šiandien bus.
O dar... Į dailę atėjo naujas vaikinas. Jo vardas nežinia koks, bet iš P raidės. Jis labai keistas. Pirma pamačiau jo auskarą, tik paskui jį patį. Tas auskaras tai... mano nykščio nago dydžio laaaaabai žvilgantis briliantukas. O pats žmogus didelis, platus, na, toks kažkuo primenantis Tikrą Vyrą Joną, tik kad plaukai ryži. O jo veido išraiškos pasipūtimas mane stebina. Nėra čia kuo didžiuotis, jei anais metais neįstojo... Nors kai pasakiau tai mergaitei, su kuria važiuojam šaštadieniais į Vilnių, ji sakė, kad "jo toks veidas". Buvo labai juokinga...
Kai dėl Tikro Vyro Jono, tai jis buvo vakar atėjęs į dailę. Pasakė, kad nebelankys. Gaila, man buvo linksma į jį žiūrėti:)
Dar vienas dalykas - keisti žmonės kažkodėl neįdėjo dar naujausios heroes serijos į FTP. Man truputį pikta, nes tai yra tikrai mėgstamiausias mano serialas. Vienareikšmiškai.
Ir šiandien buvo kvailos ilgos lietuvių pamokos, kurios išsunkė mano smegenis, ypač tada, kai mokytoja kažką kalbėjo apie tai, kad "kai kuriems visiškai nerūpi" ar kažkaip panašiai. Taip, man visiškai nerūpi. Na ir ką man dabar daryti? Tegul džiaugiasi, kad išvis į pamokas ateinu. Ghrrrr. Bet sugebėjau net kažkaip užsisvajoti ir žiūrėti pro langą. Tada sugalvojau, kad norėčiau turėti laisvą vakarą, gal šeštadienio, tada jaukiai kažkur įsikurti, gal kokioj senamiesčio kavinėj, gal pas namie su filmu įdomiu, arba šiaip bet kur, tik ne lauke:) Nes GGB klausimas "o tarkim ar tu šeštadieniais nesitūsini?" ne tik sukėlė man begalinį juoko priepuolį dėl savo formuluotės, bet ir privertė susimąstyti, nes aš juk atsakiau "ne". Nes kai turiu laiko, ruošiu namų darbus. Arba piešiu. Bet piešimas tai irgi namų darbai. Arba juokiuosi iš sugedusio kompo ir kvailo katės žvilgsnio, nes ji dabar slepiasi už ekrano ir galvoja, kad jos nematau. Iš tiesų tai nematau tik jos nosies galiuko, bet visa kita (gigantiškas jos užpakalis ir menkos likę kūno dalys) kyšo:)
Ir aš labai labai laukiu dailės. Ir nors dailėj savo savitumus reikia smarkiai slėpti ir nuo savęs, ir, Ypač Nuo Kitų Ir Nuo Patys Žinote Ko, Nes Man Jau Ir Taip Gėda, bet šiandien tapyba - mėgstamiausia mano savaitės dalis. Ir nors per piešimą galima žavėtis žmonių rankomis, kartais aš per daug užsižaviu ir suprantu, kad nelabai ką pati veikiu. O tapyba man pats pats smagiausias dalykas. Man patinka net dažų kvapas. Anksčiau mano kambarys kvepėdavo dažais. Dabar nebėra laiko. Bet tas kvapas... mm.
Ate.
Narkomanė eina valgyt persimonų, uostyt dažų ir toliau slapukauti.
P.S.noriu lankyt šokius, bet ne kvailą linyhopą, kur eina VISI, o normalius, pramoginius. Bet mergaitė, su kuria šeštadieniais važiuojam į Vilnių (ji pamažu tampa mano proto balsu) priminė, kad Laiko Nėra. Ir dar - arba aš išsigalvojau, arba ji tikrai dar pasakė "jiegu rasi laiko, tai ir man paskolink", bet dėl šito tai nesu tikra, nes mano fantazija beribė, o atmintis atvirkščiai:)

Redagavimas

Ot ir nebus jokio redagavimo, pasipūtėliai.
Rašau, ką noriu.
Čia yra mano asmeninis blogas ir jeigu nepatinka, neskaitykite - kodėl išvis pradėjote, ką?
O šeštadienį naktį snigo.
O šeštadienį švietė saulė ir visi visi buvo lauke, kad ir su prisemtais batais.
O aš nežinau, kur stoti, nors ir tėvai leido bet kur į užsienį.
Bet aš turiu katę.
Ir kažkur yra pianinas.
Ir kažkur iPode groja kažkiek džiazo, kažkiek juokingos mano muzikos.
Ir Armstrongas šitoj dainoj dainuoja "lithuanians do it".
Ir mane labai ima juokas.
O viskas kažkaip kalėdiška ir man keistai gera nuotaika.

Get this widget | Track details | eSnips Social DNA

Nevisiškai geri dalykai

Pirma: šiandien iš širdies pavariau visokių nusišnekėjimų biologijos kontrolinyje. Nors mokiausi ir anksčiau, ir šiandien kokias dvi tai tikrai valandas, bet per kontrolinį vis pamiršdavau kokį esminį dalyką. Tuščių vietų neliko tik mano bendro išsilavinimo ir lakios fantazijos dėka. Pavyzdžiui, kai reikėjo rašyt apie maliariją, prisiminiau Mark Eveleigh (kurį matome nuotraukoje) knygą apie Borneo džiungles. Ta knyga, beje, yra viena mano mėgstamiausių. Tai joje autorius aprašo savo asmeninę patirtį su maliarija. Aš gana vaizdžiai viską perteikiu kontrolinyje. Bet ten buvo klausimų ne tik apie maliariją. Ką į juos atsakiau, geriau neminėsiu...
Antra: man iškilo sudėtingas klausimas. Ar jeigu kažko nepasakai, tai jau skaitosi kaip melavimas? Nes aš dabar gyvenu kelis paralelius gyvenimus. Na, gal ne paralelius, bet mokykloje aš atskleidžiu vieną savo pusę, dailėje kitą, o namie išvis neatsiskleidžiu. Visa visiškai atsiskleidus buvau vienam žmogui prieš kažkur metus, bet tai siaubingai pagadino mano gyvenimą ir daugiau jau bijau taip bandyti daryti. Nors iš dabar nesijaučiu visai gerai. Mokykloje aš neatskleidžiu savo meniškosios pusės, kuri visgi užima daug vietos mano galvoje. O dailėje... Aišku, nepasakyčiau, kad aš ten labai daug su kuo bendrauju - su vienu berniuku ir su viena mergaite, bet ten aš kažkur į labai labai toli užkišu visą savo nerimtumą, vaikiškumą ir mergaitiškumą. Ten niekas nežino nei kokias nerimtas knygas aš skaitau ir kaip linksma man būna, nei kokios pasiutusiai nerimtos muzikos klausausi, nei kokius filmus žiūriu, netgi kaip iš tikro piešiu. Nors turėtų žinoti, ne? Juk mes ten visą laiką tą ir darome - piešiame. Bet kas mane geriau pažįsta, yra matę visus slibinus, varnas ir mėnulius, kuriuos šiaip piešiu. Ir man gražu. Nors gražiausi mano piešiniai (mano nuomone) buvo tie, kuriuos piešdavau laiškuose tam jau anksčiau minėtam žmogui. Bet, kaip jau sakiau, viskas baigėsi žiauriai blogai. Nors gal ir ne blogai, visgi turiu katę dabar:) Bet žodžiu, nesakau viso to, nes niekam nepatiktų nei mano knygos, nei filmai, nei muzika, nei tai, ką apskritai veikiu. Na, gal ne Absoliučiai Viskas nepatiktų, bet kokie 99% tai tikrai. Va, dar vienas dalykas, kurį reikia slėpti dailėje - optimistiškumą. Nes ten visi tokie rimti ir susirūpinę. Jei atvirai, man reikia visai smarkiai pasistengti, kad ten normaliai pritapčiau. Nors man gi nesunku. Nes puiku ten. Visi tokie juokingi, o aš turiu dėtis rimta, kad visą laiką neprasijuokčiau. Ir negaliu mokykloj pasipasakot, nes niekas nesupranta. Šiandien besimokydama biologiją vadovėlyje nupiešiau beveik visus dailės žmones, kurie išėjo stulbinamai panašūs ir kai komentavau savo šedevrinį piešinį man buvo labai linsma, bet kitiem nelabai:)
Trečia: nuo tos raudonos arbatos dailėje mano bloooga. Vakar dėl akių išgėriau du gurkšnius, o kitką išpyliau. Jaučiausi kalta, bet nieko tokio.
Ketvirta: labai nerimauju dėl šeštadienio, nes bijau, kad Kai Kas, Kam Labai Tiktų Antanas, kad ir nespecialiai, bet visvien sugadins ilgą ilgą mano darbą.
Penkta: man nepatinka, kai kiti žmonės, kuriems aš nesakiau apie šitą blogą, kuris yra skirtas ne jiems, skaito jį. Čia ir taip su kiekvienu nauju skaitytoju man padaugėja redagavimo. Paskui reikės absoliučiai sugalvotas istorijas kurti.
Šešta: katė įgavo bjaurų įprotį svarbiausiu momentu užšokti ant kompo ir nuspausti tą visagalį mygtuką, po kurio būna visiškas užtemimas. Kol vėl įjungiu kompą kažkiek nemažai laiko užtrunka.
Septinta: tai, kad aš pamečiau galvą dėl svetimo berniuko, yra labai pikta jo panelės atžvilgiu. Patikėkit, puikiai žinau tą jausmą.
Aštunta: man reikia išmokt nuosekliai dėstyt mintis, nes dabar mano blogo įrašai yra "sąmonės srautas". Čia beveik kaip Škėma, tik kad jis sirgo psichine liga. Verta susimąstyti:)
Devinta: besisiųsdama Mocarto muziką iš namo FTP serverio užtikau Katie Melua - popso dainininkę, apie kuria tik tiek ir težinojau, kad ji dainuoja popsą. Įdomumo dėlei parsisiunčiau jos keletą dainų ir savo siaubui supratau, kad kai aš save fantazijose įsivaizduoju dainuojančią, tai maždaug toks pats balsas būna ir visa dainavimo maniera tokia pati. Tai nėra gerai, nes ten melodijos absurdiškai elementarios, lėkšti tekstai, o pati dainininkė daugiau manieringai maivosi ir džiaugiasi pati savim, nei dainuoja. O aš klausau ir jaučiuosi taip, lyg klausyčiau savęs. Šiurpuliukai nubėga net, koks keistas jausmas.
Dešimta: aš esu priklausoma nuo savo mėgstamiausio serialo "Herojai". Kaip parsisiunčiu naujausią seriją, ją žiūriu kad ir naktį. Turiu omenyje, tuo metu, kai paprastai miegu. Bet tas serialas tikrai užburiantis. Atsimenu, kažkada buvau labai susižavėjus serialu "Daktaras Hausas", ten mane pakerėjo keistuolio pagrindinio aktoriaus vaidybas ir žvilgsnis, bet kadangi jį trumpai rodė, tai... Taip ir pasibaigė viskas.

Atostogos!

Kątik sėdėjau ir valgiau ledus su aviečių uogiene.
Kas pažįsta mane, žino, kad ledai yra vienas tų dalykų, kurių ypač nemėgstu, bet juk atostogos:)

Atostogos?

Šitos mano atostogos buvo itin sumautos. Pradedant tuo, kad sesuo išsivežė dar aną šeštadienį kompą į Šalčininkus, tai aš negalėjau iPodo pasikraut ir gyvenau be muzikos. Tai buvo siaubinga.
Bet galima pradėti nuo šeštadienio. Ne, nuo penktadienio, nes jis buvo geras. Penktadienis buvo praleista jėzuituose pasišokant. Suvokiau, kad buvau klaikiai visų ten pasiilgusi. Ypač Pauuuuliaus:) Dar sutikau juokingus buvusius klasiokus, kurie truputį apgėdino mane prieš Rugilę:)Tada atėjo kita diena. Ne viską atsimenu, aišku, bet ne esmė. Taigi. Šeštadienį tampiau statybose rąstus, kurie svėrė maždaug tiek, kiek aš. Buvo įdomu. Sekmadienį dariau neatsimenu ką, bet tai nebuvo malonu.
Pirmadienį ryte buvau pas dantistę. Man nutarė profilaktiškai išgręžti skylę ir paskui užtaisyti. Kadangi aš esu be galo kieta (apsimetu), tai pasakiau, kad nereikia nuskausminimo. Na, iš tiesų tai man gyvenime dar nieko neskausmino, bet šį kartą gal būtų ir visai pravertęs tas dalykas. Kitaip sakant, buvo nemalonu. O paskui, kadangi mano dantistė yra mano teta, krikštamotė ir šiaip fainiausia giminaitė, sėdėjom ir pletkinom. Va čia tai buvo linksma. Bet kai pradėjo ji manęs klausinėt, kaip GGB sekasi, manau, kad suprato, kad jis man per smarkiai patinka. Tai nelabai gerai, nes bijau, kad pasakys pusseserei ir tada bus visai blogai. Žooodžiu. Tada, aišku, piešimas su didžiausiu apsikvailinimu per mano apsikvailinimų karjerą. Po to - antradienis - visas rytas namų darbams dailės, po to - kas gi daugiau - dailė. Tada trečiadienis. Daug nemų tvarkymo, mokymosi ir dailės. O vakare - vėl dailė:) Jau darosi linksma. Dar reikia paminėti, kad visas tas dienas gyvenau viena ir man buvo siaubingai baisu. Tada atėjo ketvirtadienis ir grįžo tėvai. Su tėvais iš pat ryto išvažiavom į kapus, nes beprotiškai daug jų reikėjo aplankyti. Bet tuo pačiu metu išvažiavo ir Visi Kiti Žmonės. Todėl iki Karmėlavos kapinių važiavom pusantros valandos. Pavažiuoji metrą ar du, ilgai ilgai stovi, tada vėl tas pats. Pirmą kartą taip ilgai strigau kamštyje. Ai, dar gerą kamštį mačiau trečiadienį važiuodama į dailę - visi Savanoriai buvo vienas didelis kamštis. Bet gudrieji pravažiavo penkta eile ir viskas baigėsi gerai. Bet apie ketvirtadienį. Visą dieną pralankėm Kauno kapus. Labiausiai man patinka petrašiūnų kapinės. Jose tokie daugiau intelektualūs žmonės palaidoti, todėl ir jų giminaičiai suvažiuoja su geresnėm mašinom ir šiaip padoresni. Šitas kapines pasilikom pabaigai, kai jau visai visai tamsu buvo ir vaikščiojom ilgai po kraupiai prastą orą, bet toooks grožis buvo... Manau, kad visi gerai žino, kaip atrodo kapinės su visur degančiom žvakelėm, bet vis viena labai gražu. Žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Man išvis labai patinka šventės, kuriose figūruoja lemputės ar žvakutės. Todėl vėlines ir kalėdas mėgstu labiau negu, tarkim, velykas ir savo gimtadienį. Po kapinių išvažiavom į Šalčininkus. Verta paminėti ir tai, kad tėvai mane paleido į namus pašerti katės ir susidėti daiktų ir pasakė, kad po dešimt minučių atvažiuos. Lijan lietui ir pučiant smarkiam šaltam vėjui aš jų laukiau bent dvidešimt minučių. Buvo labai šalta ir pikta. Va tada ir peršalau.
Paskui buvo penktadienis su pasibuvimais pas senelius ir šeštadienis su rytine daile Vilniuje. Kai atvažiavom į Vilnių, pradėjo snigti. Pirmas sniegas lapkričio trečią. Pačiu laiku. O Vilniaus dailėj buvo stebętinai fainai, palyginti su kitais kartais. Projektavom namus, o ne tualetus, bet namų darbų uždavė atsakančiai. Tada parlėkėm į Kauną, kur ėjau į kitą dailę.( Jau net man juokingai skamba.) Toj kitoj dailėj uždavė dar kalną namų darbų ir ten šiaip sunku, bet labai fainai, nes iš kokių dvimpenkių žmonių septyni yra iš mano piešimo. Tai yra žiauriai gerai:) Tada po dailės su GGB važiavom į Akropolį pasiimt jo sesės, kuri buvo absoliučiai į jį nepanaši. Net keista. Po to atsiradau namie, kur supratau, kad mano katei tikrai atėjo poravimosi metas. Dėl to šią naktį miegojau maždaug valandą. Katė bėgiojo, šokinėjo, raitėsi, visą laiką miaukė ir mėtė ant manęs visus daiktus iš eilės. Dar reikia paminėti, kad kai katė atrija kailio kamuoliuką, ji ne gražiai atkosėja jį, kaip kad filmukai rodo, bet išvemia su šlykščiausiais garsais ir savo pietum/pusryčiais/vakariene. Tai, aišku, yra labai bjauru ir galėčiau to nerašyti, bet kad jau ir taip Daug Ko Galėjau Nerašyti, Bet Parašiau, labiau apsikvailinti negalima.
Taip kad šiandien yra mano vienintelė atostogų diena, o man skauda gerklę ir noriu miego. O šaunume.
O rytoj į mokyklą. Nekenčiu mokyklos.

Nekenčiu mokyklos

Iš visos širdies nekenčiu mokyklos. Ji mane užknisa su tūkstančiais beprasmiškų šlamštiškų nesąmonių, kurias mes turime daryti. Garantuoju, kad niekam niekada gyvenime neprireiks logoritmų arba kažinkokių ten su elektra susijusių svyravimų lygties. Kaip ir niekada niekada niekas mūsų neklaus, kaip dauginasi plazmodžiai ar šiaip ten kokie gleivūnai ir grybšiai.
Vietoj to galėtume sportuoti, mokytis piešti, gaminti, groti ar šiaip bet ką.
G.G.B. meta universitetą ir darbą, nes nieko nebespėja.
Kad aš taip galėčiau...
O dabar mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, kaip sakė dėdulė Leninas.
Aišku, turiu kažkiek laisvo laiko, kuris labai smagiai praleidžiamas stebėtinai tamsiose stovėjimo aikštelėse.
Ir dar - man siaubingai neužtenka miego.
Ir dar - šiaip aš labai mėgstu mūsų direktorių B.B., bet žiauriai užpykau dėl to, kad jis sugalvojo mūsų klasei užduoti papildomų namų darbų. Tada susigadino mano idealiai suplanuotas namų darbų ruošimo grafikas ir naktį turėjau rašyt sumautą anglų rašinį. Parašiau, aišku, sumautai. O ko daugiau tikėtis????????

Ir dar - nekenčiu šalčio. Visur nesveikai šalta. Lauke šalta, namie šalta (pusę nakties nemiegu, nes vis pabundu nuo šalčio), mokykloj šalta (nebežinau, kaip rengtis, negaliu dėtis pačių šilčiausių drabužių - o kas žiemą bus?), dailės šalta - ten net nešildo. Vaikštau su klaikiai drebančiais pirštais. Bjauru.
Žinau tik dvi vietas, kur šilta. Pirma - dušas, bet negaliu gi visą dieną prastovėt po dušu. Kodel? Ogi todėl, kad dėl sumautų namų darbų neturiu laiko. Antra vieta - G.G.B. mašina, bet ten praleidžiu tik maždaug pusantros valandos per savaitę, tai irgi nelabai kas.
Noriu mest mokyklą ir išvažiuot į Afriką.

Mergaitiškai

Šiandien autobuse supratau, kad su G.G.B. praleidžiu smarkiai daugiau laiko nei su visais savo draugais kartu sudėjus, nors jo net nepažįstu. Va čia tai tikrai nieko gero. Aišku, pirmadienį ir antradienį jis užsidirbo tiek bonusinių taškų, kad dabar yra virš visų įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų idealumo limitų.
Keista, kad jis su niekuo nebendrauja.
G.G.B. savaitė -
pirmadienis - paskaitos , dailė, namo
antradienis - paskaitos , dailė, namo
trečiadienis - paskaitos , dailė, namo
ketvirtadienis - paskaitos, darbas, namo
penktadienis - paskaitos, darbas, namo
šeštadienis - darbas
sekmadienis - darbas
dabar kai pradedu skųstis laiko neturėjimu, pagalvoju apie tokį variantą. Tada suvokiu, kad visgi aš turiu nesveikai daug laiko. Tiesiog pasiutusiai, nes dabar sėdžiu ir rašau šitą dalyką. O prieš tai dar spėjau pamiegot ir pažiūrėt vieną heroes seriją. Tas, kur vaidiną Peter Petrelli, visai nieko, nors pirmo sezono pirmose dviejose - trijose serijose jis man atrodė nefainas.
Jis nesveikai primena G.G.B.
Čia žiauru - sėdžiu ir pasakoju apie savo pusseserės draugą.
Ji, jaučiu, pasiustų, jei paskaitytų.
Ir nesvarbu, kad žmonės turi poreikių.
Absurdas.

Artic Monkeys - De...

jaučiu, jau dėjau šitą dainą kažkada, bet koks skirtumas.
Ate.

Daug muzikos ir valanda sau su frateliais

Šiandien valandą skyriau visiškai sau.
Neruošiau pamokų, nepiešiau, net nemiegojau,
bet pasiėmiau savo pagaliau atgautą iPod'ą, užsileidau taip, kaip aš mėgstu (laaabai garsiai) ir valandai išėjau saulėje pavakščioti. Kadangi aš liūtas pagal zodiaką, man reikia laaabai daug saulės.
Ir paslampinėjus toks ramumas užėjo, nes nuo vakar vakaro drebėjo rankos, tai praėjo netgi visi šiurpuliukai virpesiai ir šiaip nerimavimai. Čia kaip joga kokia, tik dar smagiau.
Ir muzika puiki.

Henrietta - The Fr...

Norėčiau būti rimtesnė ir labiau suaugusi, bet koks skirtumas.
Dabar linksma:)

Vasara

Po daug štricho namų darbų lapų didysis piktumas praėjo, bet stogas nuvažiavo visiškai ir supratau, kad nebegaliu daugiau mokytis.
Tada prisiminiau vasarą.
Matyt tai nuo baisaus šalčio namuose.
Ir nors vasara nėra pats mėgstamiausias metų laikas, bet tada būna taip:

Arba taip:

Ir dabar, kai bloga nuo viso to kiaurai einančio vėjo, nesveiko šalčio ir sušikto lietaus, prisišildau virtuvę ir klausydama vasariškos muzikos:

somewhere-over-the...

prisimenu visas nesąmones. Nes gi buvo nerealu:
taip:

taip:

netgi taip:

taip:

ir taip:

Arrrrgh

Aš žiauriai nesveikai pikta.
Dėl daug priežasčių, bet nerašysiu jų visų, gal tik vieną:
jau nebesugalvoju aiškesnių užuominų, taip kad pasiduodu.
Gal ne taip ir jau blogai - visada lieka dailė su savo Daug Privalumų.
Ir iš tiesų tai visai nesvarbu - Brandon Flowers į ausį rėkia dainą, kuri šiaip nėra labai graži, bet jo stulbinantis jo balso skambesys čia tikrai geriausiai girdisi iš visų The Killers dainų, o ypač kai šaukia No sex, no drugs, no life, no love...:

08 - Glamorous Ind...

Nusišnekėjimų diena

Daug kartų apsikvailinau, visą dieną nusišnekėjau ir dar sudariau piktą sąrašiuką...
Žodžiu, nieko gero.
Paskui bandžiau nufotografuot katę, bet ji paskutinę akimirką prikišo savo nosį prie fotiko ir viską sugadino:

Be to, fotkinau su senu sukiužusiu fotiku, tai praradau ir viltį, ir entuziazmą.
O dar paskui daug kartų klausiau senos geros vis dar nenusibodusios flourescent adolescent ir jau savaitės senumo, bet dar irgi nenusibodusios šitos, kur įdėjau ir kažkaip pagalvojau, kad gal viskas ir ne taip jau labai blogai.

The Coral - Dreami...

nieko

Dabar kai paskaičiau tai, ką kątik buvau parašius ir, laimei, neįkėliau į blogą, pasibaisėjau savimi ir staigiai viską ištryniau.
Išvada: jei nėra ką pasakyti, geriau nieko nesakyti, nes tokie nusišnekėjimai ir atviravimai gausis, kad oje.
Žmonės žaidžia futbolą, bendrauja, linksminasi, vaikšto į kiną, nors Kai Kas, Seserie, geriau su Kai Kuo ir nevaikščiotų, šeria kates ir užsiiminėja smagiais niekais. O aš piešiu ir mokausi.
Žiauriai nefainai.
Ir dabar tuoj vėl į piešimą.
Ir nors aš ten gaunu dėmesio, (o mokykloj ir šiaip gyvenime, kuris susideda iš mokyklos pamokų ruošimo ir miegojimo, visiškai negaunu), negalima gyventi vien tik piešimu.
Einu, katę pašersiu, nes ji jau suėdė dvi muses. Manau, tai ženklas, kad jai irgi trūksta dėmesio.

Didelė Šudina Diena

Šiandien buvo šūdiniausia diena nuo pat rugsėjo pirmos.
Pradedant nuo ryto, kai buvo pamokos. Nekenčiu mokyklos. Taip nuoširdžiai nuoširdžiai. Kai užsivarčiau per abu šiandienos kontrolinius, supratau, kad man absoliučiai nebesvarbu, ar išvis kur nors įstosiu, ar eisiu kokia indų plovėja dirbti. Noriu greičiau baigt tą nesąmonę. Per vienuolika metų ir vieną mėnesį bet kas nusibostų. Iš tiesų tai nusibostų netinkamas žodis. Bet ko galima pradėti nekęsti.
Tada po kvailos mokyklos per kvailą lietų (sušiktas klimatas) ilgai ilgai ėjau namo. Tada norėdama sušilti nuėjau į labiausiai apleistą ir arčiausiai banroto esančią parduotuvę Kaune. Mane pašiurpino jos vidus ir pardavėjos storumas. Atrodė, kad ji tuoj sprogs.
Tada parėjau į kvailus namus, kuriuose velniškai šalta ir pamačiau, kad katė sulaužė vieną man labai patinkantį daiktą. Pataisyt galima, aišku, bet susinervinau žiauriai.
Tada ėjau į šlykštųjį vairavimą. vairavau lijant sušiktam lietui ir aišku klaikiai vairavau, kaip visada.
Tada nuėjau į ZARĄ, galvojau, nusipirksiu kokį rūbą nuotaikai pakelti, bet visoj ZAROJ, o paskui ir visam akropolyje neradau nei vieno daikto, kurį norėčiau nusipirkti.
Tada ėjau pas gydytoją. Per tas TRIS VALANDAS, kurias pralaukiau prie kabineto, kol pagaliau įėjau, bobutės mane užgraužė su pasakojimais apie savo ligas ir klausimais apie mano drabužių stilių.
Tada pagaliau įėjau pas gydytoją. Man rodos, jau rašiau apie tai, kaip iš manęs dideliais kiekiais siurbia kraują tyrimams. Tai šiandien sužinojau rezultatus. Maždaug taip: man yra organizmo išsekimas ir, kaip sakė gydytoja, jei taip ir toliau, tai kitą savaitę pradėsiu nuolat alpti. Buvo žiauriai nejuokinga. Bandžiau įsivaizduoti save alpstančią. Neįsivaizduoju. Žinau koks jausmas, kai tuoj tuoj apalpsi, bet laimei mano močiutė yra gydytoja. Jau seniai seniai sužinojau, ką reikia daryti, kai jauti, kad tuoj apalpsi. Todėl ir niekad neapalpau. Manau, kad tai nevykėliška.
Tai va, puiki mano diena.
Dar šiandien sugrįžta tėtis iš komandiruotės, (tipo verslo reikalai - jo jo, ten verslo gal kokia valanda, o likę trys dienos - sėdėjimas kalnų nameliuose, apsipirkinėjimas ir visokios nesąmonės. norėčiau tokio darbo), tai dar nežinia kada nueisiu miegot.
Ir dar man stogas žiauriai važiuoja.
Klausau Sigur Ros:

sigur ros - 02 - G...

Nors tokios muzikos aš niekad šiaip neklausau ir man ji nepatinka.
Pamišimas.

Vakar ir šiandien 2

Vakar važiavom namo mašina, kuri bet kada galėjo sprogti. Tai labai nejuokinga, bet man buvo linksma. Grojo muzika, kurios negirdėjau, bet ji buvo graži. Mergaitė, kurios ūgis kokie du metrai labai keistai atrodė prie nedidukų mūsų berniukų (nebūtų atrodžius, jei Jonas būtų buvęs, bet jis kažkur dingo). Žmonės varžėsi dėl sumuštinių ir kitokio maisto. Mano lapas atrodė kaip siurrealistinis voratinklis, o sapnavau, kad esu medinis arkliukas, laikantis dailės istorijos egzaminą ir dar kai ką sapnavau, bet nesakysiu.
O kaip Eglė sakė, tokie geri niekad nebūna laisvi.
Tikiu.
Matosi, jei rimtai. Geri dalykai ant kelio nesimėto, o jei ir mėtosi, būtinai ateina kokia nors ir susirenka. Ir paskui taip saugo, kad oi oi.
Bet nieko, maikutė su užrašu "Merga ne siena, pastumsiu" yra mano shopping list'o viršuje. Beveik.
Ooooo, akordeonas. Ir visi kiti muzikos instrumentai, genijus ir nerealumai.
Ir tas mano piešinys vakar.
Nepralenkiama.
O mokykla kvaila, kai atėjau, supratau, kad nereikėjo man ten eiti. Pirmas dvi pamokas man skaudėjo galvą, paskui valgėm neskaniai labai, o dar paskui man toliau skaudėjo galvą.
Ir rytoj trys pamokos, iš kurių dvi - kontroliniai. O nerealume tu mano gyvenimo.
Noriu į dailę.
Šiandien tapyba ir aš, pasinaudodama G.G.B. nebuvimu paaiškinsiu tam durnam gėjui, kuris jį akiplėšiškai kabina, kas čia viršesnis. Manau, aš autoritetingesnė. Aš už tą gėjų gal dešimt centimetrų aukštesnė, o visad iš viršaus šnekėdama jaučiuosi kietesnė.
Jeigu ką, užsilipsiu ant kėdės. Jeigu ir tai nepadės, turiu kraštutinumams skirtą būdą, kurio čia nerašysiu, nes jis, nors ir labai paprastas, yra gana piktas.
Džiaaaaaazas.
Einu galvot apie futbolą, gal teks klasės mergaičių komandoje žaist:)
Beprotiška, bet mūsų berniukai daunai.

The Cribs - Martel...

Dabar dar nutariau papildomai paredaguoti ir priėti tą trenktą indie roko dainą, kurios dabar klausau.

Supratau du dalykus:
1.Man patinka indie rokas, nes smagu, kai neypač išlavintu balsu kas nors staugia į ausį (indie reikia klausyti LABAI garsiai)visokias nesąmones. Jaučiuosi jauna:)
2.Su ta mašina vakar mes tikrai galėjom susprogti. Tataigi - šiandien manęs laisvai galėjo nebebūti, o G.G.B. šeimyna ir draugė irgi nebūtų jo sulaukę. Klaiku.

Vakar ir šiandien

Vakar sirgau. Buvau dailėj, kur kažkodėl nebuvo Jono.
Buvo labai keista, nes paparastai aš visą laiką iš jo žvengiu (slapta, žinoma, nes jis didelis, piktas ir rūko).
Jaunasis Picaso nutarė, kad nebelankys piešimo - jam čia per sunku.
Labai puikiai sumąstė, nebereikės man kasdien su juo į dailę važiuoti.
Gražus berniukas neturi jokio subtilumo ir jau nebeklausia "Gal tave parvežti?".
Dabar jis sako tiesiog "Važiuojam su manim". Ir tai yra ne klausimas, tiesiog teiginys toks. Buvo labai juokinga, nes aš nevažiavau su juo - tėtis atvažiavo paimti ir pasakė tokį pastebėjimą, kad pas mus dailėj vienos fyfutės. Jaučiu, kad jis pamatė Martyną ir jam jos užteko, nes ji turi tiek fyfiškymo, kad dar kokiom penkiom užtektų, bet šiaip ji tikrai miela.
Šiandien vis dar sergu. Protas nedirba, nors labai praverstų, kai yra trys keisti pasirinkimai: Senas Geras, Labai Naujas ir Neaiškus.
Bet ne esmė.
Šiandien šeštą kartą pažiūrėjau nuostabų rusišką multiką - naujų laikų jau, bet vis vien puikus jis. Vadinasi Добрыня Никитич и Змей Горыныч. Tokiems filmams žiūrėti nereikia nei proto, nei jokio susikaupimo - pats tas sergant.
Žodžiu, beveik puiku viskas.
Ai, dar prisiminiau vieną dalyką - per kiekvieną arbatos pertrauką dailėje dėstytojas primygtinai liepia mergaitėms susirasti turtingus vyrus, nes paskui jau niekuo nebereikės rūpintis, galėsime užsiimti "kūrybine veikla" ir taip toliau. Mes su Smailąja Nosyte visad labai garsiai juokiamės, bet ne specialiai čia, gražus berniukas labai užrausta, o Jonas piktai eina parūkyti.
Čia dar ne į temą, bet katė irgi neturi jokio subtilumo. Kątik ji prabėgo pro mane, dantyse nešdamasi maišelį su puse kepalo duonos. Labai keista. Einu, atimsiu.

+++

The Doors - Whiske...

...

Ou men, ko aš dabar pridirbau.

Autobusiniai apmąstymai

Mano blog'as jau buvo pradėjęs priminti mano seną rašyk'ų dienoraštį. Reikia pravalyti. Pravaliau.
Ir dar reikia smegenis pravalyti.
Nes puikus berniukas iš dailės, kuris parvežė mane namo toli gražu ne mano nosiai.
Ir su kiekvienu užsiėmimu dailėj, tebūnie ir labai fainu, mano pasitikėjimas savimi smarkiai krenta ir šansų įstoti į akademiją vis mažėja ir mažėja.
Apmaudoka, sakyčiau.
Bet nesvarbu.
Nes dailėj yra Jonas, kuris vaikšto su maike, ant kurios užrašyta "proud of myself". Ir jam nereikia mokytojo pagalbos, jis lyderis, jis rūko tris kartus per tris valandas ir jis "su savo transportu", bet nieko niekada nepaveža namo iš to užkampio, kur mes bazuojamės.
Nes dailėj yra fyfutė iš arbatos parduotuvėlės ir mes turime skanios arbatos. Ir fyfutės draugas, kuris atvažiuoja jos pasiimti yra forsas ir jie abu (fyfutė ir forsas) be proto faini ir gražiai atrodo.
Nes dailėj yra jaunasis Picaso, kuris šiaip yra nefainas, bet aš jam patinku ir jis man atneša maisto ir su manim eina namo šviečiant mėnesienai. Tada man būna žiauriai juokinga, nes man jis tikrai nepatinka.
Nes dailėj yra mergaitė, kuri žvairuoja ir su kuria kalbėdama aš vis nežinau, į kurią akį žiūrėti ir labai apsikvailinu.
Nes dailėj yra Smailoji Nosytė, kuri yra be galo kieta.
Nes dailėj yra Gražus Gražus Berniukas, kuris mane mėgsta ir parvežė namo, bet, kaip sakė mano mama, "jis tau per gražus".
Nes dailėj lubos taip aukštai, kad bežiūrėdama į jas pamirštu, kad dar daugiau yra ten žmonių, ne tik tie, kuriuos paminėjau. Pvz, yra mergaitė, kuri vaikšto su žaliai leopardine storų operos dainininkių palaidine ir su mumis nesibičiuliauja, yra dar ir dauniukų grupė, bet čia jau per daug pasakojimo. O aš dabar turiu laisvas tik penkiolika minučių, kol mano pietūs išvirs, nes šiandien man yra tapyba ir vėl juoksiuosi iš Jono, kuris vėl daug daug rūkys ir negražiai tapys, ir vėl džiaugsiuosi, kad jaunasis Picaso ateina tik pirmadienį ir antradienį, ir vėl su Smailąja Nosyte bandysim paguosti save besišaipydamos iš visų kitų. Ir vėl bus ramu-neramu, kad man per gražus berniukas ateis irgi tik kitą pirmadienį, nes jis irgi nelanko tapybos, bet jo linijos kaip chirurgo, o mano kaip... kaip bangelės. Bet čia per švelniai pasakyta.
Ir vėl neturėsiu niekam niekam niekam laiko. Nes nespėju pasikraut iPod'o, nors iš tiesų tai kada jo klausyti?
Nes pastaruoju metu neturiu net kada galvoti - keliuosi, mokausi, valgau, vairuoju, piešiu, tada miegu. Ir kitą dieną vėl tas pats. Tik važiuodama iš vieno užssiėmimo į kitą turiu laiko, kai būnu autobuse. Taigi visas mano mintis galima pavadinti autobusiniais apmąstymais.
Sėkmės.
Einu persikelt šitą dainą į iPod'ą, tada keliausiu pešt ir vėl gilintis į save autobusinių apmąstymų metu.
Visgi indie tikriausiai mėgstamiausias muzikos stilius.

oh_no_oh_my_the_pa...

Nežinau, kaip pavadinti

Palaimingas nuovargis su visais atributais.
Iki dabar neturėjau nė trupučio laisvalaikio ir net ne laisvalaikio. Net pamokų neruošiau - grįždavau iš nerealumo šalies naktį ir tada valgyt ir miegot. Viskas.
Bet taip oi oi, kaip gerai.
Pagaliau gavau dėmesio:)
Ir šiaip dailėj fainai. Tos aukštos lubos nuteikia kūrybiškai. Ir žmonės visi tokie tokie tokie nerealūs... Beje, aš jau seniau tikėjausi (slapta), kad iš tų kursų gausiu kažką geresnio,nei vien tik piešimas ir tapyba.
Uuuuf, kaip laukiu pirmadienio. Nedalauksiu, neįsivaizduoju, kur dėsiuos iki to laiko. Gal nueisiu ir tupėsiu studijoj, kol visi ateis:)
Mano playlist'e palaimingai pakili rami muzika.
Aš laiminga. (nors ir praradusi kai kuriuos įgūdžius, kurių reikia, bet ai...).
Pavargusi, bet laiminga.

edith_piaf-non_je_...

Dar rusiškos muzikos

07 ti kidal.mp3

Čia iš Julijos...

Mano rusiškas popsas

Kaip jau Jonas sakė, aš esu keisčiausia mergaitė pasaulyje. Ir dar klausau rusiško popso. Ir dar tokio žiauraus - popsas ir dar remixas. Bet man gražu. Ir nors flourescent adolescent vis dar veža, šitos klausausi eidama į mokyklą ir mokykloje. Ir moku žodžius:)
Žiauuuuri?
So?

09.Faktor2 - Mc DJ...

Šiluva

Čia mes savaitgalio žygyje į Šiluvą.
Fotkino Jankauskas. Labai gražu, turiu pasakyti. Aplamai man jis kažkaip gražiai fotkina:)

:)

Šiandien padariau tris stambias kvailystes. Visai nesusijusias, bet tokias kaip reikiant...
Ir dar netgi pamiegojau.
Todėl jaučiuosi nerealiai gerai.
Nes daryti bet ką...ir dar tris kartus... Žiauriai jėga:)
Ir netgi savaitgalio žygis buvo pusė šūdo.

(kaip žiauriai pasakiau...)

anhepy

Kažkaip viskas nefainai - vietoj kažko prie arbatos skaitau biologijos vadovėlį.
Dar prieš tai šešias valandas vaikščiojau ir galvojau, kodėl man taip skauda kojas - pasirodo, į mano batelių kulnus prikalta vinių, kurie išėjo kiaurai ir prabadė man kojas. Labai nefainai. Dar pamačiau, kad akropolyje atidarė mano mėgstamiausią restoraną nuo Vokietijos laikų - Pizza Hut, bet šiandien į ją kažkaip nenuėjome, nes kažkas (Indraja) vietoj mokyklos pietų užsisakė picą. Labai nefainai.
O dar - kaip parėjau namo ir įsijungiau kompą pagalvojau, kad visgi dauguma mėgsta fotografuoti negražius žmones. Ir tai yra nefainai. Gal nelabai aiškiai pasakiau, tai patikslinsiu:
mano mėgstamas fotografas vokietis fotkina tokius žmones:

tokie žmonės yra gražu.
o tipo labai meniškas dizaineris, kuris man šiaip nepatinka, fotkina tokius žmones:

mane asmeniškai nuo tų mėlynai baltų moters kojų perto šiurpas ir iškart imu nagrinėti medicininiu požiūriu. Kadangi nelabai nusimanau medicinoje, tai vienintelis paaiškinimas - baisus narkotikų kiekis. Aišku, gal taip nėra, bet mano galva taip galvoja ir nieko negaliu padaryti.

Ir dar - mane kamuoja daug nuoskaudų kelioms mergaitėms ir nepaaiškinamas pyktis Jonui. Labai nefainai.
Beje, skaitant šitą mano pasisakymą reikia klausyti šitos dainos:

Queen - Death On T...

O, kaip kietai susižavėti nauja daina...

Arctic Monkeys - F...

Šiaip man nepatinka šita grupė, bet dainos vien pragrojimas...oooo... o ko vertas tas oranžinis padaras...:)

Trijų gimtadienis

Trijų gimtadienis - nulis laiko, nulis jėgų, daug nuoširdumo ir mažai profesionalumo.



Rūtai karvės džiaugsmas



Julijai mergaitė nuo Norvegijos.



Rugilei avys



Man - mano paletė po visko.

Rugsėjo pirmoji

Vytenio.

jėj

Oumen, aš tokia laiminga - ką tik supratau, kad čia galima iš savo kompo filmukus krauti...

Oooo, o šitas filmas nerealus.

Ir Tim Burton mano dievas.

Mano playlist'o gabaliukai

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%D1%E8%ED%E8%E9%20%E0%EB%FC%E1%EE%EC/02%20-%20%C3%E5%F0%EE%E8%20%F0%EE%EA-%ED-%F0%EE%EB%EB%E0.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%DD%EB%E5%EA%F2%F0%E8%F7%E5%F1%F2%E2%EE/11%20-%20%CC%EE%E9%20%C4%F0%F3%E3%20%CC%F3%E7%FB%EA%E0%ED%F2.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1982%20-%20%C0%EA%F3%F1%F2%E8%EA%E0/01%20-%20%D3%EA%F0%E0%E2%F8%E8%E9%20%E4%EE%E6%E4%FC.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1982%20-%20%C0%EA%F3%F1%F2%E8%EA%E0/05%20-%20%C8%E2%E0%ED%EE%E2.mp3

Niekam tik.

Mano gyvenimas pradeda mane erzinti. Jau keletui žmonių sakiau, kad kai neturiu laiko ne tik savo nesąmonėms, bet ir Būtiniems Privalomiems Rimtiems Darbams atlikti, puolu į neviltį.

Ir dabar būtent taip, nes piešiu maždaug tokius piešinius: (Čia iš mano eskizų blonknoto, todėl ir matosi tie vieliniai sudurstymai suvarstymai):

Be to:

Aš vairuoju šūdinai, bet man tai nerūpi. (o turėtų).

Aš miegu nesveikai mažai, bet nedarau išvadų. (o reikėtų).

Aš dirbu per daug, per sunkiai ir per ilgai. (bet kažkodėl darbe man vis dar linksma).

Mano bendradarbiai klijavo vakar kažką gimnazijoje, bet man nepasakė. (hrrr, nors iš kur jie galėjo žinoti? Aš tokiais faktais nesimėtau - negyvai užjuoktų).

Aš vis dar sergu. (manau, tai jau rimta problemėlė, nes aš įsivaizduoju, kad man viskas gerai).

Šiandien bėgdama į vairavimo kursus su savo koža sutikau Domą - klasioką. Buvo labai keista, nes buvau pamiršus, kad reikia į mokyklą ir labai nesmagu, nes visgi... koža...

Be to, man nuolat klaikiai skauda gerklę. Ai, jau sakiau, kad sergu. Ir dar - atsiverčia savo eskizus ir pamačia maždaug tokį vaizdą:

Taaaaaiiiiiip, o aš dar tikiuosi į dailės akademiją įstoti. Taaaaaaaaaiiiiiiiiiiiiiiiiiip...

Be to, kvailas skeneris darbe negali normaliai nuskenuoti dažų. Nes tada užlūžta visas firmos tinklas. O kai nuskenuoji NEnormaliai, gaunasi:

Aš piešiu gražiau, bet visgi čia yra paveikslo eskizas. Tokį tikrai nutapysiu, kai tik pabaigsiu Keletą Rimtų Arba Nelabai Paveikslų, kuriuos dabar tapau.

Nors gal ir ne, nes NETURIU LAIKO.

Arrrrgh.

Einu miegot ir klausyt visokių linksmų dainų apie išgertuves ir ne tik.

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%D1%E8%ED%E8%E9%20%E0%EB%FC%E1%EE%EC/10%20-%20%C2%20%EF%EE%E4%EE%E1%ED%F3%FE%20%ED%EE%F7%FC.mp3

http://media.parma.ru/mp3/%D0%F3%F1%F1%EA%E8%E5/%D0%EE%EA/%C0%EA%E2%E0%F0%E8%F3%EC/1981%20-%20%D1%E8%ED%E8%E9%20%E0%EB%FC%E1%EE%EC/02%20-%20%C3%E5%F0%EE%E8%20%F0%EE%EA-%ED-%F0%EE%EB%EB%E0.mp3

Man patinka rusų kalba.

P.S. šiandien lietuvos ryte buvo straipsnis - pokalbis su Burgiu. Burgis nuotraukoje atrodė labai kietai, o straipsnis beveik pačiuoj pradžioj ir ilgas. Buvo smagiai pasipūtėliškai malonu:)

P.P.S. man patinka mano katė. Labailabailabai.